Читать книгу Šiąnakt kai kam pasiseks - Janelle Denison - Страница 1

– Ką tik įžengė Eidanas, bet tu nežiūrėk. – Ilgas, kupinas pagarbaus susižavėjimo atodūsis.

Chloja Rais šyptelėjo bendradarbei Holei, stovinčiai priešais eilėje prie rytinės kavos. Draugės žvilgsnis buvo svajingas, kupinas ilgesio, kaip ir daugumos moterų, kurios pamatydavo Eidaną Lendrį, o ypač tų, kurios drauge su juo dirbo įmonėje Peris ir partneriai. Gražus, gundantis, žavingas vyras – šias mirtinas savybes bemat pastebėdavo kiekviena sveikus instinktus turinti moteris.

Ir Chloja. Nes tai jai užginta, vienintelė prabanga, kurią gali sau leisti – žvilgsniai. Jie su Eidanu dirbo toje pačioje reklamos agentūroje reklamos vadybininkais, vienas iš jų pasirašytos darbo sutarties punktų griežtai skelbė: Jokių romanų su bendradarbiais. Moteris suprato, kad tokios taisyklės reikia, ypač jų darbe, kur svarbiausia – kūrybiškumas, polėkis ir susitelkimas. Romanai trukdo susikaupti, negana to, dažniausiai jie nutrūksta, tada dirbti kartu tampa sunku ir nemalonu ar net visai neįmanoma.

Chloja pripažino, kad tokia įmonės politika yra ir palaima, ir prakeikimas. Palaima, nes sulaiko nuo tikros kvailystės – pasiduoti potraukiui, įsižiebusiam tarp jos ir Eidano, išdarinėti su juo visokias smagybes. Prakeikimas, nes neleidžia paragauti, ko gero, labiausiai svaiginančio sekso gyvenime. Lengvutis flirtas – tai viskas, kas leidžiama, bet kartais tikrai knieti peržengti ribą, skiriančią darbą ir malonumus su Eidanu.

Eilė pajudėjo į priekį, ir Chloja nerūpestingai dirstelėjo per petį. Susidūrė su mėlynų akių žvilgsniu, lyg Eidanas būtų laukęs jos atsigręžiant. Jo lūpų kampučiai kilstelėjo, išvydus tingią vyro šypseną ją užplūdo tokia energija, kokios nesuteikdavo jokia kofeino dozė. Atsakydama ji žaismingai pamojavo ir nusisuko į Holę.

– Šįryt aš moku už kavą, – priėjusi prie baristės pasakė Chloja. Dienos pradžia žadėjo būti gera.

Holė užsisakė kvapiosios arbatos su pienu, o Chloja – liesos vanilinės latės sau ir kapučino su vienu pakučiu cukraus Eidanui. Dvejus metus drauge dirbusi Peryje ir partneriuose ji jau šiek tiek nutuokė apie šio vyro silpnybes. Žinojo, kokią jis mėgsta rytinę kavą, be to, bendradarbiai po darbo dažnai susitikdavo Bosų bare pirmame dangoraižio, kuriame jie dirbo, aukšte, tad ji pastebėjo, kad mėgstamas Eidano alkoholinis gėrimas yra grynas škotiškas viskis Glenlivet.

Sumokėjusios Chloja su Hole pasiėmė gėrimus nuo prekystalio.

– Ačiū už arbatą, – padėkojo Holė. – Nesmagu tave palikti, bet iš pat ryto turiu pakloti ataskaitą Lelandui ant stalo. Žinai, kaip jis baubs, jeigu lygiai aštuntą valandą nelaikys jos putliomis savo rankelėmis.

Chloja šyptelėjo, išgirdusi, kaip taikliai Holė apibūdino savo profesinės veiklos stebėtoją.

– Keliauk. Pasikalbėsime vėliau.

