Читать книгу Iššūkis priimtas - Jennifer Hayward - Страница 2

Rytinės eismo spūstys greitkelyje, kur kiekvienas motorinę transporto priemonę turintis šiaurinės Kalifornijos gyventojas brovėsi į San Fransiską agresyviai parodydamas, kad dešimt minučių vėluoja į susitikimą ir neturi kantrybės, nė kiek nepagerino Geibo nuotaikos. Tiesą sakant, nerimas pasiekė kitą lygmenį.

Jis nusikeikė, dirstelėjo į šoninį veidrodėlį ir numygęs greičio pedalą įsmuko į juostą kairėje, kuri buvo taip pat užsikimšusi, bet judant nors ir iš lėto atrodė, kad kažką daro.

– Meledizione2, – sumurmėjo jis. – Vakar reikėjo likti mieste.

– Geidžiamiausias San Fransisko viengungis liko be merginos antradienio vakarą? – Per kokybiškus garsiakalbius suskambo brolio Rikardo balsas.

– Buvau darbo vakarėlyje. – Geibas piktai nužvelgė mažytę dėžutę. – Dar kartą užsimink apie viengungį, ir galėsi kalbėtis su savimi.

Brolis nusikvatojo.

– Aš tiesiog pavydžiu.

Kurgi ne. Rikardui teko penkis kartus daugiau stilingiausių Manhatano merginų nei bet kuriam kitam vyrui, bet sutikęs Lilę jis visiškai išskydo ir pasirodymas baigėsi. Geibas pašaipiai šyptelėjo.

– Padarei moterų populiacijai paslaugą.

– Galbūt, – linksmai atsakė brolis. – Kalbant apie moteris, ar kalbėjai su Metu?

– Ne, – ir tik pasakęs garsiai suprato, kaip tai keista. Metas ir Geibas buvo labai artimi. Paprastai jie pasikalbėdavo kiekvieną savaitę. – O kas yra?

– Turbūt, kad moteris. Jis nenori apie tai kalbėti. Verčiau jam paskambink.

Geibas nujautė, kad jo ciniškas požiūris nepadės jaunėliui broliui. Metas buvo savo kartos Don Žuanas – jis manė, kad pasaulis sukasi dėl meilės. Geibas net neprisiminė, kaip jis gavo šią pravardę jų šeimoje, bet tai buvo Meto, o ne jo problema. Greičiausiai jį kamuoja klausimas iš serijos kurią–man–dabar–pasirinkti.

– O kaip olimpietė?

– Nežinau, padėjo ragelį, kai paklausiau, ar jos lankstumas suteikia pranašumą lovoje.

– Na, žinoma.

Brolis perėjo prie verslo reikalų.

– Beje, kaip sekasi su pristatymais? Ar man važiuoti į Napą, ar galiu dirbti iš Niujorko?

Geibas tvirčiau suspaudė vairą.

– Pamažu. Dabar kaip tik sprendžiame kelias problemėles, – tarė ir dirstelėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį grįžo į vidurinę juostą. – Gali likti Niujorke, o aš pasirūpinsiu reikalais Napoje.

– Bene3. Gydytojas liepė dar kelias savaites atidžiai stebėti Lilę.

– Tuomet būtinai lik namuose, – burbtelėjo jis išsiblaškęs. Jis galvojo apie penkis šimtus žmonių, kurie bus jo vynuogyne po trijų savaičių. – Kaip Markas sutiko naujieną apie jaunėlį broliuką?

– Jis estatico4. Jau rūšiuoja traukinukus, kuriais galės žaisti brolis.

Geibas nusišypsojo.

– Iškart matyti, kad De Kampas.

– Argi turėjai abejonių?

– Nessuna5.

Markas buvo toks pašėlęs berniukas, toks panašus į jų tėvą ir visus De Kampų brolius, kad priminė juos pačius vaikystėje. Geibas džiaugėsi, kad mažylis turės broliuką, nes pats vaikystėje patyrė visišką tėvų šaltumą. Montalčine palaikomas tėvo režimas Išlieka tik stipriausi