Читать книгу Patogi santuoka - Kat Cantrell - Страница 1

Aleksandrai trečią kartą pasislėpus už graikiškos statulos, senatorių Filipą Edžvudą galiausiai įveikė smalsumas. Taip, jis iš tolo stebėjo moterį, perpildytoje pobūvių salėje besišnekučiuojančią su draugais ir bendradarbiais. Ar vyras galėjo elgtis kitaip?

Juk Aleksandra Mir – dailiausia moteris šiame pobūvyje.

Šiek tiek keista. Filipas jau beveik tikėjosi, kad Aleks pasirodys labdaros vakarėlyje mūvėdama paprasčiausius džinsus. Jam tai būtų nė motais – moteris jam patiko, kad ir ką vilkėtų. Tačiau Aleks elegantiškai apsirengė ir pasidažė, tapdama visiškai kita moterimi nei per pirmą susitikimą Fyros kosmetikos pagrindinėje būstinėje. Nieko sau.

Senatorė Galindo atsikrenkštė norėdama atkreipti išsiblaškiusio Filipo dėmesį. Ramona Galindo, senatorė iš Teksaso, su Filipu turėjo daug bendra, jie dažnai susitikdavo įvairiuose vakarėliuose. Abu buvo iš Teksaso valstijos, todėl turėjo apie ką pasikalbėti. Bet šį kartą Filipas negalėjo sutelkti dėmesio į Ramoną – juk visai šalia Aleks darė kažkokius keistus veiksmus. Senatorius apsimetė, kad klausosi – juk šio vakarėlio tikslas buvo suburti visus Filipo draugus, gyvenančius už Vašingtono ribų, – tačiau neišleido iš akių žaviosios Aleks.

Galbūt Aleksandrai nepatinka užkandžiai ir ji slepiasi, kad niekas nepastebėtų, jog ji jų nevalgo? O gal ji tikisi už statulos sutikti įdomų pašnekovą?

Jei teisinga pirma priežastis, Filipo pareiga būtų prie jos prieiti ir pasakyti, kad jam taip pat nepatinka užkandžiai. Jei ji taip elgiasi dėl antros priežasties – jis turėtų palaikyti moteriai draugiją.

Tiesą sakant, Filipui reikėjo prasiblaškyti. Šiandien Džinos gimtadienis. Na, būtų. Jei jo žmona vis dar būtų gyva, šiandien jai sueitų trisdešimt dveji. Filipas Džinos neteko prieš porą metų, todėl turėjo pakankamai laiko susitaikyti su netektimi. Deja, senatorius dar nebuvo visiškai įveikęs skausmo.

Dabar derėtų apsispręsti: ar visą likusį vakarą nuobodžiauti, ar prieiti prie Aleks ir įžiebti ugnį, kuri įsiplieskia kiekvieną sykį jam prisiartinus prie šios moters. Sutikęs padėti Fyros direktorei kuo greičiau gauti reikalingus leidimus, Filipas nesitikėjo susipažinti su tokia intriguojančia moterimi kaip Aleksandra Mir. Juolab nesitikėjo, kad ši moteris bus kompanijos vyriausioji finansininkė.

Filipas su Aleks jau kurį laiką susitikinėdavo vėlyvų pietų ir pasitarti prie keturių akių. Ji nuoširdžiai juokdavosi iš jo pokštų, todėl Filipas trumpam užmiršdavo, jog yra politikas, ir pasijausdavo paprastu žmogumi. Be to, Aleks atėjo į vakarėlį, nors Filipas buvo įsitikinęs, kad ji nepasirodys. Kokių dar reikia įrodymų, kad jų santykiai gali peraugti į šį tą daugiau, ne tik savo srities profesionalų bendradarbiavimą?

