Читать книгу Mažytis baltas melas - Jules Bennett - Страница 1

– Tik prašau, kad ateinančią savaitę apsimestum mano vaikinu.

– Vadinasi, liepei man atskristi į Bora Borą, kad savo buvusiajam galėtum pademonstruoti, jog gyveni toliau? Kol užsakinėsi gėles savo sesers vestuvėms, mudu šiame romantiškame namelyje apsimetinėsime esantys pora?

Na, gerai, Makui Ošėjai šitaip viską paaiškinus, situacija skambėjo gana beprotiškai, bet, po galais, Džena Leblank turėjo savų priežasčių. Gerų priežasčių, kurios vertė ją prašyti savo geriausią draugą apsimesti jos meilužiu.

Stovėdama jaukioje paplūdimio trobelėje, tapusioje laikinais namais, Džena pasitaisė savo vasarinės koralų spalvos suknelės petnešėlę ir pažvelgė į Maką.

– Klausyk, tu mėgsti keliauti, tad suorganizavau tau nemokamą kelionę. Gana skųstis.

Makas bato nosimi paspyrė lagaminą ir žengė arčiau. Jo smaragdinių akių žvilgsnis laikė prikaustęs ją vietoje, nežadėdamas paleisti, kol viską išsiaiškins. Dievulėliau, tas vyras buvo galingas. Geriausias Dženos draugas buvo seksualiausias kada nors jos sutiktas vyras, ir dabar turėjo vaidinti beprotiškai ją įsimylėjusį, nes ji nepasitikėjo niekuo kitu. Žinoma, viskas bus gerai.

– Galiu pats apsimokėti prakeiktą kelionę, – jis sustojo priešais ir rankomis įsisprendė į šonus. – Pasakyk, kodėl telefonu neatskleidei mano atvykimo priežasties?

Iš baimės? Pažeminimo? – Džena vos tramdė kunkuliuojančias emocijas. Norėdama užtikrinti laimingas sesers vestuves ir suvaldyti motinos praeities demonus, ji rizikavo viskuo: širdimi, sveiku protu…

– Martinas yra vyriausiasis pabrolys, – paaiškino ji. – Mudu išsiskyrėme prieš porą savaičių, bet jis vis bando mane susigrąžinti. Čia niekaip jo neišvengsiu, tad man reikia tavo pagalbos.

Makas suraukė savo tamsius antakius ir piktai sukando dantis.

– Sakei, kad judu išsiskyrėt, bet niekuomet nepapasakojai kodėl.

– Na, tu basteisi po pasaulį…

– Buvau Barselonoje.

– Ir nepaskambinai, kai bandžiau su tavimi susisiekti.

– Nes tuo metu buvau susitikime, o tavo palikta žinutė liepė atvykti čia, – Makas atsiduso. – O dabar paaiškink man, kas, po galais, vyksta ir kodėl mes susitikinėjame. Jei tai tiesa, mano šeima turi žinoti. Sesuo bus ypač patenkinta.

Džena prisimerkė.

– Dabar netinkamas metas juokauti.

Makas sukryžiavo rankas ant savo didžiulės plačios, raumeningos krūtinės. Džena negalėjo atitraukti akių nuo glaudžiai marškinių aptemptų pečių. Galbūt jiedu buvo tik draugai, tačiau tai netrukdė Dženai gėrėtis jo išvaizda: Makas buvo seksualus trisdešimt dvejų metų vyras.

– Martinas miegojo su savo asistente.

Šie žodžiai žeidė. Ne todėl, kad būtų jį mylėjusi – jiedu susitikinėjo vos keletą mėnesių – bet todėl, kad Martinas nemanė, jog buvo verta prieš tai išsiskirti su Džena. Ar šiais laikais vyrai visai nesirūpino moterų jausmais?

– Jis visuomet buvo niekšas, – pakomentavo Makas. – Nori, kad jį pamokyčiau?

Džena sukikeno, nors ir žinojo, kad jo juokelis buvo pusiau rimtas – taip leido manyti gandai apie Ošėjų verslo metodus. Mako tėvas Patrikas, pasižymėjęs griežtumu ir negailestingomis manieromis, mirė prieš metus, ir šeimos vadeles perėmė vyresnysis sūnus Breidenas. Jis ir jo sužadėtinė Zara buvo kur kas draugiškesni, tačiau Breideno asmenybė buvo itin impozantiška ir bauginanti, nors takto ir savitvardos jis turėjo daugiau už Patriką.

