Читать книгу Paslapties kaina - Maxine Sullivan - Страница 1

– Tekėti už tavęs? – susmukdama ant odinės sofos sušnabždėjo Kasandra Rot.

Dominykas Rotas stovėjo priešais terasos duris, už kurių driekėsi Melburno horizontas, ir stebėjo, kaip gražus brolio žmonos veidas mainosi iš nuostabos. Jeigu geriau nepažinotų šios moters, beveik imtų jos gailėti.

– Būtent. Mudu tuoksimės.

Jo balsas, rodėsi, traukė Kasandrą iš pačios savęs – pakėlusi šviesiais kaip pelenai plaukais įrėmintą galvą, moteris apniukusiomis akimis pažvelgė į Dominyką.

– Tačiau nuo Lijamo mirties praėjo tik savaitė.

– Ir pats puikiai žinau, kiek laiko praėjo nuo mano brolio mirties, – pajutęs aštrų skausmo dūrį atrėžė Dominykas. Ankstyvas gruodis jo šeimai jau niekada nebebus toks kaip anksčiau. Vasaros pradžia, paskui Kalėdos visada primins Lijamą.

– Jis buvo ir mano vyras, – akimirką pajutusi užuojautą atitarė Kasandra ir vėl ištiesino prakaulius pečius.

– Trumpiau negu trejus metus. Mano brolis jis buvo dvidešimt aštuonerius.

Lijamas buvo jauniausias šeimoje, Adamas buvo dvejais metais vyresnis, o Dominykas – dvejais metais vyresnis už Adamą. Nė vienam iš jų nė į galvą nebūtų atėję, kad Lijamo gyvybė galėtų nutrūkti tokiame ankstyvame amžiuje.

– Tai žema, Dominykai, – papriekaištavo Kasandra.

Jo veide nebuvo matyti nė šešėlio apgailestavimo. Niekada nieko panašaus nebūtų pasakęs kitai moteriai, bet šioji… Šioji ištekėjo už Lijamo vien tam, kad taptų Rotų šeimos turtų bendrasavininke. Dominyko prosenelis karste apsiverstų sužinojęs, kad Rotai – Australijos prabangos prekių parduotuvių tinklas – tenkina įnoringus šios moters prabangos poreikius.

– Turiu laišką. – Dominykas įkišo ranką į verslo kostiumo kišenę ir ištraukė voką. – Jis nuo Lijamo. Mano brolis norėjo, kad įteikčiau. Kaip paaiškinimą.

– Paaiškinimą? – tobulai išlenkti Kasandros antakiai susimetė į raukšlę.

– Kad žinotum, kodėl norėjo, jog taptum mano žmona.

– Ką! Mano vyras norėjo, kad mane vestum? – moteris iš nuostabos išsprogino savo mėlynas akis.

– Jis norėjo, kad jo dukra augtų kaip Rotų šeimos narė.

– Tačiau Nikolė ir taip turi Rotų pavardę, – suraukdama kaktą pasakė Kasandra, jos žvilgsnis buvo sumišęs.

Kažkas jo viduje apsivertė. Jis tai žinojo geriau negu kas nors kitas.

– Lijamas norėjo, kad jo dukra augtų kaip Rotų šeimos narė ir gyventų turėdama Rotų vardą. Jis nenorėjo, kad ištekėtum už vyro, kuris nepriklauso šeimai. Lijamas spėjo, kad galėtum taip pasielgti, ypač turint galvoje tavo santykius su Keitu Samjuelsu.

– Žinai apie mano ir Keito santykius? – skaudžiai įtraukusi oro paklausė Kasandra.

– Lijamas pasakojo.

– Tačiau… tačiau viskas buvo ne taip.

– Kasandra, prašau, nereikia aiškintis, – paduodamas laišką nutraukė Dominykas. – Nenoriu žinoti smulkmenų.

Kasandra pro virpančias blakstienas pažvelgė į Dominyko veidą, tačiau vaidyba jo nesujaudino. Įbrukęs į ranką laišką jis grįžo į vietą, iš kurios buvo ką tik pajudėjęs, ir ėmė stebėti, kaip ji atplėšia voką ir pradeda skaityti. Kaip tokia stulbinamai graži moteris gali būti tokia atšiauri ir reikli? Kas verčia ją atrodyti kitų akyse nenuoširdžią? Kuo ji traukia vyrus?