– Atsiprašysiu, – sukuždėjo Filipas senatorei Galindo, apeidamas ją ir pasitaisydamas iš švarko kyšančių baltų marškinių rankoves. Senatorius ėjo per didžiulę puošnią patalpą prie įdomiausios šio vakaro moters. Kad ir ką ji išdarinėja, Filipas tai sužinos.

Jis susikryžiavo rankas ant krūtinės ir atsistojo prie statulos, taip įkalindamas Aleks. Iš pradžių jį pakerėjo moters kvapas… lengvas, dvelkiantis vaisiais… o tada ir pati Aleks. Filipas leido, kad ši moteris įkaitintų kraują. Tai atsitiko akimirksniu.

– Malonu tave čia matyti, – atsainiai tarė jis. – Tikiuosi, slėpdamasi už šios statulos nenori išvengti susitikimo su manimi.

Aleks išpūtė akis, tačiau netrukus labai šiltai pažvelgė į Filipą. Moters akys buvo žalio atspalvio, o kairiosios akies rainelėje nedidelis rudas taškelis, kurio jis negalėjo nepastebėti. Be jokios abejonės, Aleks – įdomiausia kada nors Filipo sutikta moteris. O tai šį tą reiškia – juk jis nuolat sukiodavosi tarp Dalaso ir Vašingtono elito atstovių.

– Žinoma, ne. Vis dėlto meras šį vakarą atrodo gana keistai, – Aleks atsikrenkštė, o Filipas tik šyptelėjo. – Bet aš nenoriu pasakyti, kad šalinuosi mero. Jis visai nėra nuobodus. Ir tu nesi nuobodus! Ir… aš visai nenoriu pasislėpti.

Filipui patiko išraudęs Aleksandros veidas. Ar tai blogai? Priversti ją raudonuoti visada būdavo labai paprasta, o Aleks visada pasakydavo ką nors, kas priversdavo Filipą nusišypsoti. O jam buvo privalu šypsotis, ypač šį vakarą. Aleks galėjo priversti Filipą atlikti šį žygdarbį. Be to, ši moteris – pirmas po ilgo laiko sutiktas žmogus, kuriam nerūpi Filipo turtai ir padėtis visuomenėje. Senatorius negalėjo tam likti abejingas.

– Bet jei norėtum nuo ko nors pasislėpti, ši vietelė tam puikiai tiktų, – Filipas atsirėmė į sieną sukryžiuodamas kojas. – Niekas nepastebėtų, jei sumanytum išeiti. Žinoma, nebent kas nors tave visą laiką stebėtų.

Apšvietimas nebuvo toks blausus, kad paslėptų moters skruostų raudonį.

– Tu į mane žiūrėjai?

– Na, ir kas gi čia tokio? – tyliai sukuždėjo Filipas. – Kai moteris vilki tokią suknelę, nieko keista, kad vyras atkreipia į ją dėmesį ir be paliovos spokso.

Apsižiūrėjusi Aleks piktai dėbtelėjo į Filipą.

– Juk tai paprasčiausia suknelė, – tarė ji.

Ne, tai nebuvo įprasta suknelė. Balto atspalvio drabužis turėjo aukso blizgesio, kuris moteriai judant spindėjo lempų šviesoje, o medžiaga lengvai krito, išryškindama gundančią figūrą. Iki šiol Filipas nepastebėjo nuostabių moters kūno formų, nes ji visada vilkėdavo laisvus drabužius. Vis dėlto Aleks, kad ir ką vilkėtų, buvo nuostabi.

Tačiau dabar… Aleks galutinai pakerėjo Filipą. Jis vylėsi, kad ji nevengia tokio tipo vakarėlių. Čia dalyvavo daugybė politikų ir Filipas buvo vienas iš jų. Žinoma, jam trūko palydovės – dauguma vakaro svečių atėjo ne vieni.

Galbūt Aleks galėtų užpildyti šią tuštumą?

