Читать книгу Netikėti jausmai - Anna DePalo - Страница 2

Tamara pagalvojo, kad triskart sušauktas pasitarimas greičiausiai buvo sugalvotas pateisinti merginų pasiplepėjimus.

Ką tik iš biuro skambino Belindai ir Pijai. Po sekmadienio vestuvių katastrofos iki šiol susilaikė nuo skambučių. Tamarai toks elgesys nebuvo būdingas, ypač po draugės nelaimės, bet tiesa ta, kad ji taip pat bandė atsigauti po tos dienos įvykių. Be to, reikalas nebuvo susijęs su įprastomis problemomis, į kurias būna įsivėlę vyrai, pinigai ar viršininkas. Juk ne dažnai moteriai vestuvių dieną iš dangaus nukrinta bomba kito vyro pavidalu.

Pirmadienio rytas. Viskas praeityje, – galvojo Tamara.

– Na, ponia Holings išgyveno, – daug neaiškindama pasakė ji prieš tai įjungusi telefono garsiakalbį. – Prisiekiu, jei ta moteris kada nors paklius man į rankas…

Mintis, kad tas senas paskalų nešiotojas dirba pas Sojerį tik dar labiau suerzino ją.

Tamara nukreipė mintis į šalį ir jos balso tonas pasidarė švelnesnis:

– Belinda, viskas gerai?

– Išgyvensiu, – atsakė draugė. – Manau.

– Ak, ar tu tikrai vis dar ištekėjusi už Kolino Grenvilio? – paklausė Pija, tarsi užbėgdama Tamarai už akių.

– Deja, taip, – prisipažino Belinda. – Bet neilgam. Kai tik gausiu markizo, – sarkastiškai pabrėžė Kolino titulą, – sutikimą panaikinti santuoką, viskas bus gerai.

– Skubi skubių vedybų pabaiga… – linksmai pasakė Pija, paskui suabejojusi nutilo.

Nė vienai nereikėjo priminti nelemto Belindos pabėgimo į Las Vegasą, į jungtuvių koplytėlę.

Tamara žinojo, kad Ventvortai ir Grenviliai buvo ne tik kaimynai Berkšyre, bet ir konkurentai. Galimas daiktas, kad dėl to Belinda norėjo tyliai užbaigti santykius su Istbridžo markizu niekam nesakiusi, net artimiausioms draugėms.

– Kolinas tau nekelia sunkumų dėl santuokos nutraukimo? – pasiteiravo Tamara.

– Žinoma, ne! – atsakė Belinda. – Kodėl turėtų? Nepaisant visko, panašu, kad mes iš tikrųjų nebuvome susituokę. Įpuolėme į koplyčią Las Vegase, o kitą rytą jau gailėjomės dėl to. Kolinas pažadėjo pasirūpinti santuokos anuliavimu!

– Papasakok, kaip jūs atsidūrėte koplyčioje, – abejingai tarė Tamara. – Kaip viskas vyko? Tarsi bėgtum į oro uostą, kad nepavėluotum į lėktuvą. Ar kaip parduotuvėn nusipirkti pieno?

– Galima pulti net į Louis Vuitton, kad pastvertum naujausią rankinę, – pritarė Pija.

– Būtent, – pritarė Tamara, – bet negalima pulti į koplyčią, kad spėtum susituokti.

Belinda atsiduso.

– Galima, jei esi Las Vegase ir netikėtai kai ką sutikai. Ir jei išgėrei porą kokteilių, kurie susuko tau galvą.

Pasigirdo graudi Pijos dejonė.

Tamara susimąstė, kiek kaltas buvo gėrimas ir kiek pats Kolinas. Skrupulinga draugė buvo ne iš tų, kurios greitai pasigeria be priežasties.

– Nepakeitei pavardės į Grenvil? – paklausė Tamara. – Nes jei būtum…

Pija aiktelėjo.

– Oi, Belinda, pasakyk, kad to nepadarei! Pasakyk, kad netapai teisėta prieše?

– Ką jau kalbėti apie tai, kad pastaruosius dvejus metus neteisėtai vadinaisi Belinda Ventvort, – pridėjo Tamara.

Atrodė, kad visada susitvardanti Belinda sau persivėrė krūtinę.

– Nesijaudinkit, pavardės nepakeičiau, – ramiai atsakė Belinda.

– Tai tu tiesiog norėjai ištekėti už Grenvilio, bet netapti viena iš jų? – pašmaikštavo Tamara. – Man patinka tavo pasimaišęs protas.

– Ačiū, – atkirto Belinda, – bet nusiraminkite – įkaušusi daugiau neišeisiu iš šilto pilies bokšto.

