Читать книгу Nusiteikęs pabandyti - Katherine Garbera - Страница 1

Ir ką ji sau galvojo? Geila Litl giliai įkvėpė ir žengė į televizijos realybės šou Seksualūs ir vieniši laikinąjį grimo kambarį. Niekada nelaikė savęs seksualia, bet vieniša… Na, dabar tai baigsis. Ji visada manė susirasianti draugą koledže, tikėjosi, kad įsimylės, paskui pradės karjerą. Vėliau, po trejų draugystės metų, susituoks, bet štai – jai trisdešimt, ir ji vis dar vieniša.

– Aš Ketė Hamfri, Seksualių ir vienišų padėjėja. Būsiu tavo patarėja visais klausimais.

Geila paspaudė Ketės ranką. Tikėjosi pamatyti Vilou Styd, laidos vedėją ir vieną geriausių savo draugių, o ne padėjėją.

Mintis kurti šou Vilou kilo tada, kai Geila užsirašė pažinčių tarnyboje. Ji tik kartą užsiminė draugėms norinti susirasti vyrą ir nebesusitikinėti su pulku bendradarbių. Ji nori vaikų, o biologinis laikrodis jau tiksi. Todėl nusprendė užsiregistruoti pažinčių tarnyboje ir visai nesitikėjo, kad jos atvejis patrauks televizijos dėmesį.

Ketė atrodė įpusėjusi trečią dešimtį, vilkėjo prigludusius džinsus ir marškinėlius iš Meksikos baro. Ilgi rudi plaukai buvo surišti į uodegėlę, nuo radijo, pakabinto prie juosmens, ėjo ausinės.

– Sek paskui mane, – pasakė Ketė.

Geila linktelėjo ir nuėjo prie eilės apšviestų veidrodžių, surikiuotų palei sieną. Tokius televizijos užkulisius yra matę labai nedaug žiūrovų. Ne itin žavingi. Būdama sėkmingos viešųjų ryšių įmonės savininke Geila šį pasaulį pažinojo puikiai. Keista, kad savęs, lipančios į sceną, ji niekada neįsivaizdavo.

– Sėskis čia. Kirpėjas ir grimuotoja tuojau ateis. Atėjai kiek per anksti.

– Atsiprašau. Nenorėjau pavėluoti, – pasiteisino Geila.

Ketė linktelėjo ir pakėlė pirštą į orą: kažko klausėsi ausinėse.

– Prašau pabūti čia, aš tuojau sugrįšiu, – pasakė ji. – Norime užfiksuoti akimirką, kai pirmą kartą sutiksi savo porą.

Geila vos nesudejavo. Tačiau suprato, kad ir toliau važiuodama tomis pačiomis rogėmis gyvenime matys tik darbą, o svajonės apie šeimą taip ir neišsipildys.

Žiūrėjo į save veidrodyje laukdama kirpėjos ir grimuotojos. Vešlūs, garbanoti, beveik nesuvaldomi plaukai krito apie veidą. Ji suėmė juos, suspaudė ant pakaušio… paprastai tokia šukuosena vaikšto darbe. Nes, atvirai sakant, tokie neklusnūs plaukai net nekvepia seksualumu.

Prie jos priėjo vyras ir moteris.

– Labas, Geila. Aš Mona, o čia Pitas. Rūpinsimės jūsų šukuosena ir makiažu. Sėskitės ir atsipalaiduokite.

Geila prisėdusi ėmė svarstyti, kur įsipainiojo. Tikėjosi susirasti vaikiną atostogoms, nes nenorėjo būti viena namuose. Gal tai ir patiko Kevinui iš Vienas namuose, bet ji, suaugusi moteris, jautėsi… vieniša. Troško tobulų Kalėdų, tokie vaizdai nuolat sukosi galvoje lyg kino juosta. Juk ji atstovauja verslui, kuriančiam realybės vaizdus, tai kodėl negalėtų susikurti tobulo vaizdo ir realybės sau?

Reikėtų sukurti planą, kaip verslo sėkmę paverst ir asmenine sėkme. O planus ji vykdo puikiai, todėl nekyla abejonių, kad pavyks ir šis. Savaime suprantama, nesitikėjo, kad Vilou taip susižavės idėja ir sukurs realybės šou…

– Štai ir baigėme, – tarė Mona.

Ji pasuko Geilą į veidrodį. Vešlūs neklusnūs plaukai buvo ištiesinti ir siekė pečius. Tokių didelių savo akių ji dar nebuvo mačiusi. Ir lūpos putlios, tiesiog tobulos. Geila net nenumanė, kad pasitepusi lūpdažiu ir akių šešėliais gali šitaip atrodyti. Pati savęs neatpažino.

