Читать книгу Didžiausias prizas - Jules Bennett - Страница 1

Kai Grantas Karteris peržengė prašmatnių arklidžių slenkstį ir pamatė riestą užpakaliuką, įsitikino: sutikti dalyvauti šio filmo projekte buvo ne tik gyvenimo galimybė, bet ir Dievo dovana.

Grantas turėjo savų būdų nusiraminti ir užgniaužti aistras, tačiau nekreipti dėmesio į šalia besisukiojančią dailią būtybę būtų nuodėmė. Jis žinojo savo vietą ir Holivude sunkiai plušėjo ne dėl gražių moterų, tačiau kvietimas nusidėti, tikrąja to žodžio prasme, sukiojosi tiesiai priešais akis.

Bet viliokei teks palaukti, nes filmavimas su žirgų lenktynių ikona Deimonu Beringtonu – galimybė, kurios negalima pražiopsoti… Ir visai nesvarbu, kokie košmarai sapnuosis naktimis.

Ši dailių formų mergina – menka pagunda ir nieko daugiau. Sutartis su keliomis papildomomis sąlygomis turėjo įsigalioti dar prieš Karterio atvykimą. Regis, jam draudžiama bičiuliautis su filmavimo dalyviais. Gaila.

Tačiau net ir be papildomų sąlygų Granto niekas nesujaudintų taip, kaip darbas su žirgais. Visgi jam pavyks užgniaužti prieštaringus jausmus ir puikiai atlikti savo darbą. Negalima leisti, kad pragaištingos vilionės įveiktų sienas, kuriose jis įkalino savo širdį.

Grantas stebėjo dailius moteriškus sėdmenis, aptemptus juodomis jojimo kelnėmis. Prakeikta sutartis ir nuodėmingi troškimai!

Gerai pažįstamas šiaudų, pašaro ir odinio balno dvelksmas… Grynaveisliai žirgai… Visa tai grąžino prisiminimus, kuriems Granto gyvenime nebėra vietos. Ypač šiuo metu.

Tik pažvelk į tą užpakaliuką. Toks kūnas išgydytų visas sielos žaizdas. Nors ši moteris uždrausta, Grantas spėjo apžiūrėti vaizduotę kurstančias formas.

– Atleiskite. Kur galėčiau rasti Tesą Berington? – paklausė jis nedrąsiai žengdamas į arklides ir naujais batais užmindamas šiaudus.

Žema, apvalių formų mergina išsitiesė, atsisuko ir permetė per petį žaižaruojančios rudos spalvos plaukus. Grantas būtų tikras melagis, jei neigtų kilusius jausmus, kai į jį įsistebeilijo ryškiai mėlynos akys. Tą akimirką Karteris paklausė savęs: kiek vyrų ji suviliojo šiomis gundančiomis akimis?

Ši moteris – tikras saldainiukas, tačiau Grantas nesielgs kaip visi. Be jokios abejonės, ji turi būrius gerbėjų, tad jis nebus toks nuspėjamas.

– Tu prodiuseris? – pasiteiravo ji padėdama šepetį, kuriuo šukavo žirgą.

– Vienas iš jų. Aš Grantas Karteris, – jis ištiesė ranką, taip sumažindamas atstumą tarp jų.

– O aš Tesa.

Grantas taip nustebo, kad jam vos neatvipo žandikaulis. Vadinasi, susižavėjimo objektas yra profesionali jojikė. Darosi įdomu.

Kai Tesa užsidėjo rankas ant liemens ir pravėrė ugningas lūpas, jis vos neprarijo liežuvio. Ir visas šis grožis suvyniotas į medvilninį audinį ir skraistę? Kas būtų pagalvojęs, kad Karteriui patinka kaimo merginos? Žinoma, Tesa Berington nėra eilinė kaimietė. Jei gandai teisingi, ši moteris varo siaubą geriausiems žokėjams, treneriams ir arklių savininkams.

