Читать книгу Meilė ar pinigai? - Jules Bennett - Страница 1

– Siūlau jums abiem… sudaryti sutartį.

Tamerą Stivens užplūdo panika; ji pašoko nuo minkšto odinio krėslo tuo pat metu, kai Kolas Markamas šūktelėjo:

– Jūs rimtai?!

– Reikalauju tik paties geriausio. – Viktoras Losonas, garsus visame pasaulyje viešbučių savininkas, plačiai išskėtė rankas ir atsilošė odiniame krėsle. – Noriu, kad mano pirmąjį viešbutį JAV suprojektuotų patys geriausi architektai. Jeigu tai kelia rūpesčių, norėčiau sužinoti prieš pasirašydamas dokumentus. Tikiuosi, kad dirbdami kartu pastatysime didžiausią, puikiausią viešbutį, dėl kurio vertės atvykti ne tik į Majamį, bet ir į pačią šalį.

Rūpesčių? Oi, ne. Jokių rūpesčių, galvojo Tamera, kovodama su noru apsiverkti, imti šaukti arba tiesiog išbėgti iš posėdžių salės. Kažin, ar jie girdi, kaip greitai jos krūtinėje daužosi širdis? Ar jos viršutinę lūpą arba kaktą jau išpylė prakaito lašiukai? Dieve, jei ji tuojau neįkvėps, nualps.

Taigi, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad buvęs Tameros sužadėtinis Kolas Markamas koledže sudaužė jai širdį, ir dabar, po dešimties metų, jinai pirmą kartą mato tą nedorėlį, tikrai nėra jokių rūpesčių.

Be to, dabar jie bus priversti kartu dirbti, nes niekas, visiškai niekas neatsisako galimybės dirbti su Viktoru Losonu.

Puikumėlis! Šiame darbe tikrai nekils jokių rūpesčių.

Tamerai norėjosi apvemti savo madingus sidabrinės spalvos batelius. Jeigu juodu su Kolu susitars dėl šios tik kartą gyvenime pasitaikančios galimybės, jiedviem ištisus mėnesius reikės vos pabudus kartu praleisti kiekvieną akimirką.

Praėjo visa amžinybė nuo to laiko, kai jie drauge praleisdavo visą laiką, kai nemiegodavo, o keletą kartų ir miegojo kartu. Buvimas dviese tokioje įtemptoje aplinkoje tikrai parodys, ar Tamerai užteks stiprybės perimti Stivensų grupės vairą ir įrodyti, kad ji tokia pat gabi kaip tėvas ir pajėgi vadovauti daugiamilijonines apyvartas uždirbančiai šeimos bendrovei.

Bet ar tikrai jai būtina praleisti tiek daug laiko su Kolu? Nejau ji negali dirbti su kuo nors kitu iš jų firmos? Jau ir taip buvo sunku nusėdėti, nors susitikimas truko vos dešimt minučių.

– Niekada nesu kūręs projekto drauge su kita agentūra, – prakalbo Kolas ir kiekviena nervų galūnėlė Tameros kūne suvirpėjo. – Markamų projektai vertingi ir unikalūs.

Jis vis dar tokios geros nuomonės apie save? Akivaizdu, kad per tuos metus, kai jis taip netikėtai pradingo, jo savimeilė tik dar labiau sustiprėjo.

Tamera negalėjo paneigti, jog su amžiumi Kolas tapo dar patrauklesnis, tačiau egzotiška išvaizda tebuvo fasadas, po milijardo dolerių verta šypsena ir prabangiais itališkais kostiumais slepiantis bjaurią asmenybę.

Mergina troško griebti šią pasakišką, kartą gyvenime pasitaikančią galimybę su tokiu pat entuziazmu, kokį pajusdavo kaskart imdamasi naujo užsakymo, bet kaip tą padaryti, kai šalia sėdi pats velnias?

