Читать книгу Maištingasis Aleksas - Robyn Grady - Страница 3

Važiuodama medžių apsuptu įvažiuojamuoju keliu link vienos įspūdingiausių kada nors matytų vilų, Libė Henderson nupūtė nuo antakių ilgus kirpčius ir dar kartą pakartojo savo teiginius Aš tai galiu ir Nėra ko nerimauti.

Jausdama gerkle kylantį lengvą šleikštulį Libė atminė, kaip dar visai neseniai buvo savimi pasitikinti moteris. Jos niekas negąsdino. Niekas nebūtų galėjęs jos sulaikyti. Tas entuziazmas padėjo pasiekti svaigių aukštumų, kur ji jautėsi saugi ir gyva, kur kėlė visiems susižavėjimą. Ji du kartus buvo tapusi Pasaulio moterų banglentininkių čempione. Ir ją neretai vis dar užklupdavo akimirkos, kai negalėdavo patikėti, jog ši nuostabi kelionė taip neįtikėtinai pasibaigė.

Banglenčių sportu Libė užsiiminėjo nuo pat vaikystės. Tėvai ją visada vadindavo mažąja jų undinėle. Ji treniruodavosi kiekvieną laisvą minutę – irstydavosi baidarėmis, plaukiodavo, su bangų mūša ant pilvo čiuoždavo į krantą, tobulindavo banglentininkės įgūdžius. Endorfinai ir degimas, kurį teikė savo galimybių ribų bandymai, buvo didžiausia jos gyvenimo laimė.

Daugiausia jaudulio suteikė Pasaulio čempionės titulas: puikūs rėmėjai, didžiuliai straipsniai per kelis populiariausių žurnalų puslapius, galimybė kalbėtis su jaunais banglentininkų karjeros siekiančiais entuziastais, net juos treniruoti. Horizontas, kiek matė akys, viliojo begalinėmis galimybėmis. Tačiau viską pakeitė nelaimingas atsitikimas.

Laimei, gyvenimas, pasiekus šlovingą karjerą ir elitinės sportininkės reputaciją nesibaigė, tik pasuko kita linkme. Įveikusi didžiausios gyvenimo nesėkmės sukeltus padarinius, Libė visa galva pasinėrė į studijas, kurias buvo atidėjusi į šalį, ir Sidnėjaus Bondo universitete fizioterapijos srityje įgijo bakalauro laipsnį. Ji jautėsi be galo dėkinga, kad jos ryžtas ir sunkus darbas atsipirko, – šiandien netgi labiau nei kada nors.

Dabar, sustojusi kelio gale, Libė atminė netikėtą šio ryto skambutį. Jos paslaugų prašė ne kas kitas, o pats Aleksas Vulfas, Didžiosios Britanijos automobilių lenktynių čempionas, kuriam savaitgalį nutiko nelaimė. Pono Vulfo padėjėjas, lakoniškai šnekantis vyras, vardu Elis Stylas, papasakojo, kad ponas Vulfas, ištyrinėjęs jos profesijos specialisčių sąrašą, nusprendė, jog po peties traumos jos kvalifikacija geriausiai atitinka dabartinius jo poreikius. Libei teliko spėlioti, kurią kvalifikaciją Elis turėjęs galvoje.

Ji dirbo tik su traumas patyrusiais sportininkais, bet dar niekada neturėjo galimybės padėti atsistoti ant kojų tokiai garsenybei. Tikriausiai Aleksas Vulfas arba jo padėjėjas išstudijavo ir mano praeitį, – pagalvojo Libė statydama automobilį į laisvą vietą aikštelėje. Tik ar bus prisikapstę iki pat lemtingojo jos gyvenimo skirsnio?

Atidariusi dureles Libė išlipo iš automobilio, apžvelgė nuostabų itin modernaus stiliaus namą bei nepriekaištingai prižiūrėtas pievas ir sodus. Dviejų aukštų vila buvo baltos spalvos, ją puošė ryškiai mėlyni ir kietmedžio apipavidalinimai, o dydžiu ji prilygo plačiam daugiabučiui. Libės galvoje kaipmat iškilo daugybės apartamentų tipo miegamųjų su atskiromis SPA maudyklomis vaizdas. Uždaras baseinas veikiausiai teikia prabangią galimybę mėgautis plaukiojimu žiemą, o profesionalus lauko baseinas su masažuojančiomis versmėmis ir tikriausiai žmogaus rankų darbo paplūdimiu atgaivina kepinančiais Sidnėjaus vasaros mėnesiais.

