Отрывок из книги
Dominika stovėjo tylėdama ir žiūrėjo į sukrėstą savo sutuoktinio veidą. Matė jame viską, ko ir tikėjosi: siaubą, pasibjaurėjimą, šleikštulį. Numanė, kaip jis jausis, kai apgavystė bus atskleista. Vyras perbraukė pirštais savo tamsius kaštoninius plaukus, suvėlė nepriekaištingą šukuoseną. Nuaidėjo žiaurus Makso juokas.
– Prigavau tave, Alburi!
.....
– Eime, – ištiesė jai ranką Gideonas. – Sėskimės ir pasimėgaukime maistu – pirmą kartą kaip vyras ir žmona.
Gideono tonas prieštarauti neleido. Dominika nenoriai nusekė prie stalo paskui nepažįstamąjį, kuris dabar buvo jos vyras. Tik jis nebuvo visai nepažįstamas žmogus. Stebėjo jį pastaruosius du mėnesius iš šešėlių, matė, kaip jis juokiasi ir flirtuoja su gražia moterimi. Kaip Dominika troško būti panašesnė į gražuolę Agnesę, kuri kimiai gundančiai juokėsi ir kerinčiai šypsojosi! Stebėjo, kaip Gideonas pamilo artistę, ir suvokė, kad mielai iškeistų tamsias savo sruogas ir žalią akių spalvą į šviesias garbanas ir rugiagėlių spalvos akis, jei Gideonas dėl to į ją bent kartą susižavėjęs žvilgtelėtų. Maksas neprieštaravo, kai Dominika, norėdama iš arčiau stebėti piršlybas, persirengė tarnaite. Dar daugiau: mėgavosi pikantišku šio maskarado priedu, ir laikui bėgant mergina pasijuto linkstanti arčiau Gideono Alburio. Jis išsiskyrė iš kitų vyrų, buvo susimąstęs, jam trūko daugeliui Makso draugų būdingo žiauraus humoro jausmo. Liesas veidas iš pradžių jai pasirodė rūstus, tačiau matė, kaip šypsantis sušyla jo akys, išmoko klausytis jo balso – sodraus ir tiršto kaip šokoladas.
.....