Viktoras linktelėjo, pasirėmė alkūnėmis į blizgantį raudonmedžio stalą. Šiam milijardieriui dar nėra keturiasdešimt, bet per savo neilgą buvimą Europoje jis nuveikė daugiau negu daugelis žmonių per visą gyvenimą. Dėl šviesių plaukų, įdegusios odos ir žydrų akių atrodė kaip eilinis Amerikos mergišius. Sprendžiant iš gandų ir bulvarinių laikraščių, buvo žinomas kaip pasaulinio garso širdžių ėdikas.

– Suprantu jūsų susirūpinimą ir sutrikimą, pone Markamai, tačiau galiu jus abu patikinti, jog tai bus naudinga mums visiems.

Naudinga? Verslui – taip. Asmeniniu lygmeniu toks susitarimas gali būti žalingas sveikatai ir širdžiai. Tamerai teko iš naujo po gabalėlį susirankioti savo gyvenimą. Ar lemtis siūlo jai paskutinį išbandymą?

Po paraliais! Kodėl jis atrodo dar geriau negu jos prisiminimuose? Tie platūs pečiai po tamsiai pilku kostiumu, juodi kaip anglis plaukai ir lyg kaltuvu iškalti veido bruožai blaškė dėmesį.

Taip, Kolas atrodė visiškai profesionaliai, bet jo skvarbios, tamsios kaip naktis akys, sustingdančios žmogų vietoje, švietė nepažabotu laukiniškumu.

Ar jis kada nors nusišypso? Ar jo elgesys toks pat šaltas kaip žvilgsnis? Verslo pasaulyje Kolas ir jo dvynys brolis Zakas buvo tikri rykliai, bet koks dabar Kolas asmeniniame gyvenime?

Ne. Tamera nesileis vėl įtraukiama į jo pasaulį. Nesėdės ir nesuks galvos, ką jis veikia laisvu laiku. Negalvos apie moteris, pabuvojusias Kolo gyvenime po to, kai jis paliko ją įskaudintą ir sutrikusią. Tamera – profesionalė ir elgsis atitinkamai tol, kol truks šis susitarimas.

Kolas be galo seksualus, tačiau seksualių vyrų pilna visur, ypač Majamyje. Jis niekuo neypatingas. Tikrai. Vien todėl, kad atėmė jai nekaltybę, pasiūlė jai visą pasaulį ir pažadėjo mylėti amžinai, Tamera netupinės ir neraudos dėl seniai mirusios svajonės.

Dabar ji stipresnė ir turi kur kas svarbesnių rūpesčių, negu susidūrimas akis į akį su praeitimi.

Kad ir tai, jog jos tėvas gyvena savo paskutines dienas.

Tai dar viena priežastis, kodėl ji privalo laimėti šį užsakymą. Perėmusi direktoriaus pareigas, Tamera jautėsi negalinti nuvilti nė vieno darbuotojo, o ypač tėvo. Kol jis dar gyvas, jai norėjosi įrodyti, kad dukra pasirūpins įmone, kurią valdė trys šeimos kartos.

Niekas nenutuokė apie tėvo ligą, išskyrus Tameros pasamdytas slauges. Negalima to leisti. Akcijų kaina kristų, klientai atsiimtų užsakymus, jei pasklistų kalbos, kad tėvui netikėtai diagnozuotas ketvirtosios stadijos plaučių vėžys.

Valteris Stivensas buvo svarbiausia Stivensų grupės dalis. Pradėjo dirbti firmoje dar prieš studijas koledže. Nuo paties žemiausio lygmens sunkiai dirbdamas užkopė į pačią viršūnę. Nebuvo nė vieno rangovo, kuris nepažinotų tėvo ir nesikreiptų į jį vardu. Tai reiškia, kad Tamera turi palikti Viktorui Losonui puikų įspūdį. Netgi pačios smulkiausios klaidelės neleistinos.

O Kolui negalima sužinoti, kodėl šituo reikalu užsiima ne tėvas. Jis pasinaudotų tuo savo pranašumui sustiprinti, bet Tamera niekada daugiau neleis jam tvarkyti jos gyvenimo. Nei jam, nei jokiam kitam vyrui.