Ištiesinusi dailaus kreminės ir juodos spalvų kostiumėlio su kelnėmis švarkelį, Libė ištempė kaklą. Priešais ją driekėsi erdvus kiemas, išpuoštas geltonaisiais jazminais išraizgytais pinučiais bei dekoratyviai iškarpytais, juosmenį siekiančiuose terakotos vazonuose augančiais medeliais. Užsimerkusi ji įtraukė saldaus gamtos aromato ir garsiai atsiduso. Savo šlovės dienomis Libė ir pati buvo nemenkai užsidirbusi, bet tokiai drąsiai prabangai negalėjo prilygti niekas. Žinoma, prie lenktynių nešamo pelno turėjo gerokai prisidėti ir papildomos pajamos, kurias Aleksui Vulfui teikė jo balzamų po skutimosi, drabužių bei kompiuterinių žaidimų verslai. Žavesys, pinigai, kino žvaigždės išvaizda. Po velnių. Šis vyras tikrai visa tai turėjo.

Libės mintis nutraukė pasigirdęs be galo seksualus balsas, kuriame buvo girdėti Anglijos aukštuomenei būdingas akcentas.

– Sutinku. Diena nuostabi. Galbūt mums vertėtų pasikalbėti lauke.

Ji tai pajuto pilve… Kai Libė plačiai atmerkė akis, maloniai dilgčiojanti kaitra užliejo visą kūną. Erdvioje verandoje, tiesiai priešais ją, stovėjo vyras. Ne šiaip vyras.

O Aleksas Vulfas.

Kol ji bandė atsitokėti, regis, praslinko ištisa amžinybė. Kalbant atvirai, tokio vaizdo – vizijos – ji dar nė karto nebuvo regėjusi. Kreiva Alekso šypsenėlė atrodė tingi, abiejose kerinčių lūpų pusėse išryškėjo žavios duobutės. Tamsiai geltoni plaukai stilingai sušiaušti ir raitėsi virš žalsvai melsvų polo marškinėlių apykaklės. O pečiai! Nuo jų platumo jai net seilė nutįso. Tokie vyriški.

Tačiau nepamirškime, – priminė sau Libė, – ko čia atvykome.

Apgalvojusi, kurią koją statyti pirma, ji nusišypsojo šilta, bet dalykiška šypsena ir žengė paspausti rankos savo naujajam klientui, kuris, kaip ji dabar pastebėjo, ryšėjo tamsiai mėlyną įtvarą.

– Kaip suprantu, manęs jau laukėte. Esu Libė Henderson. Ką tik užklupote mane, besižavinčią jūsų namais ir sodais.

Aleksas apžvelgė savo plačias pievas ir, švelniam vėjeliui nuo antakio pūstelėjus tamsiai geltonus plaukus, pritariamai linktelėjo galva.

– Visada džiaugiuosi, gavęs galimybę padirbėti Australijoje, – pasakė jis. – Oras čia tiesiog nuostabus. – Švelniai pilkų akių žvilgsnis vėl sustojo prie jos veido, jis kiek pakreipė galvą. – Norėčiau paspausti jums ranką, bet…

– Jums kelia nepatogumų dešinysis petys.

– Nieko rimto, – žengdamas į šalį ir praleisdamas Libę pasakė Aleksas.

Įėjusi į prieškambarį, kuris dydžiu prilygo jos butui, Libė apmąstė paskutinius jo ištartus žodžius. Jeigu dėl traumos ponas Vulfas atsidūrė net ligoninėje, jeigu komandos gydytojo nurodymu jam buvo paskirta intensyvi terapija, akivaizdu, kad sužeidimas rimtas. Libės darbas bus sugrąžinti sąnariui lankstumą ir jėgą, ir ji, nors klientas menkino šią traumą, ketino tuo kuo uoliausiai pasirūpinti. Tokie vyrai kaip Aleksas Vulfas nori pasveikti ir grįžti prie darbo kaip galima greičiau. Šitai jai nebuvo paslaptis. Deja, tai ne visada įmanoma.