– Tėtis minėjo, kad šiandien atvyksi, – ji paspaudė vyrui ranką ir nužvelgė jį nuo galvos iki kojų. – Nieko sau blizgantys batai, gudruoli. Čia jų spindesys šiek tiek priblės.

Grantas, matydamas veriantį žvilgsnį ir girdėdamas kritiškus žodžius, negalėjo nesišypsoti. Ši moteris atsilaiko prieš jo kerus ir nepuola meilikauti. Tesa Grantui jau ėmė patikti.

Kai ji atitraukė ranką, jis negalėjo patikėti, kad ši trapi būtybė turi tokį charakterį; visgi žinojo: ši jojikė į gyvenimą žiūri labai rimtai. Regis, ji neturi laiko tapti kaimo vilioke, sėdėti pakelėje, siurbčioti atšaldytą degtinę ir nešioti milžinišką skrybėlę.

– Malonu susipažinti, – šypsodamasis tarė Grantas. – Tu tokia žavinga.

Ji kilstelėjo antakį ir sukryžiavo rankas po krūtimis.

Grantas nusijuokė.

– Nepriimk tiesiogiai.

Iš tiesų? Nejaugi jis staiga grįžo į mokyklos suolą ir negeba suregzti jokio protingo sakinio?

– Norėjau pasakyti, kad mane sužavėjo tavo talentai.

Po galais. Kaip nesiseka.

– Spėju, tu apie mano pasirodymą žirgų lenktynėse, – atsakė ji vis nenuleisdama antakio.

Tesa padėjo Grantui išsisukti iš keblios padėties, todėl jis kilstelėjo galvą.

– Žinau, jog esi gana užimta…

– Švelniai pasakyta, pone Karteri.

– Vadink mane Grantu, – tarė jis nutraukdamas atžarų moters kalbėjimą. – Artimiausias savaites kartu praleisime daug laiko.

Tesa nusisuko, griebė šepetį ir grįžo į žirgo aptvarą.

– Pone Karteri…

– Grantai, – vaipydamasis priminė jis.

Tesa dirstelėjo į jį ir toliau šukavo žirgą.

– Pone Karteri, mano diena tikrai įtempta. Atsinešiau darbotvarkę, tad galite pažiūrėti, kada man treniruotės, kada dirbu arklidėse, o kada yra laikas, skirtas jums. Jį pažymėjau žalia spalva. Norėčiau griežtai laikytis šio plano, bet jei mano paskirtu metu turite kitų įsipareigojimų, pasistengsiu prisitaikyti.

Grantas iš paskutiniųjų stengėsi neprapliupti juokais. Tesa nori pasirodyti esanti puikiai organizuota – visai kaip jo dvynė sesuo. Būtent tokia ji išliko atmintyje iki to nelemto atsitikimo.

Per visą šį laiką Tesa nė nešyptelėjo, todėl Grantas nusprendė, jog ji – kietas riešutėlis. Regis, šią moterį pavergti būtų nelengva. Grantas dievino iššūkius, tačiau kažkas jam kuždėjo, kad Tesa su nauju filmu nenori turėti nieko bendro. Dauguma žmonių šokinėtų iš laimės, jei jų valdose būtų kuriamas Holivudo filmas. Milijonai moterų paaukotų visą savo spintą, kad galėtų prisidėti prie Bronsono Deino filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Maksas Fordas.

Grantas stebėjo, kaip Tesa atidžiai, rūpestingai šukuoja arklio karčius. Akivaizdu, šiai moteriai nerūpi nei jis, nei naujas filmas. Regis, ji gyveno savo pasaulyje, kuriame viskas tobulai suplanuota. Karteris jautė: gražuolę Tesą Berington išvesti iš pusiausvyros nėra paprasta.

O jam taip patiko ją erzinti. Visgi prodiusuodamas naują filmą Grantas negali grįžti prie to, kas sugriovė jo šeimos gyvenimą. Vyrui nuo arklidžių reikia laikytis atokiai. Artimiausiu metu jis ruošėsi atidaryti savo studiją, todėl negalima leisti, jog kaltė ir baimė viską sugriautų.