Su šviesiai rožinės spalvos kostiumėliu – derančios kelnės, berankovė palaidinė ir švarkelis – ji atrodė elegantiška ir grakšti. Atviri bateliai su dirželiais buvo neatskiriama susikurto stiliaus dalis, kaip ir ploni auksiniai auskarai bei plona auksinė grandinėlė ant kaklo. Jos makiažas buvo nepriekaištingas, oda tobula, pelenų šviesumo plaukai vos papurenti, krintantys ant pečių.

– Ar skaitei, kas čia parašyta? – perbėgusi akimis laišką ir išbalusi tarsi popierius paklausė Kasandra.

– Ne, tačiau prašydamas perduoti Lijamas trumpai papasakojo.

Kasandros veide šmėkštelėjo keista išraiška, bet iš karto pradingo; tvirtai spausdama rankoje laišką moteris pašoko ant kojų.

– Atleisk, tačiau to padaryti negalėsiu.

– Bijau, jog netrukus suprasi neturinti kitos išeities.

– Kodėl taip sakai? – kiek patylėjusi ji paklausė.

– Rytoj bus skaitomas Lijamo testamentas. Pamaniau būsiant išmintinga tau iš anksto pranešti apie dokumento turinį, kad išvengtume nereikalingo skandalo. – Dėkui Dievui, tėvas pasirūpino išvežti motiną paplaukioti jachta ir gedėti kelionėje, o ne tarp keturių sienų.

– Skandalo?

– Jeigu per dvi savaites už manęs neištekėsi, didžiuma jūsų šeimos turto atiteks Nikolei, bet tik tada, kai ji sulauks dvidešimt vienerių metų; jei susituoktume, viskuo galėtum naudotis jau dabar. Iki Nikolės pilnametystės tau būtų skiriama tik tiek pajamų, kiek reikėtų išgyventi, ir tai tik Nikolės gerovei užtikrinti. Be to, kiekvienas centas, kurio paprašytum, turėtų pereiti per mano rankas.

– Ką?!

– Lijamas man sakė, kiek gauni kas mėnesį, – nepasiduodamas užuojautai pasakė Dominykas. – Jis tau buvo be galo dosnus. Rodos, turi ką prarasti, ar ne?

– Tačiau pinigai buvo skirti… – išdžiūvusia gerkle pradėjo Kasandra.

– Tokie nurodymai, – nutraukė Dominykas, nenorėdamas klausytis pasiaiškinimų.

– Tai juokinga! Tai pasibjaurėtina. Užginčysiu tokį testamentą.

– Gali pamėginti. Tačiau Lijamas viską labai gerai apgalvojo. Dabartinėmis aplinkybėmis gausi tik tiek, kad galėtum išgyventi, todėl tokio pragyvenimo lygio išlaikyti tikrai nepavyks, – pasišaipė apžvelgdamas kambarį.

Erdvus namas buvo idealus modernaus gyvenimo pavyzdys – suprojektuotas orientuojantis į erdvę ir šviesą, baltas dekoras, balti baldai ir aukščiausios klasės technologijos, uždaras vidinis kiemas puikiai tiko gausiems pobūviams. Nors Dominykas šiame name lankėsi vos kelis kartus, vis galvodavo, kad jis idealiai tinka broliui ir žmonai.

Dabar, stebėdamas Kasandrą, suprato, kad ši moteris ne taip jau dera prie šios aplinkos. Gal namas labiau tiko Lijamui? Ir kodėl jam staiga pasirodė, kad Kasandrai ši aplinka netinka? Šalti, baltos spalvos, automatizuoti namai turėtų atitikti jos būdą, tačiau dabar kažkodėl taip nebeatrodė, ir Dominykas nebesuprato, kodėl šie namai nebeatspindėjo to, ką jis žino apie šią moterį.

