Отрывок из книги
Pasitenkinimas, apėmęs po susitikimo su Eštonu, tetruko kokią sekundę – kol Harpera išėjo iš restorano ir nužingsniavo link savo kabineto. Ir ką ji sau manė pasiimdama jo krepšį? Eštonas tikriausiai galvoja, kad ji išsikraustė iš proto.
Bet ar tai netiesa? Juk Harpera sutiko praleisti su juo vakarą ir net neabejojo, kad šis sutikimas reiškė daug daugiau nei jo patiekalų ragavimą. Taigi, ji pateko į didelę bėdą. Juk jai tekėjo seilės vien pagalvojus apie galimybę išmėginti Eštono kulinarinį meistriškumą. Ir jei tik tai bus vienintelis meistriškumas, kurį jis pademonstruos, gal Harpera ir išgyvens tą vakarą neapsikvailinusi. Bet jei jis nuspręs išmėginti jos gebėjimą atsispirti vyriškiems jo kerams, Harpera žinojo neišlaikysianti savo profesionalumo itin ilgai.
.....
Pastaruosius devynis mėnesius Harpera skundėsi, kad tikrasis Eštonas Kroftas nėra toks nuostabus, kaip kad atrodo televizoriaus ekrane. Bet tai nebuvo visiška tiesa. Jo personažas televizijoje buvo charizmatiškas ir įdomus, šaunus vaikinas, su kuriuo visi norėtų leisti laiką. Gyvenime Eštonas atrodė nė kiek ne mažiau patrauklus. Tiesiog kelionių laidos negalėjo visiškai perteikti jo vyriškos energijos ir natūralaus seksualumo.
Dažniausiai Harpera visą dėmesį sutelkdavo į tai, kaip jis ją erzino. Ji siaubingai bijojo neatsispirti jo žavioms duobutėms skruostuose arba šelmiškai šypsenai. Jei tik tas vyras žinotų, kaip lengvai galėtų išversti ją iš kojų, greičiausiai neabejodamas tuo pasinaudotų.
.....