Stengdamasi nespoksoti į pasakiškus laiptus ir iki blizgesio nupoliruotas marmurines grindis Libė nusprendė verčiau atsisukti į šeimininką, kuris buvo ką tik užvėręs dvylikos pėdų aukščio duris. Ji užgniaužė šypsenėlę. Namų prižiūrėtojui turbūt laisva diena.

– Panele Henderson, gal galėčiau pasiūlyti jums ko nors išgerti?

Aleksas Vulfas žengė pirma jos per erdvų, baltą, kone asketišką vestibiulį, o Libės mintys ėmė suktis apie tai, kas nuskambėjo kaip paprasčiausias klausimas. Visgi tonas aiškiai bylojo, kad bet koks pasiūlytas gėrimas toli gražu nebus kava, tai bus kas nors itin šiuolaikiška, gal netgi šampanas.

– Ne, ačiū, – atsakė ji negalėdama atplėšti akių nuo gracingos jo eisenos ir puikiai figūrą išryškinančių, neabejotinai pagal užsakymą siūtų juodų kelnių.

Kažin, jeigu ji būtų ėjusi pirma, ar ir jis būtų jos eisenoje įžvelgęs kokių nors ypatumų? Kita vertus, vyras, kuris susitikinėdavo su garsiausiomis manekenėmis, yra ėjęs į pasimatymus su mažiausiai viena Europos princese, jos eisenoje tikrai nepastebėtų nieko įdomaus.

– Pasikalbėkime įstiklintoje verandoje. – Jis sustojo priešais dvivėres duris ir, atidaręs vieną jų pusę, praleido Libę pirma savęs.

Uždaręs ir šias duris, Aleksas patraukė link puslankiu sustatytų trijų oda trauktų sniego baltumo kušečių. Už aukštų arkinių langų mirguliavo nepakartojamo grožio lauko baseinas, kurį ji jau buvo įsivaizdavusi, viliojanti SPA maudykla ir stilingi baltų pinučių lauko baldai. Persirengti ir ilsėtis skirtas pastatas prie baseino atkartojo pagrindinio namo stilių ir buvo toks didelis, kad jame būtų galėjusi gyventi keturių asmenų šeima su draugais. Už baseino teritorijos stūksojo didžiulis į sandėlį panašus statinys – veikiausiai garažas. Visas pasaulis žinojo, kad ponas Vulfas mėgsta automobilius.

Jis pamojo į artimiausią kušetę.

– Prašau, jauskitės kaip namie. Atsirėmusi į pagalves, Libė tvirtai suglaudė kojas. Užuot atsisėdęs ant kušetės priešais, Aleksas Vulfas įsitaisė šalia. Ji nuraudo. Šio vyro magnetizmas buvo apčiuopiamas ranka. Atstumo, per kurį jis atsisėdo, negalima buvo pavadinti nepadoriu, – juos skyrė mažiausiai rankos ilgis, – visgi jo trauką ignoruoti merginai sekėsi sunkiai. Žinoma, ponas Vulfas tokių bangų sąmoningai nesiuntė… Jis paprasčiausiai… Na, jis tiesiog…

Ak, velniai griebtų, jis buvo be galo seksualus; tokio vyriško seksualumo jai dar niekada nebuvo tekę patirti.

Per sprandą nubėgo prakaito lašiukas, ir Libė per colį atsitraukė nuo Alekso Vulfo, o jis laikydamas įtvaro alkūnę, ištiesė priešais save ilgas kojas ir sukryžiavo jas tiek kulkšnimis. Jo itališkais batais apautos pėdos atrodė didelės. Tokius batus Libė pastebėdavo vis dažniau.

– Na tai, panele Henderson, klokite.

– Išstudijavau magnetinio rezonanso nuotraukas, – pradėjo ji nužvelgdama įtvaro raištį, – ir ortopedijos chirurgo ataskaitą, kurioje detaliai aprašyta trauma. Regis, jūsų petys buvo išnarintas ne visiškai, o dalinai. Ar žinote, ką tai reiškia?

– Mano petys neišniro iki galo.

Libė linktelėjo galva.

– Mėgėjiškais terminais kalbant, taip.