Jis pats nusišaipė iš savo minčių. O koks, po galais, skirtumas? Kad jį kur tą Lijamą, įvėlė į šį reikalą. Jeigu tik tą dieną nežinodamas nebūtų nuvažiavęs jo aplankyti atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūrą… Jeigu tik…

– Dominykai, pamiršai, kad šis namas priklauso man, – dabar Kasandros balsas skambėjo labiau pasitikinčiai. – Galėčiau jį parduoti. Ir su Nikole gyventume iš gautų pajamų.

– Šis namas įregistruotas mano vardu, – pakirdęs iš apmąstymų tarė Dominykas. – Lijamas jį perdavė man daugiau negu prieš mėnesį.

– O Dieve, jis norėjo, kad likčiau be skatiko kišenėje, tiesa? – dar labiau išbalusi pasakė Kasandra.

– Taip, tiesa.

Nuoskaudos šešėlis šmėkštelėjo jos veidu taip greitai, kad Dominykas vos spėjo pastebėti. Dėl įžeistų jausmų Kasandrai nepriekaištavo. Žmonai turėtų būti nelengva susitaikyti su tokiu vyro sprendimu, net jeigu savo elgesiu to užsitarnavo.

Žinoma, ji niekada nemylėjo savo vyro. Tikruosius jausmus atskleidė priversdama Lijamą palikti namus ir persikraustyti gyventi pas tėvus, užuot leidusi baigti gyvenimą greta žmonos ir dukters. Kaip turėtų būti. Ak, tiesa, ji iki pat galo puikiai vaidino ištikimos, nuo lovos nesitraukiančios žmonos vaidmenį, netgi verkė, kai viskas buvo baigta, bet ar ją galima vadinti nuoširdžiai gedinčia našle? Dominykas tuo netikėjo.

– Regis, jam buvo pasimaišęs protas, – praradusi viltį pasakė Kasandra.

– Jo teisininkas gali įrodyti, kad Lijamas mąstė kuo blaiviausiai.

– O kas man gali sutrukdyti ištekėjus už tavęs pasiimti pinigus ir išsiskirti? – jos akyse spindėjo panika.

Dominykas suprato, kad metas baigti betikslį pokalbį. Nenorėjo matyti, kaip ši moteris maldauja, nebent pultų jam į kojas miegamajame. Vien tik pagalvojus apie miegamąjį jo širdis ėmė beprotiškai daužytis, todėl kaip ir kiekvieną kartą prireikė didelių valios pastangų, kad pats nekristų Kasandrai po kojų.

Jis privalėjo pasakyti tai, ką ji ir taip neišvengiamai turėjo žinoti. Kasandra buvo devynių mėnesių Rotų kūdikio motina – kūdikio, kuris šiuo metu miegojo miegamajame ir nė nenutuokė, kas vyksta svetainėje tarp suaugusiųjų. Nesvarbu, ar jam pačiam ir Kasandrai tai patiko ar ne, reikalas turėjo būti sutvarkytas.

– Jeigu už manęs netekėsi arba ištekėjusi paprašysi skyrybų, pradėsiu teismo procesą dėl Nikolės globos teisių.

Susvyravusi Kasandra klestelėjo atgal ant sofos ir užmerkė akis. Dominykas žengtelėjo prie jos, bet tuoj pat save sustabdė. Buvo tikras, kad dabar Kasandra myli savo vaiką. Ir tai buvo vienintelė jos reputaciją gelbėjanti savybė, nepaisant Lijamo papasakoto fakto, jog pradžioje kūdikio nenorėjusi. Tačiau Dominykas negalėjo leisti sau pamiršti, kad kovoja kaip tik už to vaiko teises. Nikolė užsitarnavo būti auginama kaip Rotų šeimos narė.

O, kad jis galėtų sužlugdyti šitą farsą ir papasakoti Kasandrai tiesą apie dukterį. Tačiau, velniai griebtų, turėjo tylėti lyg vandens į burną prisisėmęs. Pažadėjo Lijamui saugoti paslaptį iki pat tos akimirkos, kai Nikolės ateitis taps saugi, kai jis ir Kasandra pagaliau bus susituokę. Be to, reikėjo atsižvelgti į tėvus. Prieš numetant dar vieną bombą teks palaukti, kol apmalš jų gedulas.

– Apsidairyk aplinkui, – tarė Dominykas, žvalgydamasis po nuostabią svetainę. – Judvi su Nikole gyvenate aukščiausios klasės gyvenimą. Nejau manai sugebėsianti įtikinti teisėją, neva pinigai ir privilegijos nesą tavo vaiko teisė?

