Beribis Dangus

Оглавление

David Charles Manners. Beribis Dangus

AUTORIAUS ŽODIS

ĮŽANGA

Pirmoji dalis

I skyrius

II skyrius

III skyrius

IV skyrius

V skyrius

VI skyrius

VII skyrius

VIII skyrius

IX skyrius

X skyrius

XI skyrius

Antroji dalis

XII skyrius

XIII skyrius

XIV skyrius

XV skyrius

XVI skyrius

XVII skyrius

XVIII skyrius

XIX skyrius

XX skyrius

Trečioji dalis

XXI skyrius

XXII skyrius

XXIII skyrius

XXIV skyrius

XXV skyrius

XXVI skyrius

XXVII skyrius

XXVIII skyrius

XXIX skyrius

XXX skyrius

XXXI skyrius

XXXII skyrius

XXXIII skyrius

Ketvirtoji dalis

XXXIV skyrius

XXXV skyrius

XXXVI skyrius

XXXVII skyrius

XXXVIII skyrius

XXXIX skyrius

XL skyrius

XLI skyrius

XLII skyrius

XLIII skyrius

Penktoji dalis

XLIV skyrius

XLV skyrius

XLVI skyrius

XLVII skyrius

XLVIII skyrius

XLIX skyrius

L skyrius

LI skyrius

LII skyrius

LIII skyrius

LIV skyrius

Šeštoji dalis

LV skyrius

LVI skyrius

LVII skyrius

LVIII skyrius

LIX skyrius

LX skyrius

LXI skyrius

LXII skyrius

LXIII skyrius

LXIV skyrius

LXV skyrius

LXVI skyrius

Septintoji dalis

LXVII skyrius

LXVIII skyrius

LXIX skyrius

LXX skyrius

LXXI skyrius

LXXII skyrius

LXXIII skyrius

LXXIV skyrius

LXXV skyrius

LXXVI skyrius

LXXVII skyrius

LXXVIII skyrius

LXXIX skyrius

Aštuntoji dalis

LXXX skyrius

LXXXI skyrius

LXXXII skyrius

LXXXIII skyrius

LXXXIV skyrius

LXXXV skyrius

LXXXVI skyrius

LXXXVII skyrius

LXXXVIII skyrius

LXXXIX skyrius

XC skyrius

XCI skyrius

XCII skyrius

XCIII skyrius

XCIV skyrius

XCV skyrius

Devintoji dalis

XCVI skyrius

XCVII skyrius

XCVIII skyrius

XCIX skyrius

C skyrius

CI skyrius

CII skyrius

CIII skyrius

CIV skyrius

Dešimtoji dalis

CV skyrius

CVI skyrius

CVII skyrius

CVIII skyrius

CIX skyrius

CX skyrius

CXI skyrius

CXII skyrius

CXIII skyrius

CXIV skyrius

CXV skyrius

CXVI skyrius

CXVII skyrius

EPILOGAS

SVARBIAUSI TERMINAI

PADĖKOS ŽODIS

Отрывок из книги

Knygoje „Beribis dangus“ pasakojama apie tikrus žmones ir įvykius. Laikas buvo sutrumpintas, kad istorija neprailgtų, o žmonių vardai, vietovardžiai ir asmeninės detalės – pakeisti siekiant apsaugoti tų asmenų tikrąsias tapatybes. Tikiuosi, mano pasakojimas jų nenuvils, o skaitytojai ras naujų idėjų, kaip gyventi ir mylėti visa širdimi, džiaugsmingai ir išmintingai.

Kiekvienas brėkštantis rytas šventovėse prasideda apeigomis olų ir pavasario dievybėms. O dienai baigiantis į prieblandą nugrimzta varnų kivirčas, šakalų peštynės ir ritmiškas šamanų mušamų būgnų tratėjimas.

.....

Tačiau anuomet leidau jiems priversti mane bjaurėtis savo paties bręstančiu kūnu ir baimintis su tuo susijusių malonumų. Aš netgi leidausi įtikinamas, kad savo gyvenimą baigsiu kaip niekam nereikalinga piktžolė dieviškajame derliuje, kaip apanglėjusi ražiena Dievo suartame lauke, kai ateis Paskutinio teismo diena.

Mano nykūs prisiminimai apie įšventintuosius, atkakliai tvirtinusius, kad jų „išganymą“ galima užsitarnauti tik įveikus savybes, kurios ir daro mus žmonėmis, akivaizdžiai skyrėsi nuo šamano žodžių, žadančių drąsą, pasitikėjimą ir galbūt netgi patogų gyvenimą.

.....