Tikriausiai reikėtų Kolui padėkoti – dėl jo beširdžio poelgio ji tapo stipresnė ir savarankiškesnė.

– Noriu, kad viešbutis būtų ekstravagantiškas, – tęsė Viktoras. – Noriu, kad Majamis ir visas pasaulis už šios konstrukcijos išvystų aistrą, o po elegancija – seksualumą. Žmonės atvyksta į Majamį atsipalaiduoti. Noriu, kad jie pasijustų nukeliavę į kitą laiką. Noriu, kad įsimylėjėliai išvystų įgyvendintas savo fantazijas.

Bet kuriame kitame projekte žodis įsimylėjėliai nebūtų suerzinęs Tameros. Tačiau šis projektas ne toks kaip kiti. Ji sutelkė visą kovinę dvasią ir drąsą.

– Pone Losonai, negaliu kalbėti už savo partnerį, bet Stivensų grupės vardu noriu jus patikinti, kad su malonumu padėtume sukurti jums projektą kartu su bet kuria jūsų pasirinkta firma. Nekantraujame imtis darbo.

Išgraužk, Kolai, ponaiti Aš atšaukiu sužadėtuves be jokios priežasties!

Ji visai suvaikėjo. Pradėjusi tyčiotis iš kolegų tik prisidarys bėdų… dabar jai to tikrai nereikia. Ypač kai Viktoras kalba apie aistrą ir seksualumą.

Viktoras atsakė jai triumfo kupina šypsena, ir Tamera vos susilaikė nepaplojusi sau už puikų pasirodymą.

– Džiugu girdėti. Nieko kito ir nesitikėjau. Nors jūsų tėvo sprendimas išeiti į pensiją buvo nelauktas, žinojau, kad jo vaikai gali padaryti tai, ko man reikia. Pone Markamai? – Viktoras nukreipė dėmesį į Kolą. – Nieko neprarasite. Pinigų dalytis nereikės. Kiekvienas gausite sutartą užmokestį. Viskas teisinga. Turėkite omenyje, kad anksčiau nesu bandęs taip dirbti, tačiau įtraukiau į išlaidas papildomą sumą ir manau, jog turėdamas jųdviejų parengtą projektą vis tiek uždirbsiu gražaus pinigėlio iš savo investicijų.

Išgirdus, kokias viltis į jos gebėjimus deda verslininkas, Tamerai pilve suplazdėjo drugeliai. Be to, ji negali užsiminti Viktorui, kad tėvas visai ne pensijoje. Visiems kitiems, išskyrus ją pačią, gydytojus ir slauges, tėvas išėjo į pensiją. O, kad tai iš tikrųjų būtų tiesa…

Tamera įsidarbino tėvo bendrovėje vos baigusi koledžą. Kaip ir jis pradėjo nuo žemiausio laiptelio, tačiau dabar, pasiekusi viršūnę, akimirksniu būtų atidavusi prestižines pareigas už tai, kad tėvas pasveiktų ir vėl galėtų dirbti.

Tamera nebyliai atsiduso ir prisivertė užmiršti iš praeities sugrįžusius jausmus. Susikaupusi ji laukė Kolo atsakymo. Kad ir kas tarp jųdviejų vyko praeity, galinga ir patraukli Kolo asmenybė ją suintrigavo. Jeigu ji matytų šį vyrą pirmą kartą, tikrai norėtų perkelti pažintį į asmeniškesnį lygmenį. Tai jau šį tą reiškia, nes pastaruoju metu jos nedomino vyrai. Tiesą sakant, jau ne vienus metus.

Ir kur prabėgo šitiek laiko? Matyt, nuplaukė kažkur kartu su jos neegzistuojančiu asmeniniu gyvenimu.

Ar ji tikrai virto viena iš tų trisdešimties su trupučiu moterų, kurios netenka vilties rasti laimę ir tikrąją meilę dėl vieno kartaus potyrio?

– Jeigu tai vienintelis būdas susitarti, aš irgi sutinku.