– Kad ir kaip norėčiau pamatyti Martiną besiraitantį iš skausmo, turiu atsisakyti, – Džena patapšnojo Makui per skruostą ir kalbėjo toliau: – Bet kad jau jis turi čia būti, tegul galvoja, kad esu užimta, kad gyvenu toliau ir esu įsimylėjusi, o jis liko praeityje.

– Ir tam padės mano neblėstanti meilė.

Džena nurijo seiles.

– Galima ir taip sakyti, bet man tiesiog reikia tavo pagalbos. Be sarkastiškų pastabų.

Džena nenorėjo tapatinti Mako su meile, tai būtų buvę itin žiauru. Taip, jiedu buvo draugai nuo to karto, kai jis bandė ją užkalbinti bendro pažįstamo vakarėlyje. Tąkart Džena jį atstūmė manydama, kad tokiam vyrui niekuomet nepatiktų tokia moteris kaip ji, be to, buvo pakankamai laiko praleidusi Bostone ir žinojo, kad Ošėjų pavardė visiems asocijuojasi su mafija.

Pasirodo, Makui patiko jos drąsus atsakymas, nes jis nepasidavė. Galiausiai Džena prisipažino linkusi į ilgalaikius santykius, o šis atsakė vertinąs jos poziciją, tačiau pats neieškąs įsipareigojimų. Dabar ji juokėsi iš minties, jog juodu siejo ilgalaikiai, nors ir draugiški, santykiai.

Jis buvo kitoks nei visi Dženos draugai, ji matė jo švelniąją pusę, Makas vertė ją juoktis ir leido atsipalaiduoti. Ji neprisiminė, kada tiksliai tai įvyko, tačiau vieną dieną suprato turinti geriausią draugą, kuris dėl jos būtų padaręs viską. Be to, jo draugystė žadėjo gerus ryšius: Makas buvo ne šiaip sau pasiturintis plevėsa – jo šeimai priklausė milijonų verti aukcionų rūmai visame pasaulyje, jų vardas buvo žinomas ir gerbiamas.

Kad ir kaip būtų, Džena iki šiol nebuvo tikra, kurioje įstatymų pusėje Ošėjai tvarkė savo reikalus. Per pastaruosius dešimt metų ji apie tai užsiminė tik kartą ir nuo to laiko šios klaidos nebekartojo: jai paklausus apie šeimos verslą, keliones ir slaptumą, Makas kaipmat atšalo ir griežtai pareiškė nenorintis to aptarinėti. Būtent todėl Džena jo neklausinėjo apie tai, ką jis veikė Barselonoje.

Makas akimirką pažvelgė jai į akis ir galiausiai prisėdo ant pintos baro kėdės virtuvėje.

– Jei vestuvės tik kitą savaitę, kodėl mes čia?

Nes jos tobuloji sesuo troško tobulų vestuvių savo tobulam gyvenimui. Džena beatodairiškai mylėjo Eimę, kuri turėjo viską, o ji pati… ne. Ji negalėjo leisti mintims pakrypti šia linkme, nes džiaugėsi savo sesers laime ir nenorėjo būti nelaiminga pamergė, kurią apgavo jos buvęs draugas. Eimė rado tikrąją meilę ir nusipelnė geriausios savaitės gyvenime.

Džena savo šeimai nepapasakojo tikrosios išsiskyrimo su Martinu priežasties, taip pat ir to, kad netikras naujas mylimasis turėjo padėti palaikyti palaimingą vestuvių nuotaiką.

– Eimė nori, kad vestuvių svečiai iki pagrindinio įvykio pasimėgautų mini atostogomis saloje.

Makui nieko neatsakius, Džena atsiduso ir truktelėjo suknelę dar sprindžiu aukštyn. Prakeikta krūtinė. Tos mažytės vasarinės suknelės puikiai tiko perkarusiems, plastikiniams manekenams, tačiau kėlė sunkumų tikroms moterims.

