Читать книгу Molės Kuper svajonių pasimatymas - Barbara Hannay - Страница 2

Kam: Patrikui Naitui <patrick.knight@mymail.compatrick.knight@mymail.com>

Nuo: Molės Kuper <molly.cooper@flowermail.commolly.cooper@flowermail.com>

Tema: Pirmyn į kelią

Labas, Patrikai,

negaliu patikėti, kad vos po dvidešimt keturių valandų būsiu Anglijoje. Pagaliau susikroviau daiktus (lagaminai net dejuoja), o mano namelis tviska švara ir laukia tavęs. Lova paklota naujutėliais patalais – tikiuosi, tau patinka tamsiai mėlyna spalva. Taip pat tikiuosi, kad jausiesi laukiamas, o svarbiausia – patogiai. Norėjau vazoje palikti gėlių, bet sunerimau, kad jos nuvys ir pradės dvokti, kol atvyksi. Raktą paliksiu po gėlių vazonu šalia užpakalinių durų. Žinau, kad tau tikriausiai skambės baisiai nerūpestingai, bet nesijaudink – Magnetinės salos gyventojai labai sąžiningi ir nepaprastai atsipalaidavę. Niekas nerakina durų.

Vis dėlto nenoriu tau sukelti nerimo, todėl atsarginį raktą palieku Safyro įlankos kurorto registratūroje, kur dirbau iki vakar.

Dirbau.

Kaip smagiai skamba, tiesa? Išmokiau savininko dukterėčią Džilę perimti darbą, kol būsiu išvykusi, ir bent jau kurį laiką tapsiu apsvaigusia nerūpestinga bedarbe. Valio!!!

Net neįsivaizduoji, kaip norėjau pagyventi Londone, bent tris mėnesius. Tavo dėka, Patrikai, ši svajonė išsipildys – jaučiuosi devintam danguj. Tikriausiai šiąnakt neužmigsiu.

Jau baigei darbą? Ar bus atsisveikinimo vakarėlis? Manasis vyko vakar. Gana triukšmingas, neįsivaizduoju, kur dėti gautas dovanas. Į lagaminus netilptų net riešutas, tad tikriausiai sukrausiu daiktus į dėžę po savo lova (dabar jau tavo lova). Nepyk. Beje, gali naudotis mano automobiliu. Iš tikrųjų tai skardinė su ratais, bet čia važinėti užtenka. Nesijaudink, kad ji neregistruota. Automobilių saloje registruoti nereikia, nebent važiuoji į žemyną.

Smagu, kad paminėjai, jog tavo mašina stovi garaže netoli namų, bet nesirūpink – nemėginsiu menkų vairavimo įgūdžių Londone.

Ak, ir nenusimink, jei keltas vėluos. Laivai čia plaukia salos laiku.

Šiaip ar taip, geros kelionės.

Londone, atvykstu!

Molė

P. S. Sutinku, kad neturėtume vienas kitam skambinti, išskyrus ypatingus atvejus. Tu teisus – telefono skambučiai gali trukdyti (ypač kai laiko skirtumas – dešimt valandų). Be to, brangu. El. laiškais labai patogu susirašinėti, bet pasistengsiu išlikti diplomatiška. Nors nepažadu. Susijaudinusi taršku be perstojo.

M.

§

Kam: Molei Kuper <molly.cooper@flowermail.com>

Nuo: Patriko Naito <patrick.knight@mymail.com>

Tema: Re: Pirmyn į kelią

Mieloji Mole,

dėkoju už laišką. Deja, atsisveikinimo vakarėliui laiko nėra. Turėjau plušėti iki vėlumos, kad neliktų nebaigtų darbų. Dabar skubu krautis daiktų ir išvykti. Sidalija (namų tvarkytoja) užsuks šią savaitę ir papasakos apie namus – kaip naudotis orkaite ir pan.

Namo raktai palikti seife banko, kuriame dirbu, Čelsio filiale, Karaliaus kelyje. Tai kvadratinis plytų pastatas. Kolegoms nurodyta atiduoti raktus tau, be to, palikau ir žemėlapį. Tereikės parodyti pasą. Nesusipratimų kilti neturėtų.

Gero skrydžio.