– Niekada nemačiau tavęs su suknele, – Filipas kilstelėjo antakius, o Aleks tai neprasprūdo pro akis. – Regis, dalyvavau trijuose ar keturiuose Fyros posėdžiuose. Ir tu, mieloji, apie save sudarei tokį įspūdį, kad tau patinka paprasti drabužiai. Kesė, Trinitė ir Harperė visuomet vilki kostiumėlius, o tau užtenka paprasčiausių džinsų.

Kitos Fyros savininkės rengėsi brangiais elegantiškais drabužiais. Filipui patiko moterys, besirūpinančios savo išvaizda. Anksčiau jis net būtų griežtai atkirtęs, kad jam patinka tik labai rafinuotos dailiosios lyties atstovės. Pavyzdžiui, Džina niekada neišeidavo iš namų nepasidažiusi, o tos kelios moterys, su kuriomis Filipas susitikinėjo po žmonos mirties, taip pat daug investuodavo į savo išvaizdą. Bet jis greitai prarasdavo susidomėjimą jomis.

O štai Aleks… ji tokia įdomi. Kai Filipo pusbrolis Geidžas pristatė jį keturioms Fyros įkūrėjoms, Aleks iškart krito senatoriui į akis.

Jis negalėjo nepastebėti kuklios tamsiaplaukės, vilkinčios marškinėlius ir susirišusios plaukus į paprastą uodegėlę. Filipas nustebo, kad tokios žymios kompanijos savininkė atėjo į pasitarimą nepasidažiusi. Tai būtų tas pats, jei senatorius Filipas Edžvudas pareikštų, kad jam visiškai nerūpi šalies teisinė sistema.

Filipas be proto susidomėjo Aleks. Norėjo ją geriau pažinti. Suprasti, kodėl negali liautis apie ją galvojęs. Ir kodėl ji šitaip skiriasi nuo visų jo pažįstamų moterų. Filipas privalėjo būti atsargus su moterimis dėl daugelio priežasčių – visų pirma dėl to, kad bet kada galėjo kilti skandalas. O dar svarbiau yra tai, jog Filipas ieškojo sau nuolatinės partnerės. Jam reikėjo tinkamos moters, tad jo reikalavimai buvo labai griežti.

Nėra jokios prasmės suteikti moteriai vilčių, kol neaišku, ar ji atitiks visus jo pageidavimus. Jis nežinojo, ar Aleks galėtų tapti jo palydove, tačiau troško kuo greičiau tai išsiaiškinti.

– Nepamiršai svečių? – paklausė Aleks, dirstelėdama sau per petį. – Aš tik blaškau tavo dėmesį.

– Jei gerai prisimenu, pakviečiau septyniasdešimt aštuonis žmones. – Be jokios abejonės, Filipas šiuo metu turėtų bendrauti su jais, tačiau jis nepajudėjo iš vietos. – Bet ir tu esi mano viešnia. Būčiau labai nemandagus, jei pamatęs tave, besislapstančią už šios statulos, nepasiteiraučiau, ar viskas gerai.

– Mano suknelė… labai nepatogi, – Aleks parodė sau į liemenį. – Štai ši dalis yra ne savo vietoje.

Savaime suprantama, Filipas nukreipė žvilgsnį į moters liemenį.

– Regis, viskas vietoje.

– Nes ką tik pasitaisiau, – piktai tėškė Aleks.

Netrukus Filipas jau įsivaizdavo Aleks, besislepiančią už didžiulės statulos ir užsikišusią ranką sau už suknelės. Filipas negalėjo to neįsivaizduoti. Negalėjo į tai neįsijausti. Mažyčiame pobūvių salės kamputyje tarp senatoriaus ir Aleks akimirksniu įsižiebė aistra.

Filipas nepasiteiravo, ar Aleks nereikėtų kokios nors pagalbos. Vis dėlto šis klausimas kirbėjo ant liežuvio galo. JAV senatoriai nelaksto į kairę ir į dešinę, garsiai skalambydami, ką jaučia. Ir visai nesvarbu, jog noras flirtuoti su šia moterimi buvo didžiulis.

