Читать книгу Lemtingas aukcionas - Lucy Monroe - Страница 1

Sietlo uostas beveik niekuo nesiskyrė nuo šimtų kitų uostų, kuriuose Neo Stamosui teko lankytis nuo tada, kai jis tapo krovininio laivo Hera komandos nariu. Tada jam tebuvo keturiolika. Tačiau Neo šis uostas buvo nepaprastas, nes kaip tik jame pasikeitė jo gyvenimas. Šiame uoste jis kartą išlipo iš Heros ir niekada į ją negrįžo.

Neo ir jo draugas Zefyras Nikosas turėjo sumeluoti apie savo amžių, kad prieš šešerius metus jiems būtų leista prisidėti prie Heros komandos, tačiau tai buvo nedidelė kaina už tai, kad galėtų palikti gyvenimą Graikijoje. Neo ir Zefyras buvo Atėnų gatvių banditėliai, kuriuos siejo vienas troškimas – gyvenime pasiekti daugiau nei pakilti iki gaujos vadeivų.

Ir mes būtinai tai pasieksime, – mintyse prisiekė dvidešimtmetis Neo stebėdamas tekančią saulę.

– Pasirengęs kitam žingsniui? – angliškai paklausė Zefyras.

Neo linktelėjo galva, neatitraukdamas akių nuo artėjančio uosto.

– Daugiau niekada negyvensime gatvėse.

– Mums jau šešerius metus neteko taip gyventi.

– Tiesa. Tačiau mūsų gultų Heroje nepavadintum ypatingu gyvenimo sąlygų pagerinimu.

– Taigi.

Neo pritarė, tačiau nieko nepasakė. Zefyras tai žinojo ir sutiko su Neo. Beveik bet kas buvo geriau nei raustis atliekose, kad išgyventum, ir dar stengtis laikytis kitų primestų taisyklių.

– Tačiau mūsų laukia dar geresni dalykai.

– Taip. Užtrukome šešerius metus, bet dabar turime pinigų, kad žengtume dar vieną žingsnį į priekį.

Šešeri metai sunkaus darbo ir pasiaukojimo. Jie stengėsi neišleisti nė vienos savo uždarbio drachmos.

Dviem vyrams, užaugusiems našlaičių prieglaudoje ir vėliau pabėgusiems į gatvę, tai buvo didelis pasiekimas. Būdai, kuriais jie sugebėdavo gauti drabužių, knygų ir kitų būtinų dalykų, buvo įdomūs, bet ne visada teisėti.

Kai Neo ir Zefyras nedirbdavo ar nelošdavo, kad padidintų savo skurdų uždarbį, skaitydavo viską, kas tik papuldavo į jų rankas apie verslą ir nekilnojamojo turto plėtrą. Kiekvienas domėjosi skirtingais šios srities aspektais ir tapo atskirų sričių specialistais, taip sujungdami savo ypatingus gebėjimus ir neeikvodami pastangų tiems patiems dalykams.

Dabar jų rankose buvo išsamus planas, kaip padidinti turimą turtą, iš pradžių nuperkant ir parduodant vieną kitą namą, kol galiausiai galės įgyvendinti pelningus didelius nekilnojamojo turto projektus.

– Netrukus visi išgirs apie verslo magnatus Zefyrą Nikosą ir Neo Stamosą, – buvo įsitikinęs Zefyras.

Neo lūpas papuošė ypač retai pasirodanti šypsena.

– Prieš mums sukankant trisdešimt.

– Prieš mums sukankant trisdešimt, – Zefyro balse skambėjo toks pat pasiryžimas, kokį Neo jautė širdyje.

Jiems pasiseks.

Nesėkmė nebuvo įtraukta į jų planą.