– Ką manai? – paklausė Pitas.

– Tarsi ne aš, – prisipažino Geila.

– Aišku, kad čia tu, mieloji. Tik ne tokia, kokią dažniausiai matai veidrodyje, – pasakė Mona.

Geila kaip tik to norėjo.

– Ką daryti dabar?

– Prie spintos, – paliepė Pitas. – Persirengimo kambarys štai ten.

Geila priėjo mažutį persirengimo kambarį kampe. Jame sėdėjo moteris ir skaitė knygą minkštu viršeliu – tokią pat tik ką baigė skaityti Geila. Prie tokio gyvenimo ji buvo pratusi, pajuto galinti čia prisėsti kelioms minutėms. Moteris padėjo knygą ir nusišypsojo.

– Puikiai atrodot.

– Ačiū.

Kai po dvidešimties minučių Geila, pasipuošusi Džilos Sanders suknele, stovėjo prieš veidrodį, ją apėmė jausmas, kurį turėjo patirti Alisa, įkritusi į triušio urvą.

Viršutinė dalis su V formos iškirpte tiko puikiai, o su rauktinukais papuoštu sijonu klubai atrodė pilnesni ir puikiai pabrėžė taliją. Geila atrodė gundanti ir žavinga – niekada tokia nesijautė. Sugrįžusi Ketė pranešė, kad laikas eiti. Geila pajuto, kaip ėmė prakaituoti rankos ir jau norėjo nusibraukti į sijoną, bet susilaikė: šis drabužis kainuoja daugiau nei visa jos spinta.

Viską sugadins. Koks skirtumas, kaip magiškai stilistai išdabino išorę, viduje ji tebebuvo ta pati visą laiką dirbanti moteris. Supratimo neturinti, apie ką galima nerūpestingai paplepėti.

Ji suklydo.

– Po dviejų minučių eisite į klausyklą, paskui į priėmimo salę, kur susipažinsite su būsimu vaikinu, panele Litl, – pasakė Ketė.

Geila nervinosi. Nepanašu į ją. Ji ne iš tų moterų, kurios siekdamos tikslo leidžia kam nors painiotis po kojomis.

Juodas kelnes ir polo marškinėlius vilkintis vaikinas iš technikų komandos priėjęs prisegė mikrofoną. Reikia elgtis taip, kaip savo įmonėje su klientu, kuriam trūksta viešumo.

Geila nusišypsojo ir apsimetė, kad gražuolė, žiūrinti į ją iš veidrodžio ir yra tikrasis jos pavidalas.

Ji atsistojo ir pasuko į mažutį kambariuką su kilnojamomis sienomis, vamzdžiais ir užuolaidomis. Jokio privatumo. Bet tokia jau ta televizija.

– Paspausk mygtuką ir pradėk kalbėti. Mes suredaguosime, – pasakė Ketė.

– Ką turėčiau sakyti?

– Papasakok, apie ką galvoji prieš susitikdama su partneriu.

Ji įėjo į kambarį ir priartėjo prie kameros. Atsisėdusi priešais paspaudė mygtuką. Mažame monitoriuje pamačiusi save pasijuto nejaukiai, todėl mieliau žiūrėjo į kameros objektyvą.

– Pabandykime… Aš Geila Litl, turiu viešųjų ryšių įmonę. Labai nervinuosi. Tai štai… Pasirašiau sutartį su pažinčių agentūra, nes nenorėjau, kad dar vieni metai praeitų su niekuo nesusitikinėjant. Daug dirbu, o darbe nesutinku nė vieno tinkamo vyro, – kalbėjo ji.

Pagaliau giliai įkvėpė.

– Nekantrauju kuo daugiau sužinoti apie man parinktą vaikiną.

Ji paspaudė mygtuką ir atsistojusi išėjo iš kambario.

Padarė ką galėjo. Ryžtingai pasuko į grimo kambarį.

– Viskas? – paklausė Ketė.

– Taip.

– Tada čia. Vaikinas tavęs jau laukia.

Jos išėjo į koridorių, garso operatorius patikrino mikrofoną.

– Tave filmuos operatorius Bobas. Kai įeisime į salę, jis stovės priešais. Nežiūrėk į Bobą. Verčiau į staliuką, kur laukia tavo pora.

– Gerai, – atsakė Geila.

Bobas pamojo iš koridoriaus galo.

– Eik pas Bobą į salę. Ji parengta intymiai vakarienei dviese. Kai tik mūsų nebesimatys kadre, duosiu ženklą. Tada pradėk eiti.