Filipo gyvenimas niekada nepriklausė jam pačiam ir niekada nepriklausys. Juk jis – Edžvudas, kilęs iš žymios valstybės tarnautojų šeimos. Dar gilesnės giminės šaknys veda prie garsių ir turtingų naftos pramonės atstovų. Visa giminė tikisi, kad greitai Filipas įsikurs Baltuosiuose rūmuose.

O kad tai pasiektų, Filipui reikėjo paprasčiausio dalyko – žmonos. Vienintelis nevedęs JAV prezidentas buvo išrinktas devynioliktame amžiuje. Blogiausia tai, kad Filipas vis dar mylėjo Džiną, o juk labai mažai dailiosios lyties atstovių sutiktų atsidurti kitos moters, net ir mirusios, šešėlyje.

Šią dilemą labai sunku išspręsti. Arba Filipas ves tik formaliai ir pasmerks save penkiasdešimčiai metų vienatvės, arba tikėsis, kad jo kelyje netikėtai pasitaikys santuokai tinkama moteris, su kuria jis pajėgs susidraugauti ir dalytis ta pačia lova. Filipas nenorėjo antrą kartą įsimylėti. Tai būtų didelė išdavystė.

Filipas žinojo, jog taip elgtis nesąžininga, bet jis nesitikėjo, kad jam antrąsyk pavyks sutikti tobulą moterį. Taip nebūna. Jei Aleks norės tapti senatoriaus žmona, privalės su tuo susitaikyti.

Vietoj daugybės pasiūlymų, kirbančių Filipo galvoje, jis paprasčiausiai paklausė:

– Gal norėtum taurės šampano?

– Atrodau taip, lyg man reikėtų išgerti? – įtariai paklausė Aleks. – O gal skaitai žmonių mintis?

Filipas šyptelėjo.

– Nieko panašaus. Tiesiog pagalvojau, kad būtų labai gaila, jei visą vakarą pratūnotum šiame kampe ir dėl nepatogios suknelės negalėtum linksmintis.

Užkišdama plaukų sruogą sau už ausies Aleksandra užvertė akis.

– Kad galėčiau mėgautis oficialiu pobūviu, man tikrai nepakaks šampano.

Štai ir vėl Aleks kalba įžeidžiamai. Filipas šyptelėjo.

– Ar tai reiškia, jog mano vakarėlis nuobodus?

Aleksandra staiga išsigando.

– Ne! Tavo vakarėlis puikus, nes… čia esi tu, šis namas nuostabus, svečiai irgi… Esu tikra nevykėlė, kai reikia tuščiažodžiauti. Visiškai to nemoku.

Aleks mirktelėjo. Jei tai būtų padariusi kita moteris, tai būtų reiškę norą koketuoti ir palikti kuo geresnį įspūdį. Tokiai koketei Filipas akimirksniu būtų atsukęs nugarą. Bet Aleks mirktelėjimas reiškė, jog moteris jaučiasi pažeidžiama, neužtikrinta. Staiga Filipas pajuto dilgtelėjimą širdies plote.

Kas galėjo pagalvoti, kad Filipo trauka prie Aleksandros dar labiau padidės vos nuo vieno žvilgsnio.

– Nesi tu nevykėlė, – švelniai pataisė Filipas. – Esi nuoširdi. O tai visada malonu.

– Džiaugiuosi, kad taip manai, – Aleks šiek tiek susiraukė, tačiau ir tai atrodė miela. – Tokie žmonės kaip aš nėra laukiami vakarėliuose. Juk mes slepiamės už statulų ir esame priversti vilkėti drabužius, kurių negalime pakęsti.

– Tai kodėl čia atėjai, jei taip nemėgsti puoštis?