Tamera su palengvėjimu atsiduso, tačiau mintis apie darbą su Kolu gąsdino. Taip, ji troško šio užsakymo labiau už viską, bet vylėsi, kad jis priešinsis labiau.

Nejau jiems iš tikro pavyks apsimesti, kad tarp jųdviejų nieko nebuvo? Jų praeitis nesulaikomai įsibrovė į kabinetą, nors šaltas Kolo žvilgsnis ir laikysena privertė ją pasijusti kvailai. Regis, Tameros buvimas šalia, neveikia Kolo taip kaip jos.

Ar Viktoras irgi pajuto įtampą, ar jis pernelyg įsijautęs į savo naujausią sumanymą?

Ji sugebės dirbti kartu su Kolu, ramino save Tamera. Kitos išeities ji paprasčiausiai nematė.

Kad ir kas nutiktų, ji išliks profesionali, o praeitis turės pasilikti ten, kur ją palaidojo prieš vienuolika metų… drauge su savo širdimi.

– Puiku. – Viktoras stryktelėjo ant kojų. Tamera su Kolu pasekė jo pavyzdžiu. – Liepsiu surašyti sutartis ir nusiųsti į jūsų biurus. Tikiuosi gauti pasirašytus egzempliorius iki savaitės pabaigos, kad galėtume imtis darbo. Taip pat atsiųsiu išsamesnį sąrašą su savais reikalavimais ir idėjomis. Norėčiau, kad nesivaržytumėte, mąstytumėte nestandartiškai. Galite dirbti ne biure, o ten, kur kūrybinės mintys liejasi netrukdomos faksų, telefonų arba asistentų. Kurdami pasiduokite fantazijai!

Pasiduokite fantazijai? Ne jau, ačiū. Kartą bandžiau ir ką man tai davė? Sudaužytą širdį, štai ką.

Tamera paspaudė Viktorui ranką, čiupo už originalios rankinės ir pasuko prie durų. Susitikimas baigtas, nėra reikalo trintis čia ilgiau ir kankinti save gaiviu Kolo odekolono aromatu. Kita vertus, jai praverstų priprasti prie agonijos būsenos. Šis projektas truks mėnesius, ir Tamera įtarė, kad dabar iškentė tik menką dalelę to, kas jos laukia.

Sutramdžiusi beužplūstančius skaudžius prisiminimus, mergina stiklo liftu nusileido į Viktoro Losono naujausio biurų komplekso vestibiulį.

Dabar ji profesionalė, nebe ta dvidešimt dvejų metų jauna mergaitė, įsimylėjusi vyrą, kuris jai pažadėjo pakloti po kojom pasaulį, o paskui nieko nepaaiškinęs paliko. Tiesa, jis kažką numykė apie tai, kad dar per jaunas ir nenori taip anksti susižadėti, bet Tamera tuo nepatikėjo. Nutiko kažkas, kas privertė Kolą persigalvoti.

Kad ir kas tai buvo, jeigu jis nepakankamai stiprus, kad kovotų dėl jos ir jųdviejų jausmų, tada jai jo nereikia. Tiesiog Tamera nustebo, jog toks vyras kaip Kolas, kuris atrodė tvirtai laikąs gyvenimo vadžias savo rankose ir žinąs, ko siekia, meilėje pasirinko lengvesnį kelią.

O jeigu Kolas Markamas tikisi, kad ji liko ta pati nekalta mergaitė, jo laukia skaudus nusivylimas. Ji neturi laiko klajoti duobėtais atminties keliais. Dabar Tamera – bendrovės vadovė, be to, jai reikia pasirūpinti tėvu.

Ne, ji tikrai neturi laiko nė pagalvoti apie Kolą.

Tad kodėl nuo tos akimirkos, kai prasidėjo susitikimas, jos galvoje sukosi mintys vien apie jį?

***

– Užeik į mano kabinetą.

Kolas įsikišo savo išmanųjį iPhone švarko kišenėn ir grįžo į praėjimą, kuriuo mėgdavo žingsniuoti tarp masyvaus iš chromo ir stiklo pagaminto rašomojo stalo ir plačių langų, atsiveriančių į Majamio uostą su nesuskaičiuojamomis jachtomis palei krantinę.