– Kada man skirsi laiko? – paklausė jis užsidėdamas rankas ant klubų ir kiek atsitraukdamas nuo atviro gardo. – Mano komanda atvyks dar šį mėnesį. Kai viską apžiūrėsiu, norėčiau nusibraižyti vietovės planą. Tačiau esu lankstus ir prisitaikysiu prie tavęs.

Tesa atsisuko ir rankoje laikydama šepetį kilstelėjo galvą.

– Pažadėjau tėčiui, jog padėsiu tau, tačiau lenktynės man visada yra pirmoje vietoje. Noriu, kad būtų visiškai aišku: man nepatinka tas jūsų filmas ir aš niekam nepritariu.

Grantas išsišiepė iki ausų. Regis, Tesai nepatikdavo, kai jai trukdydavo dirbti. Tiesą sakant, ši mergina – malonus pokytis po visų moterų, kurios keliaklupsčiaudavo prieš Grantą Karterį dėl jo garsaus vardo ir apvalių banko sąskaitų. Tesai nerūpėjo nei viena, nei kita – dėl to ši moteris tik dar labiau traukė.

– Suprantu, jog esi užimta moteris, – pakartojo Grantas norėdamas šiek tiek sušvelninti padėtį. – Pasistengsiu neatimti daug tavo laiko.

– Sutikau, kad mane sekiotum, tikėdamasi, jog nepadarysi gėdos. Visai netrokštu, kad mano tėtis nusiviltų.

Kokia intriga. Panašu, jog Tesa turi nemalonios patirties ir jau spėjo pyktelėti ant Granto. Žavu. Nėra nieko geriau, kaip visą mėnesį dirbti su aršia katyte.

– Pažadu, jog šiuo filmu visi liks patenkinti. Be to, tai bus geriausia mūsų susukta juosta, – patikino jis.

– Regis, tokiu atveju abiejų norai liks patenkinti, – šyptelėjo Tesa.

Patenkinti abiejų norai? Grantas nužvelgė dailų moters kūną. Vaje, kiek pagundų. Visų pirma, paleisti Tesos plaukus. Po to – atsagstyti jos standžius marškinius.

Galiausiai – šį tą nuveikti tuščiame aptvare.

O taip, laukia ilgas mėnuo.

Tesa nebuvo kvaila: ji matydavo, kai vyras ja susižavėdavo. Ir, tiesą sakant, tas prasisiekėlis prodiuseris jai pasirodė gana patrauklus, tačiau ji mokėjo atsispirti saldžialiežuviams.

Be to, paskutinis jos dėmesį patraukęs vyras buvo tikrų tikriausias miesčionis. Tesos neerzino jo blizgantys batai, pagal užsakymą siūti kostiumai ir tobulai sušukuoti plaukai. Ji įsiuto tik tada, kai tas niekšas nusprendė pasinaudoti jos vardu ir pinigais, kad padidintų savo versliuko pelną.

Tesa neleis, kad ją pakerėtų patrauklus nepažįstamasis iš Holivudo. Ir visai nesvarbu, jog vyro šypsena ir pritrenkiantis žvilgsnis privertė jos širdį smarkiau plakti.

Dvidešimt penkerių metų moterys paprastai jau išteka ir susilaukia vaikų. Tuo tarpu Tesa turi savo planą – ji siekia aukščiausio jojikų įvertinimo.

Rimtiems santykiams ji neturi laiko – juk beveik gyvena arklidėse ir didžiąją laiko dalį treniruojasi. Tesai labiau rūpėjo ateitis nei pulti į pirmo pasitaikiusio vyro glėbį.

Be to, gyvenimas ją pamokė: santykiai gali būti skausmingi, o žodis pasitikėjimas skirtingiems žmonėms gali reikšti ne tą patį.

– Turiu pajodinėti su Oliveriu, – tarė ji Grantui tikėdamasi, kad jis atitrauks gašlų žvilgsnį ir eis tvarkyti savo reikalų. – Maniau, jog atvyksi daug vėliau, todėl paskyriau tau dvi valandas po priešpiečių.