Regis, šiai moteriai niekada nepatiko ir nepatiks oficialūs vakarėliai. Dėl šios priežasties Aleks turėjo būti išbraukta iš galimų Filipo nuotakų sąrašo. Deja, kuo ilgiau senatorius į ją žiūrėjo, tuo labiau troško pakeisti absurdiškas vedybų sąlygas.

– Pats žinai.

Juodu pažvelgė vienas į kitą ir jų žvilgsniai susitiko. Filipas suprato: niekur nesitrauktų nuo Aleks, net jei dabar užsiliepsnotų jo protėvių namas. Jis stovėjo taip arti jos, kad galėjo matyti mažą rudą taškelį akyje, o tai nuteikė labai intymiai ir jaukiai. Filipo trauka didėjo su kiekviena prabėgančia sekunde ir tai tapo didžiule bėda.

– Atėjai tik dėl manęs? – pasiteiravo Filipas. Ši replika net nebuvo panaši į tikrą klausimą. Aleksandra tik pritariamai šyptelėjo. – Kaip malonu, kad dėl manęs pasidažei ir apsirengei nepatogią suknelę.

– Pasidaviau impulsui, nors man tai nebūdinga. Bet žinai, buvo verta stengtis.

Filipas kone sudejavo. Aleks jį varė iš proto. Ir kodėl jie negalėtų būti du paprasti žmonės, susitikę vakarėlyje ir tiesiog besikalbantys?

– Man patinka impulsyvios moterys.

Ypač todėl, kad Filipas beveik neturėjo progų elgtis impulsyviai. Jis viską atidžiai planuodavo. Kruopščiai rinkdavo žodžius, apmąstydavo visus būsimus poelgius, pažindinosi tik su tam tikrais žmonėmis, pozuodavo tik tam tikriems fotografams. Gyvenant tokį gyvenimą, beveik nėra tikimybės atsidurti statulos šešėlyje su be galo intriguojančia moterimi.

Tačiau šį kartą taip nutiko. Abu – Aleks ir Filipas – stokoja impulsyvumo. Bet šį kartą jis troško atsiduoti šiai pagundai. Galbūt jie gali tiesiog linksmai praleisti vakarą kartu, nesitikėdami nieko daugiau?

Filipas dar plačiau nusišypsojo. Tai buvo kone pirmas kartas jo gyvenime, kai jis šypsojosi be jokios būtinybės… ir dar taip ilgai.

– Na, tada pasielkime impulsyviai. Pašokime.

Aleksandra taip smarkiai papurtė galvą, kad, atrodė, dar smarkiau to nebuvo įmanoma padaryti. Iš kuodo ištrūko dar kelios blizgančios sruogos ir nukrito ant veido.

– Negaliu šokti su tavimi visų svečių akivaizdoje.

– Gali. Tavo drabužiai puikiai tinka šiam vakarui. Be to, esi pilnametė ir neištekėjusi.

Tai trys svarbiausi dalykai, kuriuos Filipas visuomet patikrindavo susipažinęs su moterimi. Jo dėdė nebegalėjo dalyvauti rinkimuose, kai buvo pastebėtas su pramogų pasaulio žvaigžde, kuri nebuvo jo žmona. Nuo to laiko Filipas sau prisiekė, kad niekada taip nepasielgs.

Filipas troško ne tik būti išrinktas, bet ir ką nors nuveikti. Pakeisti pasaulį. Jis tikrai neleis, kad jo spindinčią asmenybę per anksti aptemdytų koks nors skandalas, juolab susijęs su moterimi. Filipas savo gyvenime turėjo ne tik galybę privilegijų – ant jo pečių gulė didžiulė atsakomybė.

– Filipai, ši suknelė tikrai neturi jokių stebuklingų galių. Aš ne tik nemoku tuščiai plepėti – atrodau taip pat siaubingai.