Su geriausiais linkėjimais

Patrikas

§

Kam: Patrikui Naitui <patrick.knight@mymail.com>

Nuo: Molės Kuper <molly.cooper@flowermail.com>

Tema: Aš Londone!!!!!!!

Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Jei nebūčiau tokia pavargusi, įsižnybčiau, bet siaubingai sunku priprasti prie laiko juostos pokyčio – akys merkte merkiasi. Vis tiek esu beprotiškai laiminga.

Džentelmeniškas tavo kolega banke atidavė raktus ir palinkėjo malonios viešnagės Alisos Giraitėje trisde šimt keturi, tada su lagaminu nuriedėjau už kampo ir…

Patrikai, tavo namas…

Neapsakomai.

Nuostabus.

Kol kas turėsiu pasitenkinti žodžiu dieviškas, bet tavo namai daugiau nei dieviški.

Aš pernelyg pavargusi, kad tinkamai jį aprašyčiau. Iš gersiu pirmą puodelį angliškos arbatos ir krisiu lovon.

Tavo lovon. Vaje, skamba kiek intymiai, ar ne? Parašysiu rytoj.

Palaimingai –

Molė

§

Kam: Patrikui Naitui <patrick.knight@mymail.com>

Nuo: Molės Kuper <molly.cooper@flowermail.com>

Tema: Ačiū

Labas, Patrikai,

dešimt valandų miegojau patogioje didžiulėje tavo lovoje ir šiandien jaučiuosi daug geriau, bet galva vis dar ūžia iš jaudulio! Anksčiau nebuvo tekę išvykti iš Australijos, todėl vakar pirmąkart išvydusi Angliją net suvirpėjau. Skridome virš Lamanšo sąsiaurio – prisipažinsiu, pamačiusi migloje skendinčius žalius laukus, kokius ir įsivaizduodavau, truputuką susigraudinau. O Hitrou. Dieve mano, kokia patirtis. Dabar žinau, kaip jaučiasi į aptvarus genami galvijai. Akimirką norėjau apsigręžti ir sprukti atgal į apsnūdusią salelę. Laimei, tai greitai praėjo ir pasigavau taksi į Čelsį. Žinau, labai ekstravagantiška, bet dar nebuvau pasirengusi su visu bagažu važiuoti metro. Truputuką bijau Londono metro.

Vairuotojas paklausė, kur norėčiau važiuoti, o kai ištariau Čelsis, SW3, jis nieko nepasakė, bet iš to, kaip sumirksėjo, supratau padariusi įspūdį. Atvykusi čia ir pati velnioniškai nustebau. Bet aš nerimauju, Patrikai.

Ne visai vienodai apsimainėme namais.

Tavo namai tokie puikūs! Lyg keturių aukštų lėlių namelis. Nepyk, tikiuosi, toks palyginimas vyro nežeidžia. Man viskas taip patinka: kilimais iškloti laiptai ir miegamieji su atskiromis voniomis. Net bidė yra! Raustu. Kol supratau, kas tai, kiek užtrukau. Nebuvau jo mačiusi. O tu mano tualete rasi žalių medvarlių. Vaje, Patrikai, ar ištversi?

Man labai patinka svetainė, tiek knygų – mėgsti skaityti, tiesa? – bet mėgstamiausia – pačioje namo apačioje esanti virtuvė. Labai patinka juodos ir baltos grindų plytelės ir stiklinės prancūziškos durys, pro kurias galima patekti į mažąjį kiemelį.

Šįryt rytinį puodeliuką išgėriau kiemelyje, sėdėdama mažame blyškios Anglijos saulės nutviekstame lopinėlyje. O prie kojų buvo nedidelė lysvelė narcizų! Dar niekada neteko matyti augančių narcizų. Kiek daug pirmų kartų!

Po pusryčių išėjau pasivaikščioti Karaliaus keliu – žmonės tokie rausvaskruosčiai ir prašmatnūs, pasirišę ilgus dvigubu mazgu surištus šalikus ir avintys ilgaaulius batus. Šaliką įsigijau (ilgaaulių neįpirksiu). Labai norėjau atrodyti kaip kitos merginos, bet skruostų nurausvinti nepavyko.