– Neprivalai sutikti. Suprantu, kad tai keistas ir kvailas prašymas…

– Ką turėsiu daryti? – padaužiškai nusišypsojo Makas. – Ir negailėk smulkmenų.

Džena garsiai atsiduso, pavartė akis ir žengė pro duris į nedidelę šiaudais išklotą verandą, atsiveriančią į krištolo skaidrumo vandenyną. Jai iš paskos pasigirdo sunkūs žingsniai ir netrukus ji ant peties pajuto pažįstamą delną.

– Nenoriu, kad iš manęs šaipytumeisi.

Makas spustelėjo petį ir atsuko ją į save.

– Gerai. Tai pasakyk, ko iš manęs nori.

Ji pažvelgė į jo nuostabias smaragdų žalumo akis.

– Turėsi pagyventi su manimi šiame namelyje.

– Puiku.

Ji nurijo seiles.

– Jame – tik vienas miegamasis.

Jis šyptelėjo.

– Tuomet pasistenk laikyti rankas prie savęs.

– Ar gali susikaupti?

Tai Dženą prajuokino. Makas nuolatos flirtavo su visomis moterimis nuo aštuoniolikmetės iki gulinčios mirties patale, tad ji niekuomet nevertino to rimtai. Jis mylėjo gyvenimą, moteris ir savo šeimą, jai buvo be galo ištikimas. Jei nors akimirką būtų pasirodęs esąs pasiruošęs ilgalaikiams santykiams, Džena būtų kaipmat jį įsimylėjusi, tačiau saugojo savo jausmus ir stengėsi išlaikyti draugiškus ryšius.

– Aš susikaupęs, – pareiškė jis. – Vienas miegamasis. Suprantu, ko ten nedarysime, tad pasidalyk, kuo turėsime užsiimti už šio namelio sienų.

– Turėsi lydėti mane į vakaro renginius, kurių bus vos keli, – Džena mintyse peržvelgė vestuvių tvarkaraštį. – Aš atsakinga už vestuvių gėles, tad būtų gerai, kad kaip tikras vaikinas palydėtum mane į kelis susitikimus. Ak taip, dar bus ceremonijos ir vakarienės repeticija. O dienos metu turėtume vaikščioti paplūdimiu, laikytis už rankų ir, nežinau… užsiimti romantiškais dalykais.

– Romantiškais? Kad ir ką tai reiškia, susitvarkysiu, – jis akimirką pažvelgė į vandenį ir vėl į ją. – Yra tik viena bėda.

Džena nusigando, ji neturėjo laiko bėdoms: mama žadėjo atvykti ryte, bala žino kada pasirodys tas netikėlis Martinas. Tas kvailys buvo vyriausiasis pabrolys, vadinasi, jie turės žengti prie altoriaus kartu… Verčiau būtų basa ėjusi šukėmis.

– Pažįstu tave dešimt metų ir žinau, kad nesi linkusi į romantiką.

Džena nurijo seiles ir pritariamai linktelėjo. Ji paprasčiausiai negalėjo sau leisti būti švelni.

– Galiu tokia būti, – patikino ji.

– Tikrai? – jis žengė arčiau.

Makas pirštų galais perbraukė jos skruostą, smakrą ir kaklą. Džena negalėjo sutramdyti virpulio.

– Ar ištversi mano prisilietimą kitų žmonių akivaizdoje? – paklausė jis. – Mano bučinius. Mano meilų elgesį ir vaidybą, kad pažįstu kiekvieną tavo kūno lopinėlį?

Džena sulaikė kvapą. Mintis apie Maką, žinantį kiekvieną jos kūno centimetrą, jaudino ir gąsdino. Ji neabejojo šį vyrą mokant moteriai suteikti didžiausią malonumą, bet jokiu būdu nenorėjo jam leisti pamatyti save nuogą ir nusivilti: jos kūnas tikrai nebuvo tobulas – visi iškilimai, įdubimai ir kitos smulkmenos smarkiai skyrėsi nuo įprastų Mako kompanionių.

– Galiu lažintis, kad sugebėsiu apgauti bet ką, kas į mus pasižiūrės, – atsakė ji, stengdamasi išlikti rami. – Svarbiausia, kad Martinas manytų, jog esame pora.

