Читать книгу Kaip atsikratyti JO? - Kat Cantrell - Страница 2

Jau buvo po septynių, bet Mereditės skrandis, regis, tebeveikė Centrinio standartinio laiko zonos ritmu. Vakarienė atrodė tokia pat patraukli, kaip ir skiepai nuo stabligės. Nervai. Labai daug kas priklausė nuo to, ar pavyks tyliai, ramiai išsiskirti.

Larsas, tėvo advokatas, kantriai paaiškino, kad aptiko santuokos įrašus, ieškodamas tėvo paveldėtojų. Jei tėvas nebūtų nusprendęs pakeisti testamento, ji galėjo niekada ir nesužinoti, kad santuoka su Džeisonu įsigaliojo. Ačiū Dievui, jog tai paaiškėjo prieš paprašant tėvo paskolos.

Kadangi nėra priešvedybinės sutarties, Džeisonas gali pareikalauti jos tėvo milijardų, jei nuspręstų kovoti teisme. Ačiū Dievui, Larsas, kuris tėvo advokatu tapo dar prieš jai gimstant, elgėsi su ja supratingai. Jis sutiko šį kvailą poelgį laikyti paslaptyje, kol Mereditė pasirūpins skyrybomis, ir patarė prieš tėvą stoti švaria sąžine, nes kitaip bus priverstas jam viską pasakyti pačios Mereditės labui.

Teisėta santuoka, apie kurią ji nė nenutuokė, buvo tarsi šaltas dušas nerūpestingame jos gyvenime. Ji nepakentė minties, kad tėvo reikės prašyti paskolos ir kartu pripažinti savo klaidą, kurios ji dar neištaisė. Jos sesuo Kara niekada nebūtų iškrėtusi tokios nesąmonės, nebūtų susituokusi Las Vegase su ką tik sutiktu nepažįstamuoju. Ir jau tikrai nebūtų leidusi, kad ta santuoka būtų įteisinta. Mereditė norėjo įrodyti, jog gali būti tokia pat atsakinga kaip Kara. Kai tik Mereditė gaus Džeisono parašą, galės parodyti santuokos ir skyrybų dokumentus kaip sandorio dalį. Tikėkimės, kad visi pripažins, jog ji problemas išsprendė kaip suaugusioji, todėl nusipelnė gauti paskolą ir tapti sėkmingo verslo partnere.

Gerai, kad ji nealkana. Jei viename iš madingų restoranų, esančių šalia viešbučio, padavėjas pamėgintų perbraukti jos kredito kortelę už prabangius patiekalus, plastikas greičiausiai užsidegtų ir ištirptų. Kredito limitas jos Visa kortelėje buvo juokingai menkas, bet jį užsidirbo ji pati. Niekas iš jos negalėjo atimti malonumo užsimokėti savais pinigais – Suaugusiųjų paktas tai ir turėjo jai padėti suvokti, bet tai užtruko daug ilgiau, nei ji tikėjosi.

Mereditė neplanavo visą savaitgalį gyventi šiame brangiame Manhatano viešbutyje, bet tikėjosi, kad Džeisonas gali užsukti.

Nieko baisaus. Jai tikriausiai ir taip nereikėtų valgyti. Geriau iš anksto susiveržti diržą, nes nusipirkusi Karos verslą turės išmokėti paskolą iš savo negausios sąskaitos.

Ji apatiškai jau ketvirtą kartą perbėgo per televizijos kanalus. Mereditė staigiai pagriebė supypsėjusį telefoną, tikėdamasi, kad žinutė padės nuginti mintis apie Džeisoną. Deja, kaip tik jis ir parašė žinutę: Aš vestibiulyje. Atsiųsk kambario numerį.

Papilvėje susimetė staigus aštrus jaudulys. O, jos neapkvailinsi. Jis čia atvyko ne tam, kad pakviestų išgerti taurelę. Vyras susižadėjęs, ir ji nuoširdžiai tikėjosi, kad jis ne iš tų tipų, kurie apgaudinėja sužadėtines. Jeigu jis ir tikisi „suartėti“, ji tam tikrai nepasiruošusi. Vilioti įsipareigojusius vyrus – ne jos būdas.

Mereditė atrašė, tada nulėkė į vonią pasikvėpinti ir pasitaisyti makiažo, nes Čandler-Harisų moterys niekam neleidžia pamatyti savo trūkumų.

Beldimas ją išgąsdino, nors ji ir laukė. Koks jis greitas.

Ji atvėrė duris. Niūrus Džeisono veidas ją pribloškė tikrai ne gerąja prasme. Jai net pašiurpo nugara.

– Kas nutiko?

– Įleisk mane. Nesikalbėsiu stovėdamas koridoriuje.

Mereditė vos vos pravėrė duris, kad jis į kambarį prasispraustų pro pat ją. Ji taip padarė tyčia, ir kai tvirtas jo kūnas meiliai brūkštelėjo per jos kūną, nepasigailėjo.

Džeisonas savo esybe užpildė visą kambarį ir ji negalėjo nuo jo atplėšti akių.

– Įtariu, neketini kviesti vakarienės. Beje, tai būtų ne pro šalį. Dar nevalgiau.

