Читать книгу Už uždarų durų - Jennifer Lewis - Страница 2

Brukė praleido bemiegę naktį. Rytą jos plaukai atrodė siaubingai, todėl teko išsitraukti garbanojimo žnyples, kad nutįsusioms rudoms pečius siekiančioms sruogoms suteiktų gyvybės. Ji kruopščiai pasidažė, nes norėjo atrodyti tokia graži, kokia vakar jautėsi būdama su Erdžėjumi. Ar pasibučiavusi su juo atrodė kitaip?

Nelabai. Bent jau akys nebuvo paraudusios nuo ašarų – kol kas. Erdžėjus kaltę dėl staigaus potraukio galės suversti jos įpiltam viskiui. O ji gali kaltinti tik kelerius metus trukusį susižavėjimą. Nesispyriodama puolė viršininkui į glėbį ir bučiavo jį su iš širdies kilusia aistra.

Brukė apsivilko patį elegantiškiausią juodą kostiumėlį. Įsigijo jį per išpardavimą prabangiame butike – tokius gerai sukirptus drabužius vilki turtingos merginos. Brukė atsitraukė ir veidrodyje nužvelgė savo atvaizdą visu ūgiu. Ar atrodo kaip kandidatė į Erdžėjaus Kinkeido merginas?

Žinojo, ką pasakytų mama. Tavo graži figūra, neslėpk jos. Bet Brukės stilius ne toks. Be to, jai mažiausiai reikėjo vyro, kuriam labiau rūpėtų krūtys, o ne protas.

Ji apsivilko „Burberry“ paltą – branginamą dėvėtų drabužių parduotuvės radinį. Jai labiau patiko kuklus, gana konservatyvus stilius, bylojantis dalykiškumą. Norėjo, kad žmonės ją vertintų rimtai. Ji nė karto neflirtavo su Erdžėjumi, kadangi darbas jai reiškė kur kas daugiau nei proga pasibučiuoti ir pasiglamonėti.

Brukė ėmė būgštauti. Ar Erdžėjus gėdysis vakarykščio poelgio ir sugalvos, kaip ja atsikratyti? Žengiant į Kinkeidų pastatą jos širdis daužėsi.

Lipant iš lifto jai išdžiūvo gerklė. Kaip su juo sveikintis? Ar Erdžėjus pyks, kad ji jį nugirdė ir pastatė juos abu į kompromituojančią padėtį?

Gal jis vis dėlto neprisimins ją bučiavęs?

Erdžėjaus kabineto durys buvo uždarytos. Ar jis vis dar ten, miega ant sofos? Ji virpančiomis rankomis pasikabino paltą ir prieš prieidama nusišluostė drėgnus delnus į sijoną. Kilstelėjo ranką, kad pasibelstų, bet sudvejojo.

Gal geriau palaukti, kol jis išeis. Gali būti, kad jis siaubingai pagiriojasi ir turi išsimiegoti. Ji apsisuko ir atsisėdo prie stalo. Kiekvieną rytą ateidavo pirma. Jai patikdavo perskaityti gautus laiškus prieš pasipilant skambučiams.

Brukė patikrino elektroninį paštą, paskui iš skyrelio išsiėmė laiškus ir ėmė juos rūšiuoti. Tačiau jos akys vis krypo į uždarytas duris. Ar jis tebesikremta dėl areštinėje atsidūrusios mamos? O kas nesikrimstų? Jam tikriausiai praverstų puodelis kavos ir pusryčiai.

Brukė atsistojo ir vėl priėjo prie durų. Giliai įkvėpė, pakėlė ranką… ir durys atsidarė.

Išvydus Erdžėjų surepetuotas mandagus pasisveikinimas visai išgaravo iš galvos. Brukė tikėjosi, kad jis bus susitaršęs ir pavargęs, bet jis atrodė gerai. Tvarkingas, apsivilkęs tobulai išlygintą kostiumą – tikras konkurentams siaubą varantis verslo titanas.

– Labryt, Bruke. – Jo akys linksmai žybčiojo.

– Labryt. – Žodis ištrūko skubriai ir garsiai. Kažkodėl Erdžėjus atrodė dar gražesnis nei įprastai. Gal dėl to, kad ji žinojo, kokio skonio jo lūpos. Ji pamėgino sutelkti dėmesį į praktiškesnius reikalus. – Ar gerai miegojote?

– Atsižvelgiant į aplinkybes, miegojau labai gerai. – Jis atsirėmė į staktą, o žvilgsnį nukreipė į jos veidą. – Po tokio bučinio buvo sunku užmigti. – Gilios mėlynos vyro akys ruseno, o tyliame balse netrūko užuominų.

Brukė prikando lūpą, kad veide neišsiskleistų plati šypsena.

– Man taip pat. – Prisipažinus palengvėjo. Jis nesistengė pamiršti to bučinio. – Džiugu, kad šį rytą jaučiatės geriau.

– Pasinaudojau tavo patarimu. Nėra prasmės nusilpti slegiamam spaudimo, man reikia visų jėgų, kad kovočiau. Tik pirmyn, Bruke.

– Taip ir reikia nusiteikti. – Šįkart ji leido sau kvailai plačiai išsišiepti. Tokį Erdžėjų ji pažino ir pamilo. – Ką pirmiausia reikia padaryti šįryt?

Jis kryptelėjo galvą ir pritildė balsą.

– Pirmiausia man reikia susitarti dėl pasimatymo vakare.

Brukės širdis vos nesustojo. Jis omenyje turėjo ją ar norėjo, kad ji paskambintų kokiai nors moteriai ir…

– Ar šįvakar po darbo esi laisva?

– Taip, – užsikirsdama atsakė Brukė. – Taip, laisva. – Kokia kietuolė. Na, nieko tokio, ji juk negarsėja kaip gundytoja.

– Rezervuosiu staliuką ir užsuksiu pas tave pusę aštuonių.

– Puiku. – Brukei jau sukosi galva svarstant, ką apsirengti. Brangi dalykinių kostiumėlių kolekcija tokiai vakarienei bus pernelyg konservatyvi, o spintoje ne tiek ir daug…

– Aš einu į susirinkimą, tavo skyrelyje palikau pluoštelį dokumentų.

– Puiku. – Regis, jos žodyne liko tik šis žodis. – Pasimatysime vėliau, – šūktelėjo ji jam žengiant į liftą.

Pasimatymas su Erdžėjumi. Šįvakar. Ir jai net nereikėjo užsakyti staliuko! Bet vis tiek reikėjo peržiūrėti gautus laiškus ir suderinti jo darbotvarkę – kaip bet kurią kitą dieną.