Tamara nusikvatojo, bet greitai susiėmė. Kuo blogai titulas, jei jis gali užtemdyti moters protą? Jos mintys ėmė suktis apie Sojerį, bet tada ji susikaupė ir vėl grįžo prie reikalo.

Iš jų trijulės Belinda buvo išmintingiausia ir atsakingiausia. Oksforde gavusi meno istorijos diplomą pradėjo karjerą keliose aukcionų kompanijose. Tamara negalėjo įsivaizduoti, kaip Belinda galėjo sprukti į Vegasą be šeimos palaiminimo.

Pija galėtų, Belinda – ne.

– Bet Elvis čia niekuo dėtas? – paklausė Tamara.

Pija užgniaužė kikenimą.

– Ne! – atsakė Belinda. – Norėčiau, kad dėl to man daugiau nebeskaudėtų galvos!

– Nepanašu, – įgėlė Tamara. – Jaučiu, kad Kolinas tyliai nedings.

– Dings, – patvirtino Belinda. – Kodėl jis turėtų norėti išsaugoti šią kvailą santuoką?

Tamara pagalvojo, kad tai milijono vertas klausimas. Belinda kalba taip, lyg mėgintų įtikinti ne tik kitus, bet ir save.

Tamara nusprendė pakeisti pokalbio temą ir nespausti Belindos.

– Pija, mačiau, kaip tu kažkuriuo metu nusliūkinai į virtuvę, – tarė ji. – Atrodei nusiminusi.

– Liūdna buvau ne dėl Kolino, – paaiškino Pija, – o dėl Belindos. Bet aš galvojau apie ką k-kita… na, apie kitus dalykus.

Tamara žinojo, kad Pija šitaip mikčioja tik dėl ko nors smarkiai susijaudinusi.

Ir panoro subtiliai išsiaiškinti.

– O, Pija… Tikiuosi tai nesusiję su dailiu britų hercogu, kuris pasirodė esąs finansininkas?

Pija aiktelėjo.

– Ar tai susiję su ponios Holings naujienų skiltimi?

– Apgailestauju, mieloji.

Pija sudejavo.

– Aš pasmerkta.

Kaip buvo rašoma Sojerio laikraščio ponios Holings skiltyje, kuris pasirodė šįryt prieš prasidedant Belindos tuoktuvėms, Pija susiginčijo su Hokšyro hercogu. Kalbama, kad per priėmimą Pija sužinojo, jog hercogas yra ne kas kitas, o jos pažįstamas ponas Džeimsas Fildingas, su kuriuo prieš keletą metų buvo susidėjusi. Sužinojusi, kad buvo apgauta, Pija šveitė hercogui į veidą užkandį.

– Liaukis, Pija, – pasakė Belinda ketindama praskaidrinti nuotaiką, – pasmerkimas veda prie dvipatystės.

– Tu pati vos negavai dviejų vyrų!

– Vos.

– N-niekas nenorės samdyti vestuvių planuotojos, kuri kelia pavojų turtingiems tituluotiems svečiams! – raudojo Pija.

– Tu tikrai miegojai su Hokšyru? – susidomėjo Belinda.

– Tada jis buvo ponas Fildingas!

– Ak, Pija.

– Oi, mieloji, – tą pačią akimirką paantrino Tamara.

Savaime suprantama, – mąstė Tamara, – Sojeris buvo hercogo draugas. Viena aišku, kad abu jo draugai – abejotinos reputacijos.

– Na, atrodo, kad vestuvės buvo įsimintinos visiems, – pareiškė Tamara. – Atleisk, Belinda.

Telefono ragelyje pasigirdo atodūsis.

– Kam tie atsiprašymai, – pasakė Belinda, – net pats geriausias planuotojas nebūtų galėjęs visko užglaistyti. Juk ne kiekvieną dieną nuotakai tenka du vyrai.

Jos visos nedrąsiai nusijuokė.

– Na, o tau, Tamara, kas nutiko šeštadienį? – paklausė Belinda.

– Trumpai?

– Taip.

– Sojeris Lengsfordas. Šlykštus ponas.

Pija sukikeno.

– Oi, nemanau, kad Sojeris toks nepakenčiamas, – pastebėjo Belinda.

– Norėjai pasakyti, jei pamiršime jo draugystę su Kolinu? – paklausė Tamara.

– Gerai, supratau, apie ką kalbi, – nusileido Belinda.

– Sojeris gražus, – pradėjo Pija, – sodrios topazo spalvos akys, stori, blizgantys plaukai…

Tamara susiraukė.

– Kieno tu pusėje?

– Na, tavo.

– Gerai.

– Ir kaipgi tave užgavo Sojerio pasirodymas? – paklausė Belinda. – Pastebėjau, kad iki tol neturėjai bendravimo problemų.