– Motinos meilė kur kas svarbiau, – nutaisiusi nuožmų veidą atrėžė Kasandra.

– Taip, jeigu rastum teisėją, kuris patikėtų, kad meilė yra aukščiau už viską. Net nepaisant šio fakto, tikriausiai ir pati suvoki, jog vargu ar neištikima žmona nepriverstų teisėjo suabejoti jos morale?

– Tačiau aš nebuvau neištikima, – moteris blykšdama paprieštaravo.

– Pasilaikyk tai teisėjui, Kasandra.

Ji sudrebėjo. Dominykas matė, kad ji svarsto galimybes.

– Tai absurdas, – galiausiai pratrūko.

– Sutinku, bet taip norėjo Lijamas, ir pasistengsiu, kad mirštančio brolio prašymas būtų įvykdytas.

Žodžiai pakibo erdvėje.

Kasandra metė skvarbų žvilgsnį ir perėjo į kontrpuolimą, kaip jis ir tikėjosi.

– Pasakyk man, Dominykai. O kas tau iš to, jei susituoksime, išskyrus tavęs nemylinčią žmoną ir vaiką, kuris nėra tavo.

– Man užteks žinoti, kad dukterėčia turi tėvą, – jo širdis suspurdėjo.

– Kodėl tu? Kodėl ne Adamas?

Mintys apie Kasandrą ir Adamą nebuvo malonios. Dominykas mylėjo savo antrą brolį, tačiau kai prieš kelerius metus per autoavariją žuvo jo žmona, jaunėlis neplanavo dar kartą tuoktis. Be to, Dominykas nebenorėjo dalytis. Kai Kasandra buvo Lijamo žmona, jam sunkiai sekėsi kovoti su geismu. Daugiau to patirti nenori. Jeigu santuoka yra vienintelė išeitis – iš tiesų vienintelė, – ši moteris susituoks su juo.

– Esu vyriausias. Padarysiu viską, kas būtina.

Jos skruostai nusidažė lengvu raudoniu, tačiau vyras nesuprato, ar taip nutiko dėl užplūdusio pykčio ar sumišimo.

– Kai ką pamiršai, Dominykai. O tavo tėvai?

– Jie prarado mylimą sūnų, bet gaus galimybę išsaugoti anūkę. Manau, kad jie supras.

– Tačiau jie manęs nemėgsta. – Ji vis dar buvo išbalusi.

– Tu netinkamai pasielgei su jų sūnumi. Nejau manai, kad turėtų tave už tai mylėti?

– Ištekėjau už tavo brolio iš meilės, Dominykai, – kilstelėdama smakrą paprieštaravo Kasandra. – Nieko daugiau.

– Kurgi ne, – nusišaipė vyras.

– Visada manei, kad ištekėjau dėl pinigų, argi ne taip? – niekinamai žvelgdama pasidomėjo Kasandra.

– Ne tik dėl pinigų. Būdamas Rotu turi daug galimybių.

Jos lūpas iškreipė ciniška šypsena.

– Ak, taip, suprantu. Kadangi augau vaikų namuose, o paskui buvau įsivaikinta, tai turėtų reikšti, kad trokštu gauti tai, ką turite jūs? – paklausė atkakliai į jį stebeilydama. – Maniau, kad esi labiau išsilavinęs.

– Dabar kalbame ne apie mano išsilavinimą, – užsigavęs atrėžė Dominykas.

– Ne, dabar sprendžiamas mano ir mano dukters likimas.

– Man svarbi tik tavo dukters ateitis, – jis tyčia buvo šiurkštus.

– Širdingai dėkoju. Tikriausiai turėčiau ją tau perleisti ir pasišalinti? – iškošė Kasandra.

– Galėtum taip pasielgti? – piktai nustebo Dominykas.

– Žinoma, ne!

Dominyko širdis aprimo, o galvoje staiga nušvito, kad tokia galimybė visiškai reali.

– O jeigu už ją pasiūlyčiau visą milijoną?

– Neįžeidinėk manęs, Dominykai.

– Per mažai?

