Читать книгу Gundymo pamokos - Сандра Хьятт - Страница 2

– Adamai, – jos balse atsispindėjo šokas. Denei buvo smalsu, ar jis atėjo pasikalbėti apie praėjusį vakarą. O gal jos komentarai turėjo rimtesnių pasekmių?

– Daniele, – jo veidas atrodė neperprantamas. – Norėčiau su tavimi pasikalbėti. Ar galiu užeiti?

Po neilgos dvejonės Denė žengė žingsnį į šalį. Kad ir kaip garsiai instinktai ir išdidumas šaukė pasielgti priešingai, buvo nevalia atsakyti karališkajam įpėdiniui. Paskutinį kartą Adamas ant jos slenksčio buvo pasirodęs prieš penkiolika metų, kai drauge su Reifu atėjo pakviesti į pačių organizuojamas beisbolo rungtynes. Tų rungtynių priežasties ji gerai neatminė – tai buvo kažkaip susiję su Reifo vykdomu mokyklos projektu. Prisiminė tik tai, kaip prastai jų sumanymas baigėsi.

Adamas įžengė į ankštą prieangį, savo masyviu kūnu jį kone visą užpildydamas. Kvepėjo nuostabiai. Priminė praėjusį naktį. Argi ji, užuot mėgavusis, neturėjo nekęsti su nuoskauda susijusio kvapo? Ji girdėjo tėvą pakylant nuo sofos.

– Pone Sentklerai, – Adamas nusišypsojo. – Nieko svarbaus. Jums leidus, tenorėčiau persimesti vienu kitu žodžiu su Daniele.

– Žinoma. Trumpam nueisiu į dirbtuves.

Kad ir ką Adamas ketino pasakyti, Denė nenorėjo, kad tėvas tai išgirstų. Nepaisant jo pastangų atrodyti linksmam, apsilankymas nieko gero nežadėjo. Kita vertus, ji nenorėjo, kad tėvas išeitų, nes, jam čia esant, Adamas privalėtų susilaikyti nepasakęs to, kas jį čia atvedė.