Holė nuskubėjo prie liftų vestibiulyje, o Chloja, nešina dviem puodeliais, patraukė prie Eidano. Šis vis dar stovėjo eilėje ir žvelgė į ją, smalsiai kilstelėjęs tamsius antakius. Dailus kaip modelis, lyg iš marmuro iškaltais veido bruožais ir jausminga burna. Trumpai kirpti juodi it degutas plaukai ir svaiginančios safyro mėlynumo akys – nuo šio velniško derinio jai užimdavo kvapą, ypač kai visas tas grožis būdavo nukreiptas tiesiai į ją kaip dabar.

Chlojos akimis, Eidanas – tobulas vyras, ir tai per menkai pasakyta. Aukštas, lieknas, sudėtas kaip graikų dievai, o brangų kostiumą dėvėjo nepriekaištingai lengvai ir rafinuotai. Kai nusirengdavo švarką, paprastai – baigiantis darbo dienai, Chloja vėl gaudavo paganyti akis, nes jo mėgstami balti šiugždantys marškiniai pabrėždavo plačius pečius ir leisdavo spėti, kad po jais slypi sportiškas, dailių formų kūnas. O kai Eidanas pasiraitodavo rankoves ir atidengdavo tas stiprias rankas… ak, ji nebuvo iš tų mergelių, kurios alpsta, bet vyro rankos, rodančios galią ir jėgą, siaubingai jaudino.

O Eidanas Lendris turėjo dideles, stiprias rankas ir ilgus, gražius, lanksčius pirštus. Tokius, kurie, kaip Chloja įsivaizdavo, moteriai suteiktų visapusišką palaimą. Deja, tuo įsitikinti ji niekada negalės. Teks pasitenkinti fantazijomis.

Chloja padavė Eidanui putų kalnu papuoštą aukštą popierinį pieniškos kavos puodelį.

– Šįryt aš pasirūpinau tavimi. Kapučinas su paketėliu cukraus.

– Ačiū. – Eidanas dėkingai šyptelėjo ir su Chloja patraukė link liftų. – Regis, lieku skolingas tau gėrimą.

Chloja erzindama dirstelėjo į jį.

– Žinok, man taip patinka.

Eidano akys linksmai žybtelėjo.

– Kas? Kad aš tau skolingas?

Ji gurkštelėjo latės ir linktelėjo.

– Juk visada galima priminti skolą ir paprašyti paslaugos.

Vyras sukikeno, gilus, sodrus garsas pakuteno jos jusles tarytum intymi glamonė.

– Ak, tai tau patinka, kad aš įsiskolinęs?

– Taip, labai. – Chloja mėgavosi nerūpestingu flirtu. Tai suteikė energijos ir pakėlė nuotaiką. – Juk žinai, kaip sakoma. Laikyk draugus arti savęs, o varžovus darbe – dar arčiau.

Eidanas žaismingai šyptelėjo.

– Sakai, norėtum mane laikyti už trumpo pavadėlio?

– Kuo trumpesnis, tuo geriau. – Žinoma, jie juokavo, kaip ir visus šiuos dvejus metus. Bet Chlojos galvoje sukosi mintys apie Eidaną, nuogutėlį, tik su kniedėmis puoštu odiniu antkakliu, ir save, laikančią šį vyrą už tviskančios grandinės, kaip žaisliuką, paklūstantį visoms komandoms. Tikrai svaiginanti fantazija.

Jie priėjo prie liftų. Buvo jau beveik aštuonios, tad visi skubėjo į darbą. Dangoraižis Bostono biurų rajone turėjo keturiasdešimt du aukštus. Čia įkurta keli šimtai įmonių, kurių darbuotojai rytais ir per pertraukas užplūsdavo liftus. Chloja su Eidanu pernelyg neskubėjo, tad gurkšnojo kavą ir lėtai stūmėsi į priekį.

– Ar pasirengusi šiandien pateikti pristatymą Ekologiškam kačiukui? – Eidanas priminė Chlojai pastarojo mėnesio darbą.