Tamera Stivens.

Kada gi nurims toji širdperša? Praėjo šitiek metų, o kaltės lankas, spaudžiantis širdį, nė kiek neatlėgo. Kaip vadovaujant milijonines apyvartas uždirbančiai kompanijai, jam dar lieka laiko jaustis kaltam, kad įskaudino Tamerą? Taip, jis gyveno toliau ir nesidairė atgal. Tai nereiškė, jog jautėsi patenkintas savo elgesiu su žmogumi, kuris jam labai rūpėjo.

Bet numetęs bombą, kad dvi architektų firmos turės dirbti kartu, Viktoras Losonas tik dar labiau apsunkino kaltės naštą. Turės dirbti ne tik firmos – užsakovas konkrečiai paprašė, kad viešbutį kurorte projektuotų Tamera ir Kolas. Be jokių pagalbininkų. Be statybos inžinierių. Pačios bendrovių galvos.

Lemtis – kaip kaprizinga moteris.

– Kas nutiko?

Kolas nesiliovė žingsniavęs, netgi kai jo dvynys Zakas sustojo kitoje stalo pusėje.

– Laimėjome Losono projektą, – pranešė jam Kolas ir stabtelėjęs pažvelgė į uostą, trokšdamas dabar atsidurti ten, savo jachtoje.

– O kodėl toks surūgęs balselis? Nepatinka sudarinėti sandorius su didžiausiu verslo magnatu pasaulyje?

Kolas per petį dirstelėjo į brolį.

– Sarkazmas visai ne vietoje. Turėsime dirbti kartu su kita firma.

Tai atkreipė Zako dėmesį.

– Su kuo?

Vėl nusigręžęs į vandenis, Kolas pro sukąstus dantis iškošė:

– Su Stivensų grupe.

– Su Valteriu Stivensu? Tu gi nekenti to niekšo.

Per silpnai pasakyta. Kas galėtų nejausti neapykantos žmogui, kuris pagrasino sugriausiąs jam ateitį, nes Kolas pamilo jo dukrą?

– Viskas šiek tiek sudėtingiau, – atsiduso Kolas, apsisuko ir prisėdo ant palangės krašto. – Dėl kažkokių priežasčių Valteris šio projekto nesiėmė pats.

– Vadovauja Tamera.

Nors žodžiai nuskambėjo ne klausiamai, Kolas linktelėjo, o Zakas tyliai švilptelėjo.

– Gal nori, kad aš užsiimčiau projektavimu? – paklausė Zakas. – Galiu su ja dirbti. Gal taip netgi būtų geriausia?

Gundantis pasiūlymas, bet Kolas neleido sau trauktis.

– Ne. Noriu pats dirbti su ja.

– Tu nerimtai, – tarstelėjo brolis. – Praėjo kiek, vienuolika metų? Ji nebe ta mergina, kurią įsimylėjai, Kolai. Patikėk manimi, meilė miršta.

Kolas negalėjo nuginčyti tos tiesos. Jo dvynys patyrė viską savo kailiu. Zakas buvo vedęs, bet vos spėjusi ištarti taip, nuotaka pabėgo su kitu vyru. Tačiau Kolui nereikėjo meilės. Jis troško parodyti Valteriui Stivensui esąs lygus jo brangiajai kompanijai ir dukrai. Sujungusios pajėgas šiame projekte, bendrovės pasieks neįsivaizduojamų rezultatų. Tiesą sakant, kaip tik tokios galimybės jis ir laukė, kad įrodytų Valteriui esąs toks pat galingas, jeigu ne galingesnis už senį.

– Ką ketini daryti? – pasiteiravo Zakas, pasirėmęs į stalo kraštą. – Gal galų gale pasakysi jai, kad senis tau grasino?

– Ne. Ji manimi nepatikėtų, be to, abu seniai viską pamiršome. – Kolo galvoje sukosi daugybė minčių. – Kad ir užsimerkčiau, ji vis tiek seksualiausia mano kada nors matyta moteris. Kas žino? Gal tas potraukis išliko… Laukia įdomūs keli mėnesiai.

