Geležies karalienė
Описание книги
Knygų serija „Geležies fėjūnai“. Trečia knyga.
Aš esu Megana Čeis.
Maniau, kad viskas baigėsi. Kad laikas, kurį praleidau su fėjūnais, sunkūs sprendimai, kuriuos tekdavo priimti, aukojimasis dėl tų, kuriuos myliu, liko praeityje. Tačiau šturmas prasidėjo: geležies fėjūnų kariauna, kuri privertė mane sugrįžti, riaumodama puola. Atskiria nuo princo, kuris prisiekė nesitraukti nuo manęs nė per žingsnį. Įsuka į tokio galingo susirėmimo sūkurį, jog nė nežinau, ar pavyks išgyventi.
Šįkart kelio atgalios nebebus.
Mažiau nei po dvidešimt keturių valandų man sukaks septyniolika.
Tiksliau sakant, man dar nėra septyniolikos. Aš pernelyg daug laiko praleidau Niekadaniekada. Čia nesensti arba tai vyksta taip lėtai, kad nė nepastebi. Todėl nors tikrame pasaulyje prabėgo ištisi metai, aš pati, matyt, tapau vos keliomis dienomis vyresnė nei tada, kai atsidūriau fėjūnų šalyje.
Kita vertus, dabar tikrame pasaulyje pasijutau taip smarkiai pasikeitusi, kad tiesiog pati savęs nebeatpažinau.
Отрывок из книги
Kai prisėdau rašyti šių eilučių, man staiga dingtelėjo mintis, kad baigiau trečią knygą. Trečią knygą, o juk prieš kelerius metus net nežinojau, ar man pavyks išleisti bent vieną romaną. Suprantama, nebūčiau to pasiekusi be daugelio puikių nepakartojamų žmonių pagalbos. Jeigu ne jie, taip ir nebūčiau parašiusi žodžio „Pabaiga“ paskutinio skyriaus paskutiniame puslapyje. Tad turiu padėkoti daugeliui.
Ačiū tėvams, kad jie pakentė dukrą, kuri per dienas svajodavo mokykloje, slėpdavo romanus po matematikos vadovėliais, užuot konspektavusi, kurdavo istorijas ir vesdavo iš proto savo vargšus mokytojus. Nors jūs ir sielojotės, kad nesidomiu matematika ir socialiniais mokslais, vis tiek palaikėte mano svajones.
.....
– Iš kur žinai?
– Liaukis niekų klausinėjusi. Apie tai kiekvienoje pakampėje liežuviais malama. Visi žino apie tave ir tavo mylimąjį iš Žiemos karalystės. – Nykštukas plačiai išsišiepė Ašui, o šis šaltai atrėmė suktą jo žvilgsnį. – Girdėjome apie skeptrą ir tai, kaip nužudėte jį pagrobusį geležies išperą. Žinome, kad sugrąžinote skeptrą Mebei norėdami padaryti galą Vasaros ir Žiemos rūmų karui, bet užuot sulaukę dėkingumo, buvote ištremti. – Vienaakis palingavo galva ir beveik užjaučiamai dėbtelėjo į mane. – Gandai greitai sklinda, princese, ypač kai geležies fėjūnai blaškosi kaip galvą pametę gaidžiai, siūlydami atlygį už žinias apie „Vasaros karaliaus dukterį“. Žodžiu, tavimi dėtas, saugočiau savo kailį.
.....