Prieš rytinius susitikimus su klientais Chloja šiek tiek jaudindavosi, ir šis rytas ne išimtis, juo labiau kad šįsyk ji eis viena – tai nutikdavo vis dažniau, nes Chloja įgijo savo klientų. Bet moteris neabejojo, kad sukūrė gerą reklamos kampaniją ir pateisins ar net pranoks kliento lūkesčius.

– Iki dviejų nakties rengiau pasiūlymą, ir jis man labai patinka, – prisipažino Chloja.

– Žinai, aš irgi dalyvausiu susitikime. – Eidanas gurkštelėjo kapučino ir šelmiškai šyptelėjo. – Žinoma, tik kaip moralinė parama.

– Žinoma, – juokaudama atsakė ji ir užvertė akis, nė akimirką nepatikėjusi žodžiais apie moralinę paramą. Ir jis tą žinojo.

Peryje ir partneriuose buvo priimta dalyvauti kitų darbuotojų pristatymuose – šitaip vieni iš kitų mokėsi ir turėjo galimybę sužinoti, kuo gyvena agentūra. Bet Eidanas, toks patyręs darbuotojas, greičiau jau norėjo išsiaiškinti, ką veikia jo varžovė. Dėl šios priežasties Chloja eidavo į Eidano pristatymus.

Ir vis dėlto, nors kai kurie darbuotojai lipo vieni kitiems per galvas, Chloja su Eidanu iki šito niekada nenusileido. Bendrai dirbdami jie pradėjo gerbti vienas kitą ir vienas kito darbą – galbūt todėl, kad pradėjo darbą vienoje rinkodaros komandoje ir kartu kūrė įvairius projektus. Jie išmoko pasitikėti vienas kito mintimis ir darbais, bet dabar, kai kiekvienas turėjo savo klientų, tarp jų prasidėjo tam tikros varžytuvės.

Abu galvojo apie kitą karjeros laiptelį firmoje. Pasklido gandas, kad po kelių mėnesių Peris kažką paaukštins į vyriausiojo vadybininko pareigas, ir tas turės vadovauti savo suburtai komandai. Tai būtų didelis šuolis, Chloja svajojo apie tokį paaukštinimą. Ji sunkiai dirbo, kad taptų pripažinta lydere įmonėje, ir manė esanti verta paaukštinimo.

Bet kai ką reikia atlikti pirmiau. Ir jai, ir Eidanui gali pavesti didelę Šv. Rapolo kurorto, prabangaus viešbučio, reklamos kampaniją, skirtą meilės ieškantiems vienišiams – tai būtų multimilijoninio biudžeto kampanija su penkiaženkliu atlyginimu, šis darbas sutvirtintų jos padėtį ir firmoje, ir reklamos pasaulyje. Jei Ekologiškam kačiukui sukurta Chlojos reklama šiandien sulauks dėmesio, ji greičiausiai gaus ir Šv. Rapolo kurorto projektą. O tai rimtas žingsnis į vyriausiosios vadybininkės vietą.

Laukdama lifto Chloja nusišypsojo sau – didingos vizijos jau sukosi galvoje. Kad ir kaip ji mėgo Eidaną – ir kaip žmogų, ir kaip bendradarbį – norėjosi laimėti, patirti sėkmę, pačiai, niekieno nepadedamai.

Rytinė minia pagaliau išretėjo, ir jie įlipo į liftą nesibijodami būti sutrinti. Juodu su Eidanu atsidūrė pačiame gale. Chloja stovėjo taip arti prie Eidano, kad jautė kūno šilumą. Viešpatie, jis visuomet taip skaniai kvepia – santalu ir gaiviomis citrinomis. Chloja nežinojo, kokie tai kvepalai, bet uodė juos lyg gundantį, moteriškas jusles žadinantį afrodiziaką.

Liftas kelissyk sustojo išleisti žmonių ir galiausiai pakilo į trisdešimt antrą aukštą, durys atsivėrė tiesiai į Perio ir partnerių priimamąjį.

– Gero vėjo, Chloja, – šyptelėjo Eidanas.