Prisiekiu mačiusi televizijos aktorių. Pagyvenusį vyriškį, vardo nežinau, bet močiutei jis patiko. Bet, Patrikai, vajėzau. Apsižvalgau – gyvenu lyg Bakingamo rūmuose, o tada pagalvoju apie tave kitame pasaulio krašte, mano mažyčiame Pandanų namelyje, kuris… na, jau pats būsi pamatęs. Labai paprastutis, tiesa? Gal reikėjo įspėti, kad neturiu plačiaekranio televizoriaus? Parašyk man ir papasakok, kaip sekasi. Tikiuosi, iš siaubo nepraradai žado.

Saliut, kaip jūs, britai, sakote.

Molė

§

Kam: Patrikui Naitui <patrick.knight@mymail.com>

Nuo: Molės Kuper <molly.cooper@flowermail.com>

Tema: Ar jau atvykai?

Patrikai, nepyk, jei pasirodysiu rūpestinga kaip mama, bet gal gali brūkštelėti laiškelį, kad atvykai, tau viskas gerai ir namas patinka?

M.

P. S. Aš vis dar laiminga ir susijaudinusi, bet čia neįtikėtinai šalta. Nors turėtų būti pavasaris!

Kam: Patrikui Naitui <patrick.knight@mymail.com>

Nuo: Felisitės Nait <flissK@mymail.com>

Tema: Palaikom ryšį

Labas, mielasis, tikriausiai tu jau Australijoje. Viliuosi, skrydis pavyko sklandžiai. Nevarginsiu tavęs per visą viešnagę, tik norėjau įsitikinti, kad saugiai atvykai, viskas gerai ir dar kartą palinkėti sėkmės rašant romaną.

Su meile nuo išdidžios būsimo garsaus pasaulyje perkamiausių knygų autoriaus mamos.

xx

§

Kam: Molei Kuper <molly.cooper@flowermail.com>

Nuo: Patriko Naito <patrick.knight@mymail.com>

Tema: Re: Patikrinimas

Mieloji Mole,

taip, jau atvykau, sveikas ir gyvas, dėkoju už rūpestį – man viskas gerai. Tikrai vertėjo dvidešimt keturias valandas skristi per visą žemės pusrutulį, kad čia atsidurčiau. Nesijaudink. Tavo namas visiškai atitinka mano poreikius, o aplinka graži. Kaip ir žadėjai, nė dėmelės, nauji patalai puikūs. Ačiū, kad juos išlyginai. Kaip ir sakiau, ketinu rašyti knygą, tad prabangos man nereikia, o ir TV daug žiūrėti neketinu. Man tereikia pakeisti aplinką ir pasisemti įkvėpimo, vaizdas pro priekinį langą kaip tik tai ir suteikia. Jau perstačiau baldus taip, kad sėdėdamas prie stalo pro langą matyčiau nuostabų vaizdą į įlanką ir Klyvlando kyšulį. Mainantis saulės ir debesų raštams jūra visą dieną keičia spalvą. Neįtikėtinai nuostabu. Džiaugiuosi, kad įsikūrei ir kad tai, ką radai, tau patinka, o dėl manęs nesirūpink. Mėgaujuosi saulėkaita ir esu labai laimingas.

Ak, ir ačiū už raštelius apie žuvį šaldiklyje, vazoninius augalus, skalbyklės gręžimo ciklą ir gekonus. Viską įsidėmėjau.

Su geriausiais linkėjimais

Patrikas

§

Kam: Felisitei Nait <flissK@mymail.com>

Nuo: Patriko Naito <patrick.knight@mymail.com>

Tema: Re: Palaikom ryšį

Labas, mama,

ačiū, viskas gerai. Sklandžiai įsikūriau. Palaikysim ryšį. Čia tikras rojus, tad nesijaudink dėl manęs.

Su meile tau ir Džonatanui –

Patrikas x

§

Asmeninis dienoraštis, Magnetinė sala, balandžio 10-oji

Labai nejauku.

Niekada nerašiau dienoraščio, bet, atrodo, rimtiems rašytojams pravartu turėti laisvo rašymo dienoraštį. Visos mintys ar idėjos – tarsi vanduo žuviai, o tikslas – laukiant dieviškojo įkvėpimo mankštinti rašymo raumenį.