Ji atrodė tarsi sužeistas žvėris, tačiau netrukus vėl pasiruošė atremti ataką.

– Nikolė – mano dukra, nesiruošiu su ja skirtis. Ji man svarbiausia. Jai reikia motinos. O man reikia jos.

Dominyką užplūdo palengvėjimas. Galėjo susitaikyti su mintimi, kad ši moteris yra aukso ieškotoja ir svetimautoja, tačiau pasakyti vaikui, kad motina pati jo atsisakė, buvo visai kas kita.

– Tai rinkis – santuoka arba nieko, – griežtai pasakė vyras.

– Aš… – pradėjo ji, žvelgdama į laišką rankoje ir sunkiai nurydama seiles.

– Taip ar ne, Kasandra?

Praėjo kelios sekundės.

Tylą sudrumstė trūkčiojantis Kasandros įkvėpimas, ji kilstelėjo galvą.

– Neatrodo, kad turėčiau pasirinkimą.

– Aš taip pat neturiu, tačiau dabar kalbame ne apie mus.

– Ne, kalbame apie mano dukterį, o ji, Dominykai, yra vienintelė priežastis, dėl kurios ryžtuosi už tavęs tekėti.

– Mėgini paminti mano ego? – jis ciniškai nusišypsojo.

– Mano pėda tam per maža.

Dominyko lūpos nevalingai truktelėjo, o josios išsilenkė tarsi užuomina, ir staiga jam tapo aišku, kad ne šios moters pėdos turi bijoti. O to lengvo šypsnio, kurį ką tik regėjo švelniose lūpose. Lūpose, kurias greitai ketino pabučiuoti.

– Pasirūpinsiu formalumais, – staiga pasakė Dominykas ir išėjo daugiau netaręs nė žodžio. Jis privalėjo nuolat sau priminti, kad jaunesnį brolį pražudė būtent šios moters grožis. Lijamas suteikė jai Rotų vardą, aprūpino prabangiu namu, kailiais, brangiais papuošalais, o ji visa tai priėmė nė nedvejodama.

Kasandra, žinoma, darė viską, ko Lijamas iš jos tikėjosi, netgi padovanojo dovaną, kurios tas taip beviltiškai troško prieš mirdamas – vaiką, per kurį norėjo palikti dalelę savęs. Bet ar tai iš tiesų buvo tokia jau didelė auka? Ji puikiai žinojo, kad pagimdydama Rotų kūdikį apsidraus visam gyvenimui.

Tačiau nežinojo, kad Lijamo kraujo ryšys su vyresniuoju broliu nugalėjo sąžinės balsą. Kraujo ryšys per Nikolę.

Vieną dieną Kasandra privalės sužinoti tiesą. Kad dukra, kurios tėvu ji tikėjo esant savo vyrą, iš tiesų yra jo.

§

Dominykui išėjus, Kasandra ilgai sėdėjo ant sofos, džiaugdamasi, kad Nikolė saldžiai miega.

Laiške, kurį tebelaikė rankoje, viskas buvo aiškiai pasakyta.

Dieve, kaip Lijamas galėjo šitaip pasielgti? Lijamas, vyras, kuris prieš trejus metus pavogė jos širdį. Žavingas ir įspūdingas jaunuolis, kuris prisiekinėjo ją pamilęs tą akimirką, kai išvydo stovinčią už kosmetikos prekystalio pagrindinėje Rotų bendrovės parduotuvėje. Žodis ne jam neegzistavo. Ir dabar Kasandra dėl to labai gailėjosi.

Kasandra, atleisk man, kad taip su tavimi elgiuosi, tačiau neturiu pasirinkimo. Noriu, kad Nikolė augtų Rotų šeimos nare.

Jų santuoka buvo apgaulė nuo pat pradžių. Kasandra mylėjo Lijamą, bet šiam tereikėjo žmonos kaip aksesuaro, trofėjaus, ir mylėjo ją vien dėl nepriekaištingo grožio. Apipylė dovanomis, bet tik tam, kad puikiai atrodytų viešumoje.