– Aš niekuomet neatsisakau lažybų, – jis ir toliau glostė jos odą: raktikaulį, smakrą, tą jautrią vietelę už ausies. – Koks prizas?

Džena pasistengė susikaupti.

– Jei pavyks visus apkvailinti, laimėsiu aš, ir liksi man skolingas dar vieną paslaugą.

Jis kilstelėjo antakį.

– O jei laimėsiu aš?

– To nebus. Žadu gerai vaidinti.

Ji pajuto šiltą Mako kvėpavimą ant savo skruosto. Jis švelniai prisilietė prie jos veido ir pirštais įsipynė į plaukus.

– Tuomet verčiau pasitreniruokime.

Prieš jai spėjant paklausti, ką turėjo omenyje, jis prispaudė savo lūpas prie josios.

Po. Velnių. Ką?

Mako klausimas sau pačiam netrukus išsisklaidė, vos Džena jam atsivėrė. Jis skubiai sulaikė jos aiktelėjimą ir nestipriai suėmė žandikaulį, tarsi drąsindamas pabandyti atsitraukti.

Pagaliau po šitiekos metų dvejonių jis paragavo savo geriausios draugės lūpų, ir tas skonis pralenkė visas jo fantazijas, kurių jis apie šią iš koto verčiančią moterį turėjo sukaupęs nemažai.

Iš pradžių Džena įsitempė, tačiau netrukus ištirpo jo glėbyje, kitaip to nepavadinsi. Jos apvalumai varė jį iš proto.

Jis ilgus metus laikėsi atokiai iš pagarbos jų draugystei ir todėl, kad nebūtų galėjęs jos prisileisti arčiau… viskas dėl šeimos paslapčių. Jo tėvas buvo žudikas, nors pats Patrikas Ošėja būtų galėjęs pateisinti kiekvieną mirtį. Porą kartų, Patrikui spaudžiant ir Breidenui griežtai atsisakius, Makas ir pats įvykdė nuosprendžius. Bet jis nebuvo linkęs žvalgytis į praeitį ir gailėtis. Dabar jo šeima žvelgė į ateitį, teisėtą ateitį. Tai buvo gana paprasta, tačiau sudėtingai įvykdoma.

Mako šeima buvo klastinga ir visuomet gaudavo, ko norėjo. Jie vogė, melavo ir buvo pasiruošę išduoti bet ką, kad tik pasiektų trokštamą tikslą. Kita vertus, Ošėjai buvo ypač ištikimi savo sąjungininkams ir pasiruošę jiems bet kada ir bet kaip pagelbėti, bet vargas tiems, kurie pastojo jiems kelią.

Jų šeima turėjo daugybę paslapčių, ir Makas niekuomet nenorėjo versti mylimą moterį meluoti policijai ar dangstyti nešvarius jų reikalus.

Žvelgiant iš šalies, Ošėjai atrodė normalūs, tačiau iš tiesų visuomet dairėsi aplinkui, laukė ir buvo pasiruošę atremti bet kokią grėsmę.

Breidenas rado savo meilę, tačiau Makas nebuvo įsitikinęs, kad tokia laukia ir jo. Pats jis vengė ilgalaikių santykių, o Džena, priešingai, jų troško, tad tarp jųdviejų galėjo būti tik draugystė. Makas nenorėjo jos prarasti. Džena žinojo, kad jo šeima… ypatinga, bet nesmalsavo.

Kad ir kaip būtų, Makas buvo pasiruošęs savaitę apsimesti savo draugės meilužiu ir žadėjo šio vaidmens imtis atsakingai, nes tai reiškė žalią šviesą daryti tai, apie ką visuomet svajojo: liesti, bučiuoti. Jam beliko tikėtis, kad Džena žinojo, į ką įsivėlė.

Pasibaigus šiai nedidelei apgavystei, jis bus patenkinęs savo fantazijas, ir jiedu galės grįžti prie įprastos draugystės. Makas ne kartą bandė iš Dženos išpešti daugiau, tačiau ji visuomet atsakydavo norinti ilgalaikių įsipareigojimų. Dabar ji pati buvo šios idėjos iniciatorė, ir jam tereikėjo paklusti jos nurodymams… ypač jei bus raginamas ją liesti.