Neketinau vargintis. Aš įpratęs prie skaičių ir skaičiuoklių, greitai gauti rezultatus, todėl lieti žodžius, kurių galbūt niekada nepanaudosiu, atrodo laiko gaišimas. Bet kai visą dieną prasėdėjau prie nešiojamojo kompiuterio spoksodamas į žodžius Pirmas skyrius tuščio puslapio viršuje, pajutau postūmį ką nors pamėginti.

Darbingumo stygių galiu suversti pasikeitusiai laiko juostai. Tikrai žinau, kad mūza aplankys po dienos ar dviejų, bet, užuot kelias dienas laukęs atplūstančio žodžių srauto, išbandau šią alternatyvą. Taigi… ką parašyti?

Tai ne testas, niekas kitas to neskaitys, todėl galiu pradėti nuo akivaizdžių dalykų.

Įdomi patirtis persikraustyti į kito žmogaus namus kitame pasaulio krašte ir atsidurti visiškai kitokiame kraštovaizdyje, būti apsuptam kitų garsų ir netgi kitokių kvapų. Vos radau visame name iškabintus Molės raštelius, supratau atsidūręs svetimame pasaulyje. Keli pavyzdžiai: Raštelis ant vazoninio augalo: Patrikai, ar gali palaistyti dukart per savaitę? Tik nepalik lėkštelėje vandens, nes pradės veistis uodai.

Ant šaldytuvo durelių: Vaišinkis šaldiklyje esančiomis žuvimis. Yra koralinio šlakio, jūrinio karoso, dygiosios pelamidės ir jūrinių ešerių. Nesibaimink keistų pavadinimų – jos gardžios. Pamėgink iškepti ant grotelių. Lentynoje greta viryklės yra puiki lauko kepsninės receptų knyga. Ant svetainės sienos greta šviesos jungiklio: Neišsigąsk išvydęs sienomis bėgiojančius mažus mielus driežiukus. Tai gekonai – jie visai nekenksmingi, be to, puikiai gaudo vabzdžius.

Augalai ir medžiai už namelio sienų visai nepanašūs į augančius Anglijoje. Kai kurie laukiniai ir išsidraikę, kiti vešlesni ir drūtesni – visi auga net menkiausiuose dirvožemio plyšiuose tarp milžiniškų kyšulio riedulių. Paukščiai ne tik kitaip atrodo, bet ir gieda visai neįprastai. Ryškiai žalia papūga mėlyna galva ir geltonu kaklu tarška ir cypauja. Tulžio kvatoklio juokas labai linksmas. O dar vienas paukštis naktimis leidžia kraują stingdančius gedulingus riksmus.

Netgi šviesa čia keista. Tokia ryški, kad reikia laiko priprasti.

Dieve, kaip apgailėtina. Reikia raudonojo vyno. Aš net mažojo rašytojo pirštelio nevertas.

Bet negaliu pačią pirmą dieną pasiduoti. Kad ištrūkau – tikras stebuklas. Neįstengiau patikėti, kad senasis Džordžas Simsas gali būti toks dosnus. Kaip keista – jis jaudinosi, neva galiu perdegti.

Bet štai… rašymas. Įsivaizdavau, kad rašymas atpalaiduoja. Žinau tikrai, taip ir yra, kai tik pradeda rastis žodžių. Dar įsijausiu.

Nors tiek daug skirtumų, o gal kaip tik dėl jų, mažajame Molės Kuper namelyje man gerai. Jis paprastas, bet juntama jos esybė, lyg nebūtų išvažiavusi. Keista, tiesiog būdamas čia, matydamas ir liesdamas daiktus, naudodamas jos paliktą muilą (atrodo, santalo), valgydamas iš jos indų ir miegodamas jos lovoje po baltu tinkleliu nuo uodų jaučiuosi lyg ją pažinočiau.

Ant šaldytuvo, prikabinta arbūzo riekės formos magnetu, kabo jos nuotrauka. Joje ji su pagyvenusia moterimi, o kitoje pusėje užrašyta Molė ir močiutė. Fotografuota maždaug prieš metus, močiutė atrodo labai trapi, o Molė – ilgais šviesiai rudais garbanotais plaukais, daili šypsena, draugiškos akys, duobutės ir nepakartojamos kojos.

Nors šiaip Molės išvaizda ir asmenybė visai nesvarbi. Niekada nesusitiksime akis į akį. Mudviejų namai – vieninteliai sąryšio taškai.