O paskui apkaltino svetimaujant su savo draugu. Kartą, kai Kasandra buvo viena, į duris paskambino Keitas. Nors šio Lijamo draugo ji labai nemėgo, išgirdusi, kad tas norįs pasikalbėti, pakvietė į vidų. Kasandra ketino išvirti kavos, ir Keitas, nusekęs iš paskos į virtuvę, pabučiavo. Netikėtai į namus grįžo Lijamas, ir pasiaiškinimai, neva bučinys buvęs prieš jos valią, neįtikino. Keitas, žinoma, elgėsi kuo nekalčiausiai, netgi apkaltino Kasandrą sugundžius jį jau prieš daug mėnesių, o save teisino tesistengus padėti tašką jų santykiuose – viskas tik tam, kad apsidraustų savo žmonos akyse, jeigu skandalas kada iškiltų į viešumą.

Praėjus dienai po atsitikimo paaiškėjo, kad Lijamas serga, ir Kasandra neišdrįso jo palikti. Ir džiaugsme, ir varge… Tai buvo pirmosios vedybų metinės.

Taip elgiuosi ne tik dėl Nikolės. Noriu, kad ir mano tėvai dalyvautų anūkės gyvenime.

Po kelių mėnesių Kasandrą ištiko dar vienas šokas. Lijamas netikėtai pareiškė norįs vaiko – kad jam pasitraukus iš gyvenimo dalelė jo gyventų toliau. Išvargintas alinamo gydymo ir nebesijausdamas patrauklus kaip vyras ėmė maldauti, kad Kasandra leistųsi dirbtinai apvaisinama.

Nikolė bus jiems didžiausia paguoda liūdesy. O tai mane guodžia.

Pirmą kartą išgirdusi šią Lijamo mintį, Kasandra kategoriškai atsisakė – nenorėjo, kad vaikas ateitų pasaulį dėl klaidingų priežasčių. Tačiau Lijamas žinojo, kaip stipriai žmona troško kūdikio vos jiems susituokus, ir užtikrino, kad jeigu jai kas nors nutiktų, vaiku pasirūpintų jo šeima.

Kasandra dvejojo.

Tada likimas sudavė lemiamą kirtį – jos mylimą įtėvį Džo ištiko insultas, jam būtinai reikėjo nuolatinės slaugos, už kurią kita dukra mokėti neišgalėjo. Lijamas, tik ir laukęs tinkamos progos, pakišo Kasandrai dar vieną jauką, prižadėdamas mokėti už brangius Džo slaugos namus, jeigu sutiksianti pagimdyti jam vaiką.

Galiausiai Kasandra pasidavė.

Noriu, kad ištekėtum už Dominyko. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad Nikolė išliktų Rotų šeimos nare. Mano brolis ja pasirūpins.

Lijamo siūlymu į Kasandros sąskaitą buvo pervesta pusė milijono dolerių slaugos namams, Lijamo buhalteris kas mėnesį į jos banko sąskaitą pervesdavo nustatytą sumą ir kasmėnesinius kišenpinigius. Kasandrą tokios sąlygos tenkino. Jai patiko, kad pati gali tvarkyti reikalus.

Šiandien paaiškėjo, kad įplaukos sustabdytos. Ir dabar žinojo kodėl – tegul Lijamo siela ilsisi ramybėje. Ar jis tokį planą puoselėjo nuo pat Kasandros pastojimo dienos? O gal ši mintis šovė prieš pat pabaigą? Atsakymo turbūt niekada nesužinos.

Jeigu atsisakysi, mano advokatas įteiks Dominykui skirtą laišką. Jame atskleista visa tiesa.

Kasandra buvo pasižadėjusi niekada gyvenime nebesusidėti nė su vienu Rotu, tačiau likimas surišo rankas. Dabar privalėjo tekėti už Dominyko.

Savo dieverio, vyro brolio.

Savo būsimo vyro.

Nors Dominykas Rotas su ja visada elgėsi šaltai ir arogantiškai, slaptai puoselėjama aistra tik ir laukė, kada galės užsiliepsnoti. Numanomas seksualinis ryšys tarp jų egzistavo nuolat, tačiau ji neleisdavo sau apie tai galvoti. Buvo ištekėjusi moteris, ir nenorėjo pripažinti egzistuojant tokio ryšio su svetimu vyru tikimybę. Nepaisant Lijamo kaltinimų, svetimauti sau niekada nebūtų leidusi. Nei su broliu, nei su Keitu.