Pasirodžius Dženos buvusiajam, Makas planavo su juo šnektelėti akis į akį apie tai, kad niekas negali skriausti Dženos ir versti ją blogai jaustis. Ji daili, gyvybinga moteris, verta tokio vyro, kuris tai vertintų.

Ateinančią savaitę tuo vyru žadėjo būti jis… teoriškai.

Makas pakreipė galvą, perbraukė per Dženos lūpas savosiomis ir dar kartą ją pabučiavo. Jo rankoms lėtai leidžiantis jos nuostabiu kūnu, Džena gniaužė jo marškinius. Jei jau turėjo apsimesti jos vaikinu, tai žadėjo pasinaudoti visais to teikiamais privalumais.

– Ak, atsiprašau!

Džena krūptelėjo jo glėbyje, bet Makas jos nepaleido. Atsisukęs tarpduryje pamatė jos motiną ir seserį. Jos atrodė susigėdusios ir vengė pakelti akis, tačiau Makas nesijaudino dėl to, kad jos tapo jų intymios akimirkos liudininkėmis, atvirkščiai, ši mintis jį pralinksmino.

Kadangi dalyvaudavo savo šeimos reikaluose, buvo pratęs būti pagautas nusikaltimo vietoje, bet, dėkui Dievui, tinkami ryšiai su tinkamais žmonėmis jam visuomet padėjo išvengti kaltinimų ir kalėjimo.

Dženai pradėjus trauktis, Makas suėmė ją tvirčiau, – dabar puiki proga parepetuoti spektaklį, nes, jei sugebės įtikinti jos mamą ir seserį, apmulkinti Martiną bus vieni juokai. O po savaitės galės paprasčiausiai pasakyti Merei ir Eimei, kad jie galiausiai nusprendė likti draugais. Šitaip abu gaus, ko panorėję: Džena atsikratys nemalonaus buvusiojo dėmesio, o Makas pasiguldys ją į lovą.

– Mes nenorėjome…

– Nenumaniau, kad judu…

Merė ir Eimė prabilo tuo pačiu metu, tuo prajuokindamos Maką.

– Viskas gerai. Aš pats visai neseniai atvykau ir norėjau deramai pasisveikinti su Džena.

Merei žiūrint į dukterį, jos akys išsiplėtė.

– Juk vos prieš porą savaičių išsiskyrei su Martinu.

Džena stovėjo sustingusi Mako pašonėje. Jis suprato, jog ji nesumojo, ką atsakyti. Jis kaipmat puolė į pagalbą:

– Martinas – tikras asilas. Mudu su Džena nuo seno jutome vienas kitam potraukį, tad galiausiai nusprendėme patikrinti savo jausmus atokiau nuo darbo ir tikrovės.

– Ką judvi čia veikiate? – galiausiai ištarė Džena.

Merė linktelėjo galva.

– Pamaniau, kad galėtume praleisti šiek tiek laiko moteriškoje kompanijoje. Nesitikėjau, kad tavo svečias jau bus atvykęs, bet džiaugiuosi, kad jis čia. Martinas buvo mielas vyrukas, bet Makas… Na, tu žinai, kad aš jį myliu.

Merė šyptelėjo, ir Makas suprato jas apkvailinęs. Šios trys moterys buvo stiprios, vieningos, jas siejo ypatingas ryšys, panašus į jo paties šeimos saitus. Jam nepatiko, kad turėjo joms meluoti, tačiau tai buvo Dženos mintis, ir jie galės lengvai tai ištaisyti.

Eimė cyptelėjo ir pribėgusi apsivijo Dženą rankomis ir apsuko ratu.

– Žinojau, kad judu galiausiai būsite kartu. Kaip aš dėl jūsų džiaugiuosi! Apgailestauju, kad Martinas – vyriausiasis pabrolys ir turi su juo eiti prie altoriaus, bet pažadu, kad judu su Maku puikiai praleisite laiką.

Džena pažvelgė į Maką per sesers petį, ir vyras suprato peržengęs ribą, – jiems likus vieniems, neabejotinai gausiąs velnių.

Jis pamerkė akį ir nusiviepė, į ką Džena atsakė primerkdama akis. O taip, vaidinti jos vaikiną bus smagu.