– Man atrodo, tu pamiršai, kad esi viena iš milijonus dolerių pelno per metus uždirbančios kompanijos savininkių. Turėtum išeiti ant parketo ir pamiršti, ką apie tave mano kiti. Juk esi Aleksandra Mir – koks skirtumas, ką apie tave kalba?

Filipas ištiesė ranką. Jis nieku gyvu neleis Aleks pratūnoti visą vakarą šiame kampe. Jie atsiduos impulsui ir mėgausis vakarėlio teikiamais malonumais. Bet, žinoma, tai tik pasiteisinimas. Filipas troško kuo daugiau laiko praleisti Aleks draugijoje.

Pamačiusi ištiestą Filipo ranką, Aleks sutriko.

Juk ji ne veltui slėpėsi už tos statulos. Kitų moterų oda tikriausiai yra lipni, jei jos gali be jokio vargo dėvėti sukneles be petnešėlių. Deja, Aleks taip nepasisekė. Jei ji išeis ant parketo, visi vakaro svečiai pastebės, jog suknelė smunka.

– Nagi, – maldavo Filipas. Jo balsas privertė Aleks sudrebėti beveik taip pat, kaip jam netikėtai priėjus prie statulos. – Negaliu tavęs palikti. O jei visą vakarą stovėsiu su tavimi prie šios statulos, negalėsiu dalyvauti vakarėlyje, kurį pats surengiau. Kitiems svečiams tai pasirodys keista.

Aleks nužvelgė didžiulę statulą, kuri jai tapo saugiu prieglobsčiu.

– Neprivalai su manimi pasilikti.

Tiesą sakant, Aleks nepageidavo jokios draugijos. Nors už statulos galėjai saugiai pasislėpti, tačiau vis tiek galėjai matyti, kas vyksta šokių aukštelėje. Vakarėliuose Aleks visada suprasdavo, kodėl taip jų nemėgsta. Etiketo taisyklės buvo tokios painios, kad Aleks prarado viltį išmokti jų laikytis. Vis dėlto ji mėgo taisykles. Bet tik tais atvejais, kai jos būdavo reikalingos, pavyzdžiui, finansų srityje. Skaičiai visada išlieka tokie pat – vakar, šiandien ir rytoj.

Per vakarėlius Aleks laikydavosi vienos griežtos taisyklės – jokiu būdu neatsidurti dėmesio centre. Tačiau jautė milžinišką trauką Filipui, kuriam… tokie vakarėliai buvo kasdienybė. Aleks tiesiog privalėjo ateiti šįvakar ir pasitikrinti, ar jos santykiai su Filipu turi ateitį. Jie jautė didžiulę trauką vienas kitam, tačiau Filipas kol kas nesiėmė jokių veiksmų. Aleks troško sužinoti, ar iniciatyvos trūkumas yra susijęs su tuo, kad ji jam ne taip jau ir patinka. O gal priežastis kita?

Kesė padarė Aleks makiažą ir privertė įsigyti brangią vakarinę suknelę. Aleks visą laiką atrodė, jog ji gerokai persistengė. Ji nebuvo labai grakšti, tačiau tai, ką galiausiai pamatė veidrodyje, jai patiko.

Ir štai Aleks jau stovi su Filipu – jie flirtuoja, šnekučiuojasi ir, lyg to būtų maža, jis ką tik pakvietė ją šokio. Regis, Aleks suknelė tikrai turi stebuklingų galių.

Gal ji gali vieną kartą pašokti su Filipu. Tik kartą. Paskui vėl grįžtų į slėptuvę, niekam nespėjus jos užkalbinti. Pavyzdžiui, kokiam nors nenuovokai, trokštančiam žūtbūt užmegzti kvailą pokalbį.

Aleks lėtai ištiesė ranką. Tai buvo net sunkiau, nei įžengti pro didingas Filipo namų duris žinant, kad kažkur jos laukia nuostabaus, seksualaus vyro žvilgsnis. Tiesą sakant, visi Aleks veiksmai, siekiant suartėti su Filipu, pareikalavo nemažai drąsos.