– Tu viską sugadinai, – trumpai tarė jis. – Viską. Ariau kaip arklys visus dvejus metus, ir per vieną popietę viskas dingo. Puf.

– Apie ką čia kalbi? Aš atvykau viską sutvarkyti.

– Savo sužadėtinei papasakojau mielą istoriją apie aistringą savaitgalį Las Vegase: tik paklausyk, tai taip linksma, bet paaiškėjo, kad tebesu susituokęs. Jai visai nebuvo linksma. Tiesą sakant, taip nelinksma, kad ji ėmė ir nutraukė mūsų sužadėtuves.

– O, Džeisonai! Man labai gaila, – Mereditė nevalingai ranka prisidengė burną. Kaip baisu. Jis turbūt įsiutęs. Nenuostabu, kad jo nuotaika tokia prasta. – Nė nemaniau…

– Štai kas dabar bus. Dėl tavo kaltės netekau svarbių tekstilės pramonės partnerių. Tu man skolinga. Ir atlyginsi man už tai dabar pat.

Ji žengė žingsnį atgal, toliau nuo jo pykčio.

– Ak, kaip atlyginsiu?..

Tai nebuvo tas pats vyras iš Las Vegaso. Atrodė taip pat, kūnas buvo toks pat pritrenkiamas, o balsas toks pat aistringas. Bet šis Džeisonas Linhurstas buvo griežtesnis, nervingesnis. Ir jai tai nepatiko.

– Kuo nemaloniausiais būdais, kokius tik galiu sugalvoti, – sumurmėjo jis ir nužvelgė ją nuo galvos iki kojų. – Bet ne šitaip. Tai tik verslas, brangute. Turi man kai ką padaryti.

Suprasdama, kad jis ką tik išsiskyrė su sužadėtine ir tikriausiai jam skauda sudaužytą širdį, Mereditė pamėgino jį guosti:

– Man tikrai gaila, kad tavo sužadėtinė nuliūdo. Esu tikra, jums pavyks susitaikyti. Pagražbyliauk, na, žinai…

– Meiling nenuliūdo.

Jo akys suliepsnojo ir ji iškart suprato, kuris iš tų dviejų nuliūdo. Kadangi jis vėl ją pertraukė, Mereditė susikryžiavo rankas ir prisėdo ant stalo, leisdama jam išlieti pyktį.

– Jei ji nenuliūdo, tai kas nutiko?

Džeisonas ėmė žingsniuoti, nevalingai taršydamas pasišiaušusius plaukus. Vaikštinėdamas po mažą jos kambarį nusirengė švarką.

– Ji nenori turėti reikalų su žmogumi, kuris galėjo susituokti su nepažįstamąja kvailose vestuvėse Las Vegase, o tada nesugebėjo nutraukti santuokos. Ji taip ir pasakė, – jis piktai numetė švarką ant lovos. – Aš pridariau jai gėdos prieš jos šeimą. Jos žodžiais tariant, tai neatleistina. Todėl susitaikyti nepavyks.

Mereditei pagaliau toptelėjo.

– Tu jos nemyli.

Kodėl ši mintis ją taip pradžiugino, Mereditė pati nesuprato. Tačiau jaudulys vis tiek perliejo visą kūną.

Džeisonas dar kartą į ją piktai dėbtelėjo.

– Žinoma, kad ne. Tai buvo verslo sandoris. O dabar netekau partnerių Azijos tekstilės rinkoje. Linmadai reikėjo Meiling ryšių. Kadangi tai tavo kaltė, esi man skolinga.

Gerai, gal ji tikėjosi ne šito. Kur dingo tas jautrus, aistringas vyras, su kuriuo kadaise praleido tiek daug malonių valandų? Jį pakeitė šaltas kostiumuotis, neturintis nė lašelio romantikos.

– Mano kaltė? – ji tvirčiau susikryžiavo rankas, kad nesusigundytų jam trinktelėti dešiniu kumščiu. – Regis, tavo sužadėtinė, – atleisk, buvusi sužadėtinė, – pasakė teisingai. Tu ir pats kaltas. Tiesą sakant, turėtum dėkoti man, kad nušviečiau padėtį, kol nesusituokei. Būtum apkaltintas dvipatyste. Įsivaizduok, kaip tai būtum paaiškinęs savo Meiling.

– Aš pasitikėjau tavimi, maniau, kad sunaikinsi dokumentus, – paniekinamai prunkštelėjo jis. – Akivaizdu, kad neturėjau būti toks patiklus.

Kaltinimas ją įskaudino. Ypač dėl potekstės – kad ja negalima pasitikėti ir kad ji nesugeba atlikti net paprastos užduoties. Šiuo atveju jis buvo teisus.

– Nekaltink manęs nebūtais dalykais, branguti. Regis, aš tau skolinga tik atsiprašymą, o aš jau atsiprašiau.

– Nori pyktis? – Džeisonas žengė prie Mereditės, paslaptingai ją nužvelgęs. – Puiku. Galime žaisti ir šitaip. Praradau ryšius, o tu padėsi man juos susigrąžinti. Aišku, tu neturi Meiling ryšių, bet esu tikras, jog turi keletą savų triukų. Kol viskas negrįš į vėžes, neskubėsiu pasirašyti skyrybų dokumentų.