Ji nusijuokė.

– Ką tu sakai.

Vos tik Eidanas dingo iš akių, Chlojos mintys vėl pradėjo suktis apie Ekologiško kačiuko pristatymą ir apie tai, kaip klientą palenkti savo pusėn.

***

Eidanas su keliais bendradarbiais sėdėjo konferencijų salės gale ir tylomis stebėjo, kaip Chloja savo puikiu darbu keri firmos Ekologiškas kačiukas šulus. Šiai įmonei reikėjo, kad ją pastebėtų klientai, tad Chloja siūlė sukurti naują prekės ženklą ir patrauklų reklaminį šūkį. Ji kalbėjo tvirtai ir įdomiai, skaidrėse pateikė daugybę naujų reklamos idėjų, protingų pasiūlymų dėl rinkodaros ir žiniasklaidos strategijų Ekologiško kačiuko prekės ženklui išpopuliarinti ir naujiems pirkėjams pritraukti.

Įtaigus ir patrauklus Chlojos pristatymas tiesiog užbūrė klientus. Eidaną žavėjo pati moteris. Kaip visada pasitikinti savimi, valdinga ir santūri – šios savybės jam atrodė velniškai seksualios. Šiandien ji vilkėjo griežtu, bet moterišku mėlynu kostiumėliu – tokie paprastai dėvimi susitinkant su klientais. O kreminės spalvos šilko palaidinukė po švarkeliu ir kyšantis liemenėlės nėrinių kraštelis rodė ją turint ir minkštesnę, jausmingesnę pusę.

Eidano žvilgsnis nuslydo moters kūnu iki apvalų užpakaliuką dailiai apgulusio sijono, kuris baigėsi kiek žemiau kelių. Ten akis traukė fantastiškos ilgos, grakščios kojos – į jas gręžiojosi kone visi firmos vyrai. Gal dėl to kalti ir Chlojos mėgstami aukštakulniai – bateliai žadino vaikinams mintis apie seksą ir nuodėmę, apie seksą ir nuodėmę su ja, nenusiavusia tų batelių.

Taip, ir jis pats porąkart nusidėjo tokiomis fantazijomis, bet dabar tam netinkamas laikas ir vieta. Eidanas atsargiai pasimuistė kėdėje ir nužvelgė patrauklų moters veidą. Tankūs, tamsiai rudi plaukai surišti į elegantišką, įmantrią uodegą, o skaisčios riešutų atspalvio akys atrodė labiau žalios nei rudos. Veidas spinduliavo tokia pat užkrečiama energija, kaip balsas ir kūno kalba, tai suteikė jos pristatymui dar daugiau gyvumo. Stebint Chloją buvo aišku, kad ji dega aistra ir savo darbui, ir firmos Ekologiškas kačiukas reklamos kampanijai.

Chloja smarkiai traukė Eidaną, bet jos vidinis susitelkimas, valdingumas ir entuziazmas darbe jam priminė buvusią žmoną ir jos ambicijas, ilgainiui sugriovusias santuoką ir jo pasitikėjimą. Pegė šlavė viską, kas galėjo pastoti kelią į sėkmingą advokatės karjerą, atsisakė ir neplanuoto nėštumo, kurio, leido suprasti, niekada nenorėjo. Nėštumo, kurį nutraukė be kalbų ir nepasitarusi su vyru.

Tai, ką žmona padarė, siekdama profesinės sėkmės, giliai sužeidė Eidaną ir išsklaidė jo iliuzijas apie meilę, įsipareigojimus, santuokos šventumą. Prieš trejus metus jie išsiskyrė, ir vyras prisiekė sau niekada nebeužmegsiąs rimtų santykių su karjeros moterimi. Ne, kai kitą sykį maus žiedą moteriai ant piršto, bus įsitikinęs, kad šeima jai tokia pat svarbi, kaip ir jam.