Ketė ir garso operatorius prisijungė prie Bobo, atrodė, kad praėjo visa amžinybė, kol jai buvo duotas ženklas. Geila jautėsi kvailai. Bet peržengus salės slenkstį apie kamerą užmiršo.

Salėje buvo keletas komandos narių ir vyras, kuris stovėjo atsukęs jai nugarą. Kai Džekas Kraunas žengė pasitikti, Geila sutriko.

– Labas, Geila, – tarė jis.

Džekas Kraunas beveik sumušė Rajano Sikresto vedamų laidų rekordą.

Vidurinėje buvo geriausias valstijos atletas, koledže laimėjo Heismano prizą.

Naujokų biržoje jį pasirinko pirmuoju, tačiau Džekas patyrė traumą per pačias pirmas profesionalias futbolo varžybas. Jis tik šypsojosi kameroms ir gūžtelėjęs plačiais pečiais pasakė, kad Amerika apie jį dar išgirsianti, ir buvo visiškai teisus. Ėmė rodytis televizijose, nuolat vedė realybės šou per Discovery.

– Labas, Džekai, – pasisveikino Geila. – Ką čia veiki?

– Vedu laidą. Pakalbinsiu abu po pasimatymo.

– Gerai.

– Norime nufilmuoti, kaip reaguosite susitikę, – tarė jis ir pasitraukė.

Geilai parinkto vaikino pečiai buvo platūs, liemuo lieknas, kurį puikiai paryškino dailiai pasiūtas švarkas.

– Stop, – pertraukė prodiuserė Vilou.

Jos balsas skambiai nuaidėjo tyliame kambaryje. Juokinga, bet Geila niekada nebuvo dirbusi su Vilou, todėl griausmingas balsas jai pasirodė nedraugiškas.

– Po akimirkos judu pirmą kartą pamatysite vienas kitą. Noriu, kad žiūrėtumėte vienas į kitą, o ne į kameras. Kete, pastatyk ją į tinkamą vietą.

Ketė parodė Geilai juostele pažymėtą vietą. Geila stovėjo taip arti vaikino, kad užuodė jo miško kvapo odekoloną, matė vešlius rudus plaukus su šviesiomis sruogelėmis.

– Esame pasirengę filmuoti. Prašom pasisukti ir sutikti savo porą, – paliepė Vilou.

Vyras atsisuko ir Geilai užgniaužė kvapą. Paskui suspaudė širdį. Milijardierius, viešbučių ir naktinių klubų savininkas iš Naujosios Zelandijos Raselas Holovėjus. Pažino, nes jis nuolat puikuojasi televizijoje ir žurnaluose. Kokia jis jai pora? Turbūt čia pokštas. Juk Raselas mergišius, ko jam reikia toje pažinčių agentūroje?

Geila pajuto Raselo pilkų akių jėgą. Jos buvo giedros ir įdėmiai žvelgė iš viršaus. Neatrodo labai nedoras, – pamanė ji. Raselas buvo įdegęs, stiprus ir raumeningas… per šaunus, kad sklandantys gandai būtų tiesa.

– Geila Litl, – prisistatė ji ir ištiesė ranką. – Nemažai apie tave girdėjau.

Kvaiša. Negi tik tiek sugeba išspausti?

Raselas nusijuokė ir paėmęs jos ranką pabučiavo.

– O, tai nieko gero nežada. Apie tave žinau labai mažai, bet nekantrauju išgirsti iš tavęs pačios.

Geila lyžtelėjo lūpas ir pažvelgė į jį. Akys keliavo vyro veidu, smailia nosimi ir putliomis, jausmingomis lūpomis. Lūpos… žodis nuaidėjo galvoje ir ji tepajėgė žiūrėti tik į jas.

Mintyse save supurtė. Ji netaps eilinė šio žavingo mergišiaus auka. Jis griauna visus planus ir nieko čia juokingo.

Raselas Holovėjus nežinojo, kokio tipo moterį tikėjosi sutikti, bet tikrai ne tokią kaip Geila Litl. Ji – gražuolė vešliais juodais plaukais, siekiančiais pečius, ir didžiulėmis rudomis akimis, kuriose magėjo paskęsti. Figūra gracinga ir gundanti. Jei atvirai, fiziškai norėtų kaip tik tokios. Aukščiausios klasės moteris. Net neprisiminė, kada tokią buvo sutikęs.

– Aš Raselas Holovėjus, – prisistatė jis, nors jau žinojo, kad mergina jį pažino.

– Žinau. – Geila papurtė galvą. – Kad ir kaip atrodytų, paprastai kalbu rišliau.