Net ir dabar Kasandra nenorėjo pripažinti jaučianti seksualinį potraukį vyrui, kurio nemėgo. Nors tokią savybę tegalima pavadinti naivumu, jai norėjosi tikėti, kad meilė ir aistra eina ranka rankon. O su Dominyku, ji buvo tikra, viskas būtų kitaip. Tarp jų egzistuotų tik aistra, aistra ir dar daugiau aistros. Meilės nebūtų.

Atleidžiu tau už romaną su Keitu, dėl jo kaltinu tik pats save. Atleidžiu ir už tai, mieloji, kad privertei tau sumokėti už mano vaiką. Žinau, kaip smarkiai iš pradžių to vaiko nenorėjai ir kad padarei tai tik dėl manęs, nors paėmei ir pinigus. Žinau, kad jei tiesa paaiškės, jausiesi be galo įskaudinta.

Žiūrėdama į laišką Kasandrą sunkiai nurijo seiles ir leido žodžiams įsismelkti gilyn. Tiesa? Jo žodžiuose nebuvo nė lašelio tiesos nei apie romaną, nei apie Nikolę. Kaip Lijamas galėjo sau leisti šitaip meluoti? Kitaip tariant, jis norėjo pasakyti, kad ji buvo svetimautoja, kuri pardavė savo kūną, kad susilauktų mirštančio vyro vaiko. Tačiau buvo ne taip. Ji norėjo kūdikio, bet dvejojo dėl daugybės priežasčių. Sutiko ne dėl pinigų. Ne dėl savęs.

Tekėk už Dominyko ir augink kartu su juo Nikolę kaip šeima. Jis bus nuostabus tėvas. Graži maža mergaitė turi būti mylima.

Jeigu atsisakysi, Dominykas jau turi mano palaiminimą kovoti dėl Nikolės globos teisių. Advokatui paliktas laiškas su visomis detalėmis bus panaudotas prieš tave teisme.

Nuo grasinimų Kasandros nugara perbėgo virpulys. Tam, kad Dominykas laimėtų teisę auginti Nikolę, jo teisininkai pasistengs apdrabstyti ją purvais. Nedvejodami pateiks viską taip, kaip palanku Dominykui, ypač jeigu liudyti bus iškviestas Keitas. Buvo tikra, jog Keitas be vargo duotų melagingus parodymus, kad tik išgelbėtų santuoką.

O įrodžius Kasandrą esant melagę, teisininkams tereikėtų pridurti, kad jos mėnesinės išmokos buvo padidintos tuo metu, kai slaugos namuose atsidūrė jos įtėvis, ką jau kalbėti apie tai, kad po dirbtinio apvaisinimo į sąskaitą buvo pervesta penkių šimtų tūkstančių dolerių suma, skirta slaugos namams. Tereikėtų gauti kelerių pastarųjų metų ataskaitas, ir viskas taptų aišku. O šie dokumentai būtų geriausias įrodymas, kad ji šantažavo savo vyrą.

Laiškas bus sunaikintas praėjus šešiems mėnesiams po tavo santuokos su Dominyku. Pasistenk priimti šias sąlygas kaip mano palikimą visų jūsų labui.

Žinoma, ji galėtų kovoti su Dominyku, tačiau kokias galimybes laimėti turi mažas pajamas turinčios šeimos įsivaikinta mergaitė prieš tokią turtingą ir garbingą šeimą kaip Rotai? Sužinoję vadinamąją tiesą, Kasandros uošviai imtų jos dar labiau nemėgti. Tetrokštų keršto.

Todėl ji tekės už Dominyko.

Ir leis jam galvoti apie save blogiausia.

Tačiau neleis sužinoti nieko, kas galėtų būti panaudota prieš ją teisme. Teisėjas toli gražu nebūtų palankus neištikimai žmonai, kuriai sumokėjo, kad susilauktų vaiko, nepaisant aplinkybių ir kilnių tikslų, kuriems tie pinigai buvo panaudoti.

Ji nerizikuos būti pavadinta netinkama žmona ir motina.

Nerizikuos niekuo, kas suteiktų galimybę atimti dukterį.