Eidanas matė, kad į karjerą Chloja žiūri panašiai kaip ir Pegė. Bet jo žmona buvo šalta ir racionali, o Chloja – visiška priešingybė. Chloja, žinoma, norėjo sėkmės, bet po dvejų bendro darbo metų Eidanas žinojo, kad ji šilta, nuoširdi, draugiška. O svarbiausia – gerbia bendradarbius ir turi gerą reputaciją reklamos pasaulyje; šios dvi savybės itin retos versle, kuriame kiekvienas pasiruošęs perkąsti kitam gerklę.

Ir, po galais, ta moteris velnioniškai jį traukė, nors buvo daugybė priežasčių, kodėl negalėjo jos geisti. Jei Eidanas neigtų, kad tokius jausmus kelia jos pasitikėjimas savimi ir įžūlumas, būtų melagis. Jam patiko kiek karingos moterys, žinančios, kas joms patinka, ir nebijančios miegamajame mesti iššūkį. Eidanas spėjo, kad Chloja, kuri taip gundančiai flirtuoja ir ryžtingai siekia tikslo, būtent tokia.

Jam neteko patirti malonumo pačiam įsitikinti, kokia ji meilužė. Kur kas svarbiau atsispirti Chlojai ir geiduliui – ne tik dėl įmonės pasimatymų politikos, bet ir dėl to, kad ji tikrai su kažkuo susitikinėja – Eidanas porąsyk po darbo matė ją Bosų bare su vaikinu. Net jeigu ji nieko neturi, Eidanas nesiruošė dėl tarnybinio romano rizikuoti karjera ir planais ateityje įsteigti reklamos agentūrą.

O dabar vienintelis jo tikslas – nusičiupti tą multimilijoninį Šv. Rapolo kurortą, nes už jį siūlomas atlygis kaip tik pravers kuriant firmą. Dėl Šv. Rapolo kurorto projekto teks konkuruoti jam ir Chlojai; matydamas, kokią puikią reklamą ji sukūrė Ekologiškam kačiukui, Eidanas neabejojo, kad laukia įnirtinga kova. Pasirinkti – Eidanas ar jo kolegė – bus tikrai sudėtinga.

Chloja užbaigė pristatymą ir buvo akivaizdu, kad klientams patiko jos idėjos ir jie trokšta jas įkūnyti. Pristatyme dalyvavęs įmonės savininkas ir vadovas Peris taip pat atrodė patenkintas. Ekologiškas kačiukas iškart sutiko pasirašyti sutartį su Periu ir partneriais, ir Eidanas šyptelėjo, matydamas, kokia nustebusi ir patenkinta Chloja. Jis žinojo, kaip nuostabu sudaryti sandorį. Pergalės ir sėkmės padovanotas adrenalino pliūpsnis beveik toks pat puikus, kaip ir seksas.

Po pristatymo Eidanas atsistojęs eiti iš salės pakeliui švelniai spustelėjo Chlojos ranką, atkreipdamas jos dėmesį. Moteris pažvelgė į jį, rudos akys tviskėjo iš susijaudinimo, veidas paraudęs iš džiaugsmo. Rausvos, dailios lūpos šypsojosi ir Eidanas panoro jas pabučiuoti, įsitikinti, ar jos tokios gardžios, kaip atrodo.

Jis krenkštelėjo ir paleido Chlojos ranką.

– Puikiai padirbėjai, Rais, – nuoširdžiai pagyrė jis. – Man net nepatinka katės, o tu privertei mane norėti pirkti joms skirtus produktus.

Chloja nusijuokė.

– Tada savo darbą atlikau.

– Ir atrodo – puikiai. – Eidanas nužvelgė patenkintą klientą, kuris spaudė ranką Periui ir čiauškėjo apie būsimą reklamos kampaniją. – Sveikinu gavus naują klientą.

Chloja šiltai į jį pažvelgė.

– Dėkui, Eidanai.

