Читать книгу Svajonių vestuvės - Andrea Laurence - Страница 1

– Atleisk, – Brajana Harper pertraukė savo verslo partnerę susirinkimo, rengiamo kas savaitę, metu. – Jei teisingai supratau, ką tik gavome pasiūlymą surengti Misės Klein ir Jano Lausono vestuves? Tos Misės Klein ir Jano Lausono?

Vestuvių planuotoja ir įmonės vadybininkė Natalija pakėlė akis nuo bloknoto ir nekantriai suraukė antakius nepatenkinta, kad ją pertraukė.

– Taip, – pasakė ji ir atsiduso. – Ir kas čia tokio? Mes dažnai gauname užsakymų iš įžymybių.

Linguodama galva Bri ėmė pirštais barbenti į savo bloknotą.

– Aš nustebinta, tik tiek. – Tai netiesa, bet ką nors aiškinti geroms savo bičiulėms, kurios buvo ir jos verslo partnerės, ji nenorėjo. Pagrindinė įmonės Svarbiausia gyvenimo diena taisyklė reikalavo jokiu atveju nepažeisti profesinės etikos. Nekreipti dėmesio, kai jaunikis imdavo knebinėti vestuvių tortą arba kuris nors iš svečių užsimanydavo tarti žodį skambant lemtingai frazei Jeigu kas nors iš čia esančiųjų žino, kodėl šie du žmonės negali susituokti, arba jeigu jaunikis yra buvęs tavo mylimasis. Todėl Bri nutarė laikyti liežuvį už dantų.

– Žurnalų su jųdviejų nuotraukomis gali rasti prie visų parduotuvių kasų, – pridūrė Greta. – Stebiuosi, kad jų nematei. Regis, ji jau laukiasi.

– Tik šito man ir trūko, – burbtelėjo Bri. Nėščia. Toji popdievaitė nuogu pilvu nešioja Jano kūdikį. Kažkodėl ją tai erzino. Netgi labai. Kaip atsitiko, kad ji pražiūrėjo šitokią naujieną?

Natalija permetė savo tamsiai rudus plaukus per pečius ir tęsė rytmetinę pirmadienio ataskaitą. Kai kalbėdavo darbo reikalais, ji nepakęsdavo jokių juokų ar nereikalingų verkšlenimų.

Visos keturios Svarbiausios gyvenimo dienos bendraturtės kas pirmadienį rinkdavosi aptarti naujų savo klientų ir darbo reikalų, taip pat praėjusio savaitgalio vestuvių smulkmenų.

Į Svarbiausią gyvenimo dieną kreipėsi ir ši Našvilio įžymybė, būsimoji nuotaka. Kur tuoktis, kiekvienas rinkosi pagal savo galimybes. Dar prieš šešerius metus Natalija, Amelija, Greta ir Bri buvo niekam nežinomos to paties koledžo bendramokslės, svajojusios patekti į žymiausių Našvilio verslininkų elitą.

Dirbdamos drauge, jos sukūrė galingą vestuvių paslaugų imperiją. Suprato, kad, jei ne jos, tai padarys kas nors kitas. Jos sugebėdavo patenkinti bet kokius jaunųjų įgeidžius. Net pačius sudėtingiausius, ir už tai buvo itin vertinamos. Be to, griežtai laikėsi slaptumo politikos.

Natalija buvo teisi; įžymybės ne veltui į jas kreipdavosi dėl savo vestuvių. Misė Klein – dar viena žvaigždė, papildysianti įžymių klientų sąrašą, bet Bri dėl jos buvo neramu. Ją domino Misės jaunikis Janas Lausonas, vienas iš Našvilio muzikos prodiuserių, kuriam priklausė įrašų studija SpinTrax.

Kažkada Janas buvo vyras, apie kurį sukosi visas Bri pasaulis. Jiedu susipažino vos įstoję į tą patį Našvilio Belmonto universitetą ir daugiau kaip metus buvo neperskiriami draugai. Jis grojo jaukioje kavinukėje, nešiojo ilgus plaukus, ir ją iškart pakerėjo paslaptingas jo akių žvilgsnis ir šypsena. Jis jai dainuodavo, pritardamas gitara, ir jai to pakako. Bet paskui jis nustojo groti, ir jos pasaulis subyrėjo.

– Bri?

Bri pakėlė galvą. Trys jos draugės įdėmiai žiūrėjo į ją. Ji tikriausiai kažką praleido.

– Taip?

– Aš klausiau, – pakartojo Natalija, – ar tu spėsi trečiadienį padaryti sužadėtinių nuotraukas ir laiku grįžti į Konerio vestuvių, kurios įvyks penktadienį, pobūvio repeticiją?

Bri suraukė kaktą.

– Kodėl turėčiau nespėti? Nuotraukoms padaryti pakanka poros valandų.

– Jaunoji pageidauja fotografuotis savo išrinktojo namuose Gatlinberge, – Amelija pakartojo tai, ką Bri buvo praleidusi pro ausis.

– Puiku.

– Ką gi, gerai, – Natalija savo bloknote kažką užsirašė. – Adresą pasakysiu vėliau. Pasistenk nuvykti iki vidurdienio.

Vadinasi, nutarta. Viskas, ką Natalija pasižymėdavo bloknote, turėjo būti įvykdyta. Ką nors keisti jau per vėlu. Bri pagaliau susitiks su vyru, apie kurį nuolat galvojo ir kurį sapnavo pastaruosius devynerius metus.

Taip pat ir su jo išrinktąja.