Grantas dirstelėjo į laikrodį.

– Galiu grįžti vėliau, tačiau norėčiau pasilikti darbotvarkę – žinočiau, kada tau nesimaišyti po kojomis.

Tesa atsiduso. Karteris iš jos tyčiojosi. Niekis, ji prie to pripratusi. Paskutinis vyras iš jos pasijuokė apgaudinėdamas ją su kita moterimi. Žinoma, tokie pokštai kur kas skausmingesni nei šio vyruko replikos.

Tesa nuėjo prie kito gardo, kur apšilimo laukė gražuolis grynaveislis Oliveris. Tai nebuvo jos lenktyninis žirgas. Ne, Oliveris jai buvo lyg kūdikis, kurį mylėjo visa širdimi. Tai buvo išrankus, tūžmus eržilas, tačiau su ja sutarė kuo puikiausiai. Nei Tesai, nei Oliveriui nepatikdavo svetimi atėjūnai.

– Atsivesiu šį gražuolį į mūsų susitikimą, – tarė ji Grantui ir atvėrė gardą. Kaip visada Oliveris ėmė spardytis, taip parodydamas, jog yra pasirengęs apšilimui. – Po dviejų valandų galime susitikti čia.

Vieną akimirką ji kalbėjo, o kitą jau atsidūrė Granto glėbyje. Tesa nė nepastebėjo jo judesio, tačiau staiga pajuto, kaip vyras ją tempia tolyn nuo gardo.

– Ką čia išdarinėji? – paklausė ji niūriai žvelgdama į Karterį.

Jis sustingo, glėbyje tvirtai laikė Tesą nenuleisdamas akių nuo Oliverio. Moteris pastebėjo tvirtą vyro žandikaulį, prastai nuskustą barzdą, įdegusią odą, ji jautė stiprias Granto rankas aplink save, čiuopė įspūdingus raumenis, aptemptus pilkais medvilniniais marškinėliais.

Jis kvepėjo pribloškiamai. Galbūt Tesa tiesiog džiaugėsi užuosdama ką kitą nei šienas ir arklių mėšlas, bet losjono po skutimosi ir odekolono derinys buvo toks vyriškas, stiprus, seksualus… kaip ir pats vyras.

– Grantai? – paklausė ji ištrūkusi iš jo gniaužtų.

Vyro žvilgsnis nukrypo nuo eržilo. Grantas pažvelgė į Tesą ir papurtė galvą tarytum norėdamas atsigauti.

– Kai ruošeisi įeiti, Oliveris pašoko, – tarė jis, šiek tiek atsitraukė ir perbraukė per savo išsitaršiusius plaukus. – Nenorėjau, kad jis tave sužeistų.

Sutrikusi dėl tokios jo reakcijos, tačiau visgi pamaloninta netikėto globėjiško gesto, Tesa sukryžiavo rankas.

– Sužeistų? Meilė žirgams manęs nesužeis, Grantai. Oliveris visada toks. Štai kodėl aš viena su juo susitvarkau.

Grantas gūžtelėjo pečiais.

– Atsiprašau. Tiesiog nesu pratęs prie arklių.

Tesa kilstelėjo galvą – ji norėjo suprasti, kaip jis jaučiasi šiose valdose.

– Ar ištversi?

– Viskas gerai, – geidulingai šyptelėjo vyras. – Nenorėjau, kad tau kas nors nutiktų, tik tiek.

Ryžtingas žvilgsnis, švelnus, tačiau rimtas balso tembras apgaubė moterį lyg šilta antklodė. Tesa visai netroško įsimylėti Granto. Tačiau noras ją apginti, slaptas pažeidžiamumas darė vyrą pernelyg patrauklų.

– Nemanau, kad tik tiek, – neatlyžo ji. Grantas beveik suakmenėjo. – Nenoriu pasirodyti bjauri, bet tu kursi filmą apie arklius. Ar neturėtum šį tą apie juos žinoti?