Jis nusijuokė.

– Pirmas susitikimas gali sujaudinti.

– Tikrai gali.

Geila pažvelgė į jį ir išraudo:

– Nežinau, ką pasakyti.

– Tada nieko nesakyk, leisk man pasigėrėti vaizdu. Tu labai graži.

– Abejoju. Ar mums nereikėtų atsisėsti?

– Dar ne, – atsakė Raselas ir paėmęs ją už parankės išsivedė iš pokylių salės į koridorių.

Operatorių komanda juos sekė. Kiekviena detalė turi būti savo vietoje. Raselas kreipėsi į pažinčių agentūrą norėdamas pagerinti savo įvaizdį.

Kiwi klubų augimas per pastaruosius dvejus metus sustojo.

Verslas prasidėjo nuo klubų pagal Club Med modelį. Pastatyti prie geriausių viešbučių klubai buvo aukščiausio lygio, kur žmonės eidavo kitų pažiūrėti ir patys pasirodyti. Raselas pelno turėjo, bet troško išbandyti ką nors nauja, o daugiausia pinigų juk skiriama šeimos atostogoms.

Jis norėjo atidaryti kurortus šeimoms, tačiau su tokia reputacija lengviau pasakyti, nei padaryti. Pasitaikė proga nupirkti žinomą šeimos atostogas organizuojančią kompaniją, tačiau savininkas nenorėjo parduoti tokiam žmogui kaip Raselas – ne dėl jo gebėjimo verslauti, o dėl reputacijos. Todėl jis nutarė pasinaudoti proga pakeisti įvaizdį.

Jau buvo susitaręs su Vilou ir Koneriu Makafiais, pažinčių tarnybos savininkais, kad Geila iš anksto galėtų apžiūrėti Gustavo Klimto parodą, kuri atvers duris trečiadienį Niujorko Kiwi klube.

Mainais Koneris Raselui pasiūlė dalyvauti šou – proga pasirodyti.

– Kur einame? – paklausė Geila. – Maniau, turėsime likti čia.

– Bijai nemalonumų? – pasiteiravo Raselas.

– Ne, tik noriu laikytis taisyklių.

– O aš ne.

– Baisu.

Jis nusijuokė. Geila atrodė labai savimi pasitikinti. Tokios merginos jis ir norėjo.

– Nesinervink, leidimas tam gautas iš anksto.

– Gerai.

– Štai mes ir vietoje, – tarė Raselas, praverdamas duris į pusaukštį atrijų. Viešbutis buvo labai modernus: erdvę praplėtė stiklinės sienos ir kupolas, įkvėptas Van Gogo Žvaigždėtos nakties, prabangios marmuro grindys.

– Ši paroda bus atidaryta trečiadienį, todėl būsime pirmieji jos lankytojai.

Prieš pritariant pastato projektui Raselas reikalavo, kad atrijus būtų pritaikytas demonstruoti meno kūrinius. Jis norėjo pavogti jausmą, kurį galima patirti Metropoliteno muziejuje, ir perkelti čia. Norint į viešbučius privilioti šeimas ir poras, reikia pasiūlyti ką nors ypatingo.

– Man labai patinka Klimto darbai. Pasikabinau miegamajame Bučinio reprodukciją, – pasakė Geila.

Raselui pasirodė įdomu, kad miegamajame ji pasikabino būtent šį kūrinį, kuriame vyras apsivijęs moterį, laiko rankomis jos veidą ir bučiuoja kaklą. Klimto stilius labai geidulingas.

– Ar tave kada nors taip bučiavo? – paklausė jis.

Geila pažvelgė truputį sukrėsta.

– Ne. Nemanau. Bet neabejoju, kad tu esi taip bučiavęs.

Raselas kilstelėjo antakį. Atrodo, kad jis Geilai nelabai patinka.

– Džentelmenas apie tai nepasakoja.

– Bet juk tu niekada nebuvai džentelmenas, – atrėžė Geila.

– Tiesa, – prisipažino Raselas. – Tikrai nebuvau iš tų vyrų, kurie su moterimis elgiasi atsargiai. Bet kaip tik todėl esu čia.

– Tikrai?

– Taip, atėjau į šį šou ne žaisti su tavimi, Geila. Ieškau poros – kaip tik tokios kaip tu.

Raselas puikiai suprato, kad norint pakeisti įvaizdį pradėti reikia nuo Geilos. Jei nesugebės įtikinti jos, kad nėra blogas berniukas, nepatikės ir žiūrovai namuose.

– Gailiuosi, jei padariau skubotas išvadas, – tarė ji.

