Отрывок из книги
Abiem delnais suėmusi kavos puodelį Ana Grėj atsargiai žengė ant girgždančios verandos grindų ir apsidairė. Kai atvyko čia vakar vakare, salos poilsiavietė besileidžiančios saulės fone atrodė žavingai apgriuvusi, tačiau dieną vaizdas buvo visai kitoks. Daugybė vieno aukšto namukų su verandomis, šalia kiekvieno privatus kiemelis. Turėtų atsiverti gražus vaizdas, bet net ankstyvos gegužės rytinė saulė nesugebėjo Marinos salos poilsiavietės nuspalvinti gražiausiomis spalvomis.
Iš savo vietos Ana matė beveik visą salą. Administracinės patalpos ir mamos gyvenamieji kambariai buvo čia, puošnioje viloje, pačiame salos centre. Tarp namelių buvo įrengti baseinai, teniso kortai, poilsio zonos. Jei pasistiebtų, pamatytų gilią mėlyną jūrą ir draugiškai mojančias palmes paplūdimyje. Beveik idiliška.
.....
Pasipiktinimas prasismelkė giliau, dar nespėjus pasireikšti sveikam protui. Ana sustojo, pamačius įsibrovėlį jai užėmė kvapą. Tai ne senas verslininkas, ramiai plaukiojantis jūroje. Tai piratas. Beveik dviejų metrų ūgio raumenų kalnas. Nė lašelio riebalų. Ne, nė centimetro riebalų. Po prasegtais baltais marškiniais buvo matyti nuogas kūnas. Būtų galėjęs drąsiai pozuoti Mikelandželui kuriant Dovydo skulptūrą. Trumpai kirpti tamsūs plaukai ir dar tamsesnės akys arogantiškai nužiūrinėjo ją nuo galvos iki pirštų galiukų, ir ji drebėjo iš įsiūčio.
Iš įsiūčio ir suvokimo, kad ji purvina, be makiažo, apsivilkusi senais suglamžytais marškinėliais ir susirišusi plaukus. Ana atsispyrė pagundai rankomis pasitaisyti marškinėlius, papurtyti plaukus ir kaip įmanydama stengėsi nekreipti dėmesio į zvimbimą viduje, kol vyras žvilgsniu klaidžiojo jos kūnu.
.....
