Реклама. ООО «ЛитРес», ИНН: 7719571260.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Kelionės į Sedoną išvakarėse prisiminimuose paskendęs Tonis rausėsi spintoje ir aptiko džinsus, kuriuos mūvėjo dar vidurinėje mokykloje. Mišelė ne kartą maldavo atsikratyti tuo senu šlamštu, tvirtino, kad nėra prasmės jų laikyti.
Bet jis turėjo savų priežasčių tų džinsų neišmesti. Nenorėjo visiškai prarasti ryšio su tuo maištininku, koks tada buvo, o drabužiai padėjo jį išlaikyti. Tonis nusišypsojo. Linė nė neįsivaizduoja, kad prieš keturiolika metų Tonis Ruso buvo pankas, kaip tik toks, kokį ji apibūdino kaip didžiausią savo tėvų košmarą.
.....
Ji susmuko ant sofos ir pažvelgė į jį ašarotomis akimis. Dešinės akies dirbtinės blakstienos buvo atsiklijavusios, juodas, nuo voko atsiknojęs jų šepetėlis mirksint priminė girtą šokantį drugelį.
– Blakstienos nukris, – perspėjo jis iš įpročio. Jau buvo spėjęs pamiršti, kaip nevykusiai ji jas prisitvirtindavo, bet vis tiek atkakliai tai darė įsitikinusi, kad jos pačios blakstienos per trumpos ir nepakankamai ryškios. Ir plaukai ne tokie tankūs, kaip ji norėjo, Tonis numanė, kad ir dabar Mišelė yra prisisegusi dirbtinių sruogų. Jis negalėdavo pirštais perbraukti jai per plaukus, nesibaimindamas rimtai susižaloti į metalinius segtukus.
.....