Gal žvaigždės pagaliau lėmė, kad Aleksandra daugiau nebebus vieniša – žinoma, juk ji nemėgo lankytis vakarėliuose ir buvo šventai įsitikinusi, kad meilė – kvailių išmonė. Tiesa, Aleks kartais susitikinėdavo su vyrais. Tik ne taip jau dažnai. Žinoma, jai, kaip ir visoms moterims, patiko pasimatymai, tačiau Filipas buvo pirmas po ilgo laiko sutiktas vyras, apie kurį Aleks be paliovos galvojo.

Ji atėjo į šį vakarėlį tik norėdama sužinoti, ar santykiai su senatoriumi turi kokią nors ateitį.

Tiesa, išvydo tai, ko nesitikėjo – didžiulį dviejų šimtų metų senumo dvarą, kurio vien prieškambaris buvo viešosios bibliotekos dydžio, o į antrą aukštą vedė įviji laiptai. Tai buvo aiškus ženklas, kad senatorius Filipas Edžvudas priklauso visuomenės elitui ir gyvena visiškai kitokį gyvenimą nei Aleks. Gyvenimą, apie kurį jai baisu net pagalvoti.

Tačiau, jųdviejų kūnams susilietus, Aleks kone išsilydė. Jos kūną užliejo didžiulis geismas. Net norėjo garsiai pasakyti: Žinai, jau seniai nebuvau su jokiu vyru. O taip, patikėk.

Netrukus jie įsistebeilijo vienas į kitą. Ryškiai mėlynos Filipo akys bylojo, kad jis taip pat pajuto didžiulę aistrą. Vaje, kuo tai galėtų baigtis?

Aleks mėgavosi šia akimirka, nes paprastai vyrai jos nepastebėdavo. Ji buvo įpratusi tūnoti šešėlyje, tačiau Filipas vis tiek ją pastebėjo. Aleks labai susijaudino – tai buvo tikra ir nesumeluota.

– Aleks, – laikydamas jos ranką savojoje sukuždėjo Filipas. – Dabar pat privalome pašokti. Antraip gali nutikti kas nors bloga.

– Ką turi galvoje? – smalsiai pasiteiravo Aleksandra. Filipas taip spoksojo į jos lūpas, kad atrodė, jog bet kurią akimirką gali pasilenkti ir pabučiuoti.

Iš tiesų Aleks to labai norėjo.

Galbūt Filipas ją net įspraustų į kampą, kad galėtų deramai pasimėgauti bučiniu. Jo rankos buvo didelės, stiprios, apie jų švelnius prisilietimus Aleks svajodavo kas kartą jiems susitikus verslo reikalais.

Juk tai joks nusikaltimas. Aleks netikėjo nuoširdžia meile, bet jai patiko aistringas seksas.

Nuo to laiko, kai Filipas pirmą kartą pasirodė Fyroje, Aleks svajojo apie aistringus bučinius su šiuo vyru. Tarp jų iš karto atsirado slapta trauka, ir ji nesilpsta jau kelias savaites. Tai ne tik kūniškas potraukis. Filipas – išmintingas, iškalbingas, mokantis klausytis Aleks idėjų vyras, turintis šelmišką humoro jausmą. Jai šis vyras patiko iš visos širdies. Tiesa, dailus kūnas buvo dar vienas didžiulis pliusas – to negalima paneigti.

– Na, pavyzdžiui, galiu išprašyti visus svečius, – atvirai pripažino Filipas. – Tam, kad liktume tik dviese.

Aleks pajuto didžiulį karštį papilvėje. Taip, išprašyti visus svečius ir visą dėmesį skirti vienai vienintelei moteriai. Šiaip ar taip, su Filipu Aleks jautėsi taip, lyg būtų vienintelis žmogus šioje salėje, nors iš tiesų svečių buvo beveik šimtas.