Zakas susijuokė.

– O kas, jeigu ji tokia pat kaip visos – išlepinta turtingo tėčio dukrelė, kuri apsižiojo daugiau, nei pavyks atkąsti?

Kolas minutėlę svarstė tokią galimybę.

– Gali būti, bet man nieko iš Tameros nereikia. Noriu tik sėkmingai įgyvendinti projektą. Be to, ji vis dar atrodo maloni ir nekalta. Nepanaši į Valterį.

– Maloni ir nekalta po to, kai tu nieko nepaaiškinęs sutrypei jai širdį? – paklausė Zakas, tarsi Kolui reikėtų priminti. – Nežinau, kaip tau atrodo, bet man vertingas sandoris svarbesnis už geismą. Ar pajėgsi susikaupti?

Stivensų grupė buvo viena garsiausių projektavimo bendrovių šalyje, todėl Tamera turėtų išmanyti savo darbą. Jiems pavyks, o jeigu seksualinis potraukis dar neišblėso…

Ne, Kolas tikrai nenori nieko panašaus į tai, kas tarp jų buvo anksčiau. Po perkūnais, ne! Jis tik norėjo įsitikinti, ar Tameros skonis išliko toks pat, ar jos oda vis dar bėgiotų šiurpuliukai nuo jo prisilietimo. Kuris normalus vyras nenorėtų vėl glamonėti tokį kūną?

Tamera Stivens atrodė kaip dažna Majamio gražuolė ilgais šviesiais plaukais, žydromis akimis ir žurnalo viršelio verta figūra. Net jeigu šiandien būtų pamatęs ją pirmą kartą, ji vis tiek būtų patraukusi jo akį. Dėl to, kad juodu siejo bendra praeitis, situacija tik dar stipriau intrigavo.

O meilė? Ačiū, ne. Visi jausmai, bent kiek panašūs į meilę, mirė kartu su svajomis apie bendrą gyvenimą. Meilei jo pasaulyje nėra vietos… Ne dabar, kai svarbiausiais dalykais jo gyvenime tapo liniuotė, pergamentinis popierius ir projektavimo menas. Meilė – prarastas jausmas, kurį iš jo atėmė pats Valteris Stivensas.

– Aš kaupiuosi, – šyptelėjęs atsakė Kolas. – Patikėk manimi. Tamera nė nenutuokia, koks aš dabar.

Zakas kilstelėjo antakius.

– Varžytis turi ne su Tamera, o su jos tėvu.

Valteris Stivensas niekad nemėgo Kolo, bet tą vasarą, kai prieš baigiant vidurinę ir stojant į universitetą vaikinas pasipiršo Tamerai, Valteris griebėsi grasinimų.

Jeigu Kolas nepaliksiąs Tameros ramybėje, Valteris pasirūpinsiąs, kad jis nebegautų stipendijos. Stivensas turėjo ryšių visur, todėl Kolas neabejojo, kad vyriškio žodžiai nėra tušti.

Kolui teko nusileisti, nes du brolius ir jaunesniąją sesutę Kailą užaugino močiutė; šeima vos sudūrė galą su galu. Vaikinas neturėjo jokių pažinčių, ir stipendija buvo vienintelis šansas ištrūkti iš skurdą primenančios egzistencijos.

Sprendimas pasirinkti karjerą ar širdį, buvo sunkiausias Kolo gyvenime. Kiekvieną dieną po išsiskyrimo su Tamera jis abejojo, ar pasielgė teisingai. Tačiau Kolas tvirtai tikėjo, kad viskas įvyksta prasmingai ir kad jis nusipelnė tokio gyvenimo, kokį dabar susikūrė.

Ateinantys keli mėnesiai bus sudėtingi. Bet Kolas buvo pasiruošęs viskam. Ypač, jeigu iš to galės uždirbti milijonus ir iš naujo pažinti gundančius Tameros apvalumus.