Читать книгу Pasiryžęs laimėti - Jules Bennett - Страница 2

Likęs vienas Bredis nuodugniau apžiūrėjo savo jaunavedžių apartamentus. Pagrindinė kambario puošmena neabejotinai buvo lova, nors ir stovėjo kampe ant paaukštinimo. Lova su plono balto audinio baldakimu traukė dėmesį. Jis tuoj pat įsivaizdavo, kaip mylisi toje lovoje su Samanta, kuri, sprendžiant iš jos žvilgsnio, taip pat apie tai pagalvojo. Ką gi, suvilioti ją nebus sunku, jam tai kaip premija.

Reikia tikėtis, kad ji, iki ausų pasinėrusi į darbą, kurį dar visai neseniai dirba, net nepastebės, jog jis kaišioja nosį į jos asmeninius ir profesinius reikalus.

Kuriam laikui nustūmęs į šalį klastingas mintis Bredis apėjo kambarį. Atvira kambario erdvė, be abejo, buvo sutvarkyta taip, kad skatintų lytinį potraukį. Sūkurinė vonia įrengta priešais lovą, greta vonios kambario. Vonia, per didelė netgi dviem, švytėjo baltumu, ant porcelianinio krašto gulėjo sulankstyti balti it gulbės rankšluosčiai.

Kitame erdvaus kambario kampe stovėjo šviesiai geltonos spalvos sofa, rašomasis stalas iš raudonmedžio ir mažas valgomasis stalelis. Tiesiai priešais prieangį pro įspūdingas prancūziškas duris sienoje atsivėrė nuostabus vaizdas į ryškiai mėlyną neramų vandenyną su putotomis bangų keteromis.

Atitraukęs plonas kaip voratinklis baltas užuolaidas Bredis išėjo į prašmatnų balkoną ir pažvelgė į vandenį. Ore plazdeno malonus vėjelis, iš apačios sklido druskingo vandens aromatas ir bangų gausmas, tai vertė jį jaustis kaip namie. Nuo to laiko, kai jis čia lankėsi pastarąjį kartą, viešbučio apstatymas šiek tiek pasikeitė, bet romantiškai jauki aplinka išliko.

Vaikystę praleidęs pajūryje Bredis neįsivaizdavo gyvenimo be jūros. Be to, jis nepaliovė tikėjęs, kad kada nors atgaus viešbutį Kauajyje.

Saloje visada ramu, šis pasaulio kampelis buvo toli nuo šurmulio, kuriame jis kasdien sukosi gyvendamas San Fransiske. Bredis norėjo šiek tiek laiko skirti sau, kad galėtų pasidžiaugti baltu smėliu, gaiviu vėjeliu ir vėsiu vandeniu.

Galbūt kurią nors dieną jis įkalbės Samantą pailsėti su juo pajūryje. Be abejo, jam teks nusiteikti ir pasistengti ją įkalbėti, bet jis kantrus žmogus. O jeigu ji apsivilktų bikinį… taip, dėl to turbūt verta pasistengti. Įsivaizdavęs ją tik su virvelėmis ir trikampio formos audeklo gabalėliais jis nekantriai troško pradėti vykdyti savo sumanymą.

Palikęs ramybėje šios žemės grožį Bredis sugrįžo į kambarį. Išsitraukė iš kišenės išmanųjį telefoną ir pasitikrino elektroninį paštą. Nieko skubaus.

Tada surinko savo biuro numerį, tikėdamasis aptikti padėjėją dar neišėjusią.

– Bendrovė Stounas ir Stounas.

– Ebe, kaip gerai, kad tave aptikau.

– Aš jau baigiau darbą, o ir Keidas ką tik išėjo. Kuo galiu padėti, Bredi?

Jis atsitraukė kėdę ir prisėdo prie rašomojo stalo.

– Aš tik norėjau pranešti tau, jog Kauajyje galiu užtrukti ilgiau, nei tikėjausi. Noriu, kad persiųstum man visus skambučius, susijusius su Stenliu ir Mailsu Donovanais.

Ebė tylėjo ir Bredis suprato, kad ji užsirašo jo prašymą.

– Dar ko nors?

– Kol kas nieko. Jeigu tau ko nors prireiks, paskambink man arba kreipkis į Keidą, – pasakė jis.

– Viskas bus gerai.

Bredis nusijuokė.

– Abejoju, ar judviem pavyks ilgai išsiversti be manęs kaip tarpininko.

– Manau, turėtum žinoti, kad tau išvykus mudu dar nė karto nesusipliekėme, – patikino ji.

– Todėl pažadėk, kad neišleisi savo nagučių, kol aš grįšiu.

Ebė nusijuokė.

– Gerai, pažadu. Linkiu sėkmės.

Bredis išjungė telefoną įsitikinęs, kad verslą paliko patikimose Ebės ir savo jaunesniojo brolio, o drauge ir verslo partnerio rankose. Nors Ebė ir Keidas nuolat barėsi kaip vaikai, geresnės sekretorės už ją Bredis iki šiol neturėjo.

Bredis tikėjosi, kad Ebė su Keidu pagaliau paskelbs paliaubas ir susitaikys, bet ligi šiol to nenutiko. Biure tvyranti seksualinė įtampa jį jau buvo pradėjusi erzinti.

Jam rengiantis į kelionę Keidas pasisiūlė vykti vietoj jo. Tačiau Bredis buvo labiau pasirengęs leistis į keršto žygį, jis žinojo, kad spręsdamas reikalus, susijusius su jų velioniu tėvu, Keidas tampa pernelyg švelnus, o kartais ir emocingas.

O dabar, kai susipažino su Sema, Bredis juolab neketino leisti Keidui net prisiartinti prie tokios sirenos.

Tai priminė jam, kad būtina kuo greičiau suktis ir suvilioti Semą. Po perkūnais, reikia kaip nors pavadinti šią misiją… tegul bus Samantos suviliojimas