Tai buvo kvietimas. Ir klausimas. Kokios šio vakaro baigties ji trokšta?

O kokios šio vakaro baigties trokšta Filipas?

Ar abu galvoja taip pat apie šiuos santykius? Galų gale Filipas su Aleks kartu dirba. Bet juk ne visi verslo partneriai susižavi vienas kitu. Kaip tik tokiu atveju viską supainioja ta prakeikta romantika. Santykiai tarp žmonių būna aiškūs, suprantami, juos lengva nutraukti, kol nepasidavei sunkiai paaiškinamoms emocijoms. Aleks tėvų skyrybos buvo gana bjauri patirtis, ji įsitikino: meilė – blogiausia iliuzija pasaulyje.

Galbūt tiesiog reikėtų paklausti Filipo apie šių santykių ateitį, jam nespėjus jos įskaudinti. Be to, senatorius vakarėlį surengė dėl svarbios priežasties, jei jis staiga išprašytų visus svečius, vakarėlis būtų laikomas nepavykusiu. Ir tik todėl, kad Aleks elgiasi kaip maža mergaitė ir bijo viešai pašokti!

Jai teks sutelkti visą drąsą. Štai ir viskas.

– Ką gi, pašokime.

– Eime, panele Mir.

Filipas išsivedė Aleks ant parketo ir apglėbė per liemenį.

Svečiai akimirksniu ėmė šurmuliuoti, išvydę nematytą moterį, šokančią su senatoriumi. Jausdama smalsius žvilgsnius Aleks ėmė prakaituoti. Vieninteliai žmonės, draugiškai dirsčioję į šokančią porą, buvo Aleks draugė Kasandra ir jos sužadėtinis Geidžas, Filipo pusbrolis.

Aleks taip susigėdo, kad negalėjo pajudėti iš vietos.

– Štai čia, Aleks, – Filipas parodė į savo kaktą, švelniai apglėbdamas partnerę. – Žiūrėk man į akis. Dėl nieko nesijaudink. Įsivaizduok, kad čia daugiau nieko nėra.

O taip, kurgi ne. Jei tik tai būtų tiesa. Žinoma, tai galėjo virsti tikrove – juk Filipas siūlė svečius išprašyti anksčiau laiko. Jei Aleks būtų sutikusi, rinktinė publika jau būtų išsiskirsčiusi ir šiuo metu prabangiais automobiliais važiuotų namo.

Ir kodėl ji laiku nepriėmė Filipo pasiūlymo?

Vis dėlto Aleks padarė tai, ką patarė Filipas – įsistebeilijo į jo ryškiai mėlynas akis. Jis šokdino ją ant kietmedžio parketo pagal nuostabią klasikinės muzikos melodiją, kurią skleidė nematoma, bet puikiai veikianti garso įranga. Staiga minia išnyko ir Aleks susitelkė į Filipo rankas, liečiančias jos odą. Viskas atrodė beveik taip pat kaip slapčiausiose fantazijose. Na, ne visai taip. Daugelyje fantazijų jie būdavo nuogi.

Aleks išraudo matydama skvarbų Filipo žvilgsnį.

– Matai? – sukuždėjo jis. – Taip kur kas geriau.

Taip. Šį vakarą Aleksandrą savo glėbyje laiko žavus vyriškis. Ir kas būtų tuo patikėjęs? Ne suknelė, o Filipas turi stebuklingų galių. Būdama su juo Aleks virsdavo kitu žmogumi – moterimi, kuriai nereikia bijoti apsikvailinti. Moterimi, kuri gali būti su tokiu vyru kaip Filipas ir jaustis puikiai, nors abu priklauso skirtingiems socialiniams sluoksniams.

Aleks troško pasinaudoti stebuklinga šio vakaro nuotaika, kol ji dar neišblėso. Galbūt pavyks, bent jau kartą.