Kai nuostabi, subtili ir akinama Alekso Vulfo šypsena palietė jo lūpas, Libė, pilvu pajutusi malonų virptelėjimą, atsikrenkštė. Taip, jis tikrai neįtikėtinai patrauklus vyras, bet, dėl Dievo meilės, susikaupk! Jos tikslas čia – ne žavėtis Alekso Vulfo kerais, o padėti jam visiškai atsigauti po peties traumos ir išeiti su geriausiomis rekomendacijomis. Atlikus darbą liktų viltis, kad juo paseks daugiau to paties lygio sportininkų, ir jos reputacija bus užtikrinta iki karjeros pabaigos.

Vėl kibusi į studijas, Libė nusprendė norinti dirbti tik su elitiniais sportininkais, su ta išskirtine paderme, kuriai reikėjo ne tik jų kūną, bet ir mąstyseną išmanančio žmogaus; šie neeiliniai žmonės buvo pasirengę viskam, kad vėl grįžtų į viršūnę.

Libė tegalėjo gailėtis pati tokios galimybės negavusi.

Vėl sutelkdama mintis į dabartį, ji sunėrė pirštus ir susidėjo rankas ant kelių.

– Medicinos ataskaitose rašoma, kad paauglystėje jums buvo pažeistas dešiniojo peties raištis.

Akimirkai Alekso akys apsiniaukė ir tapo tokios audringos bei tolimos, kad Libė pasijuto tarsi stojusi priešais patį velnią. Vis dėlto netrukus jis vėl nusišypsojo ir ta šypsena atrodė netgi dar labiau hipnotizuojanti nei prieš tai.

– Nukritau nuo motociklo.

Ji linktelėjo galva. Natūralu, kad ankstyvame amžiuje, ieškodamas aštrių pojūčių, jis pirmiausia pradėjo nuo tokių transporto priemonių.

– Suprantu.

– Ar jums patinka motorizuotas sportas?

– Mane visada labiau traukė vanduo.

– Plaukimas? Vandens slidinėjimas? Libei per kūną siūbtelėjo puikiai pažįstama entuziazmo banga, karštas energijos antplūdis. Jausdama, kaip skruostus užlieja raudonis, ji nudelbė akis į savo rankas ir delnais išlygino ant kelnių susidariusias raukšles. Ji čia ne tam, kad aptarinėtų savo praeitį.

– Po pietų manęs laukia dar vienas susitikimas, todėl nenukrypkime nuo temos.

Alekso žvilgsnis tapo skvarbus, vertinantis, jis atsilošė į kušetės atkaltę.

– Kaip matau, daug dirbate, panele Henderson.

– Nemažai.

– Bet ne savaitgaliais.

– Kartais tenka ir šeštadieniais.

– Bet ne sekmadieniais? Ji sumirksėjo.

– Ar būsiu jums reikalinga ir sekmadieniais?

– Kol kas užteks darbo dienų.

– Didesnę darbo dalį galėsite atlikti be mano pagalbos. Užteks kas antros dienos.

– Dirbsime kiekvieną savaitės dieną, – griežtai pasakė Aleksas ir nusišypsojo. – Nesijaudinkite, panele Henderson, pažadu, kad dabartinis mano negalavimas ilgai netruks.

Libė trumpam sulaikė kvapą. Šis vyras buvo gyva legenda. Gerbiamas milijonų žmonių visame pasaulyje. Jis buvo didvyris, kuriuo, vaikydamiesi vienas kitą parkuose, apsimeta vaikiščiai. Ar jis tyčia elgiasi taip pašaipiai? Ar tiesiog yra arogantiškas, nes įsivaizduoja esąs nepažeidžiamas? Libė šitai žinojo geriau nei kas nors kitas. Nepažeidžiamų nėra.