Karteris seksualiai šyptelėjo ir lengvu, lėtu žingsniu pajudėjo iš vietos – tokios laikysenos pavydėtų bet kuris kaubojus. Bet šis vyras iš Los Andželo – nuodėmių ir apgaulės miesto. Jei nevilkėtų naujutėlaičių drabužių, Tesa galėtų prisiekti, jog Grantas gyvena kaime.

Šis vyras priklauso kino industrijai. Ir tikriausiai visada atrodo kaip pridera. Išvaizda negali apgauti.

Grantas sustojo prie pat Tesos, todėl ji turėjo tik du pasirinkimus: spoksoti į jo krūtinės raumenis, aptemptus tamsiai pilkais marškinėliais, arba pakelti žvilgsnį ir pažvelgti vyrui tiesiai į akis. Tesos kūnas įsitempė ir ji pamiršo, ką sakė prieš tai, kai Grantas priartėjo ir įsistebeilijo į ją, tarsi sugebėtų perprasti visas sielos paslaptis.

Per dvidešimt penkerius metus Tesa ne kartą buvo susižavėjusi, tačiau nė sykio taip greitai, taip stipriai. Ji bijojo dėl Granto pamesti galvą: juk jiedu kartu praleido dar vos keletą akimirkų iš to, kas laukia artimiausią mėnesį.

– Tam, kad sužinočiau apie arklius, turiu tave. Metų metus laukiau tokio didingo projekto, – vyras apžiūrinėjo moters veidą, lūpas. – Kai ko nors užsigeidžiu, visada randu būdą tai gauti.

Kodėl jis kalba taip arogantiškai? Ir kodėl Tesa jaučia palaimingus virpuliukus savo kūne?

Nejaugi ji dar nepasimokė? Gražūs žodžiai ir patrauklūs vyriškiai kino industrijoje yra kasdienybė. Kartą Tesa naiviai patikėjo vieno saldžialiežuvio žodžiais ir prisikūrė oro pilių apie vestuves. Ji nepadarys šios klaidos dar kartą.

Be to, Tesa negali pasiduoti aistroms. Ji nori laimėti varžybas ir susišluoti apdovanojimus. Tam niekas nesutrukdys… netgi raumeningas gražuolis ir viltis sulaukti princo ant balto žirgo.

Visgi ji negalėjo paneigti: Grantas ją traukė kur kas labiau nei buvęs vaikinas, su kuriuo ji draugavo daugelį mėnesių.

Tesa didžiavosi, jog vis dar yra nekalta. Kai kurios moterys galbūt to gėdytųsi, tačiau jai tai buvo dar vienas stiprios valios įrodymas. Be to, savo velionei mamai pažadėjo saugoti skaistybę.

Tačiau Grantas pažadino uždraustus jausmus, nepatirtus pojūčius.

Po velnių, kodėl ji galvoja apie seksą? Jiedu ką tik susitiko, o platūs vyro pečiai, kerinčios akys ir globėjiškas elgesys jau privertė vienišą, meilės besiilginčią merginą atkusti.

– Mane domina tik lenktynės ir mano žirgai, – neįtikinamai tarė Tesa. – Nešvaistyk laiko flirtui.

Grantas pašaipiai šyptelėjo.

– Tai nėra laiko švaistymas, Tesa. Juk ir aš tau patinku. Natūralu šiek tiek pasvajoti sutikus dailią būtybę. Kam tai neigti.

Tesa nusijuokė, atsitraukė ir vėl sukryžiavo rankas ant krūtinės.

– Jei pasiduosi savo egoistiniams troškimams, Oliveriui teks mudviejų laukti, o aš tam neturiu laiko. Taip kad palauk prie durų, gudruoli.

Grantas nusijuokė.

Po galais, jei Tesa nusiteikusi ir toliau meluoti, reikės tai daryti bent jau įtikinamai. Ji negali prarasti savisaugos, kitaip paklius į aistros spąstus.