Chloja jam patiko dar ir dėl šito. Nors buvo kūrybiška ir turėjo nuovoką reklamos versle, visiškai nesipuikavo triumfu kaip dauguma bendradarbių. Chloja nejautė poreikio didžiuotis ar girtis laimėjimais, ir tai, Eidano manymu, rodė jos pasitikėjimą savimi ir ryžtą įtikti klientui.

Šiandieninė Chlojos sėkmė taps puikiu karjeros laipteliu ir daug lems kelyje į paaukštinimą ir pelningesnius sandorius, bet Eidanas dėl to pernelyg nesirūpino. Žinoma, Chloja puikiai dirba, bet Eidanas manė dirbąs geriau. Tai bus įrodyta netrukus, kai gaus Šv. Rapolo kurortą.

– Gal po darbo atšvęskime, pavaišinsiu gėrimu? – pasiūlė jis.

Chloja linktelėjo ir nusišypsojo.

– Mielai.

Eidanas žinojo, kad ji ir Peris turi aptarti sutarties sąlygas su klientu, tad išėjo iš konferencijų salės ir grįžo į kabinetą – reikėjo kai kam paskambinti ir peržiūrėti keletą projektų. Jis nepietavo, tik kioskelyje nusipirko didelį sumuštinį su kepta jautiena ir suvalgė, atsakinėdamas į elektroninius laiškus ir redaguodamas kliento reklamos teksto kopiją.

Po trijų penkiolika suskambo telefonas, pasigirdo Perio sekretorės Lenos balsas.

– Eidanai, prašom užeiti į pono Perio kabinetą. Tai dėl Šv. Rapolo kurorto projekto.

Eidaną užplūdo jaudulys. Štai ta akimirka, – pagalvojo jis, slopindamas norą bėgti pas viršininką. Nors šiandien Chloja parengė fantastišką pristatymą, Peris vieną iš stambiausių firmos klientų patikės jam – ir vos tiktai Eidanas, sukūręs nerealią reklamą, pavergs Šv. Rapolo kurortą, tas penkiaženklis atlygis atiteks jam. Valio!

– Tuoj ateisiu, Lena, – tarė jis kur kas ramiau, nei jautėsi.

Padėjęs ragelį, Eidanas atsistojo, apsivilko švarką, kad atrodytų kuo profesionaliau, pasitaisė kaklaraištį ir patraukė į Perio kabinetą. Pakeliui pastebėjo ta pačia kryptimi traukiančią Chloją. Kai abu sustojo prie dvivėrių stiklinių durų į Perio valdas, šypsenos jų veiduose pranyko.

– Luktelėk, – prabilo Eidanas, nes širdis nupuolė į kulnus. – Kur tu eini?

– Pas Perį. – Chloja atrodė taip pat išsigandusi ir nustebusi. – O tu?

– Ten pat. – Velniava. Nieko gero. Visiškai. – Ar ir su tavimi jis nori pasikalbėti apie Šv. Rapolo kurortą?

Chloja šiek tiek suraukė antakius.

– Taip.

Eidanas nenumanė, kas vyksta, nes abu buvo gana gabūs ir patyrę, kad savarankiškai galėtų imtis šio darbo. Chloja vis dar švyti po idėjų pristatymo firmai Ekologiškas kačiukas, Peris, be abejo, tai puikiai prisimena ir greičiausiai pridėjo Chlojai pliusą. Bet sunku pasakyti, ką sumanė direktorius ir kodėl kviečiasi abu. Nebent nusprendė vienam pavesti projektą, o kitam švelniai atsakyti – ir vienu šūviu nušauti du zuikius.

Tai ne pirmas sykis, kai Eidanui nutinka kas nors panašaus, bet dabar jis jautėsi siaubingai.

Eidanas giliai įkvėpė, kad Chloja nepastebėtų jaudulio – juk jis dar neprarado projekto ir taip lengvai šio darbo nepaleis. Jis pravėrė stiklines duris, nerūpestingai šyptelėjo Chlojai ir mostelėjo ranka viršininko kabineto link:

– Po tavęs.