– Kalbėjomės apie jūsų ankstesniąją traumą, – nepermaldaujamu balsu vėl prabilo Libė, – dėl kurios jūsų petys galėjo tapti pažeidžiamesnis ir nulemti vėlesnius negalavimus. Leiskite paaiškinti. – Sąnario išnirimas, lotyniškai – luksacija – tai sąnario trauma, kurios pasekmė – dažniausiai dėl staigaus smūgio – besijungiantys kaulai pasislenka ir išeina iš sąnario ribų. Sąnario kapsulė suplyšta, kremzlė ir raiščiai pažeidžiami. Subluksacijos atveju, sąnarys išnyra nevisiškai; taip gali nutikti dėl ankstesnio aplink petį esančių struktūrų pažeidimo. Abiem atvejais raumenys ir raiščiai susilpnėja, ir tam, kad būtų stabilizuotas sąnarys, reikalinga fizioterapija.

Aleksas žiūrėjo į ją kiek pakreipęs galvą, jam iš akių spinduliavo savimeilę glostantis švytėjimas.

– Suprantu.

Pajutusi nepageidaujamą jausmų antplūdį, Libė sulaikė kvapą, bet netrukus atsikrenkštė ir vėl susitelkė į darbą.

– Kai sėdėjote rankomis įsikibęs į vairą, smūgio jėga sudrebino jūsų dešinį žastikaulį, kuris atsidūrė priešingoje nuo…

Ją nutraukė tylus, bet švelnus Alekso juokas.

– Dabar viską dar kartą, bet lėčiau, daktare.

– Aš ne daktarė. – Dėl savo kvalifikacijos ji nenorėjo palikti jokių abejonių. – Turiu bakalauro laipsnį sveikatos mokslų srityje ir esu Australijos fizioterapijos asociacijos narė.

– Tačiau dabar esate toji, kuri savo rankose laiko mano ateitį. Vadinsiu jus daktare. Jums leidus, žinoma.

Libė įsitempė. Nieko sau įtampa. Kita vertus, jis mokės jai atlyginimą. Todėl ji nedrąsiai gūžtelėjo vienu petimi.

– Na… jeigu tai jums padės labiau atsipalaiduoti.

Aleksas pažvelgė jai į lūpas, paskui vėl į akis.

– Taigi… daktare… kažką man aiškinote.

– Jūsų žastikaulis… – Ji nutilo ir sugniaužė vieną ranką, kad galėtų viską pademonstruoti. – Sąnario galvutė pasislinko iš vietos, todėl turėjo būti stumtelėta atgal į žastikaulio įdubos centrą arba lizdą. – Ji it taurę sudėjo kitos rankos pirštus ir, stumtelėjusi į ją sugniaužtą antrosios rankos kumštį, surakino aplink jį pirštus, paskui vėl atleido.

– Teisingai. Galvutė… – jo paties ranka susigniaužė į kumštį, – …įsistato į lizdą. – Jo karštas didelis kumštis palietė jos iškeltą delną.

Nuo prisilietimo vidinis Libės pavojaus signalas sutrimitavo, ir ji atitraukė ranką.

Jų žvilgsniai susipynė: Alekso – klausiantis, Libės – ji žinojo – atviras ir pažeidžiamas. Dilgsėjimas pilve sustiprėjo, netikėtai pajautrėję speneliai skausmingai sustandėjo.

Tačiau jam ironiškai šyptelėjus, Libė vėl grįžo į tikrovę. Ji kiek įmanydama nerūpestingiau užsikišo už ausies plaukus ir paliepė savo šuoliuojančiai širdžiai sulėtinti tempą. Nors kvaila taip galvoti, bet…

Gal jis su ja flirtuoja? Iš kur jai žinoti? Aleksas Vulfas – didžiausio ryškumo žvaigždė, be to…

Prabėgo jau tiek daug laiko.

Paskutiniai intymūs jos santykiai baigėsi praėjus keturiems mėnesiams nuo lemtingojo atsitikimo. Ji buvo tikra, kad jos kolega profesionalus banglentininkas Skotas Vilkinsonas yra seksualiausias vyras žemėje, tačiau dabar, lygindama jį su Aleksu Vulfu, Libė matė, kad Skotas tebuvo mėgėjas. Šio vyro galia hipnotizuoti vien žvilgsniu, paprasčiausiu prisilietimu buvo akivaizdi. Ji norėtų sutikti moterį, kuri liktų abejinga tokios šypsenos magijai. Žavesys šiam vyrui buvo toks įgimtas, kaip kirsti kampą važiuojant mirtinu greičiu. Bet tai dar nereiškia, kad Libė galėtų jį bent menkiausiai dominti.