– Ir turėtum, – flirtavo Raselas.

Asistentė jiems pamojo judėti, ir Raselas uždėjęs ranką ant smulkios merginos nugaros nusivedė prie kito paveikslo. Tai buvo aukštuomenės damos portretas. Juodu ilgai prie jo stovėjo.

– Ji man primena tave, – pasakė Raselas.

Tai buvo jausmingas portretas; apsirengusi moteris su vos prasegtu korsetu.

– Ar minėjau, kad nesižaviu klišėmis? – paklausė Geila.

– O gal aš iš tiesų taip ir maniau?

– Ji tokia gundanti, – tarė Geila.

– Kaip ir tu.

Geila dėbtelėjo į jį žvilgsniu, reiškiančiu kurgi ne, ir Raselas pirmą kartą suvokė, kad sprendžiama ne tik jo, bet ir Geilos ateitis. Nors jis čia atėjo tik dėl verslo, nusprendė atiduoti jai tai, ką turi geriausio – kad ir kokie menki trupinėliai tai būtų.

Norėjo ranka paliesti jos veidą, bet Geila atsitraukė.

Su tokia praeitimi bus sunkiau, nei Raselas tikėjosi. Jis jau seniai sukiojosi vien tik savo patvirkusių draugų rate.

– Ji tokia pat paslaptinga kaip tu. Tu esi ne tik tai, ką akys mato, – pasakė jis.

– O tu – vieni blizgučiai, ar ne? – paklausė Geila.

– Tikiuosi, kad ne. Būčiau labai nuobodus.

– Nuobodžiu tavęs tikrai niekas nėra pavadinęs, – pareiškė ji.

Juodu pasuko į vestibiulio galą. Jis užmiršo, kur stovi kameros ir jo visai neblaškė aplinka. Nustebo, kad blaško Geilą.

– Gerai, puiku. Judu puikiai padirbėjote. Ateik, Džekai, – pasakė Vilou.

Prie jų prisijungė Džekas, ir Raselas prisiminė dalyvaująs televizijos laidoje. Džekas paspaudė dalyviams rankas.

– Jūs puikiai dirbate, – pagyrė jis.

– Dėkoju, – atsiliepė Raselas.

– Gerai, mes pasirengę filmuoti, – iš kitos vestibiulio pusės šūktelėjo Vilou.

– Ką dabar, pasibaigus pirmam pasimatymui, galvojate apie pažinčių tarnybą? – paklausė Džekas.

– Jie suprato, ko noriu, nors Geila nėra tokia, su kokiomis paprastai susitikinėdavau, – tarė Raselas. – Manau, kad piršlys labai nuovokus.

– O tu, Geila?

– Na, Raselo tikėjausi mažiausiai. Jie surado man vyrą, kurio tikrai nebūčiau susiradusi pati.

Džekas nusijuokė ir Vilou riktelėjo:

– Stabdom.

– Džekai, reikia baigti filmuoti įžangą. Raselai ir Geila, jūs galite sugrįžti į salę, ten komanda nufilmuos jus valgančius ir plepančius.

Komanda pasuko nurodyta kryptimi.

– Turėtų būti įdomu, – pasakė Geila ir staigiai apsisukusi nuėjo vestibiuliu.

– Kur taip leki? – paklausė Raselas.

– Prieš toliau filmuojant noriu pasikalbėti su Vilou.

– Kodėl? – paklausė Raselas.

– Tik noriu aptarti kelias smulkmenas.

– Bandysi pasprukti?

Geila gūžtelėjo pečiais.

– Nepriimk asmeniškai, bet nemanau, kad tinki man. Neabejoju, kad televizijos žiūrovams bus įdomu – neva, priešybės visada traukia, – bet man reikia daugiau nei įdomios laidos.

Ji vėl pradėjo eiti, ir Raselas dar kartą suprato, kaip sunku bus pakeisti seną įvaizdį.

– Ir aš čia ne dėl reitingų.

Ji sustojo ir pažvelgė per petį.

– O dėl ko?

– Visiems reikia subręsti, o man, sakyčiau, atėjo tinkamiausias laikas.

Raselas pastebėjo, kad pasikeitė jos žvilgsnis, suprato laimėjęs. Geila panoro sužinoti, ar jis tikrai tik plevėsa, ar kas nors daugiau.

– Gerai, nieko nesakysiu Vilou iki šio pasimatymo pabaigos. Bet lengva tau su manimi nebus. Šiemet mano tikslas – susirasti vyrą, visai nenoriu gaišti laiko.

Tikrai nebus taip lengva, kaip tikėjausi, – pamanė Raselas.