Читать книгу Brangesnė už deimantus - Sarah Morgan - Страница 2

Anžė nustebusi pažvelgė į jį.

– Norite pasakyti, kad mirties naktį mano sesuo buvo pasipuošusi retu Brandizi deimantu? Deimantu, kuris vertas milijonų?

– Taip, tai tiesa, – buvo matyti, kad Niko tvirtas kūnas sustingo iš įtampos.

– Tuo pačiu iš kartos į kartą perduodamu deimantu, kurį jūsų šeimos vyrai dovanoja savo moterims kaip amžinos meilės ženklą? – nepatikliai nusijuokė Anžė, pagaliau supratusi padėties absurdiškumą. – Ar mano sesuo tai žinojo?

– Labai galimas daiktas, – pro sukąstus dantis iškošė Nikas.

– Vadinasi, jau vien tai, kad mano sesuo buvo pasipuošusi šiuo deimantu, galėjo suteikti jai vilčių, jog ją mylite ir ketinate vesti, tiesa?

– Kaip archeologė, jūs apdovanota įspūdingais sugebėjimais neteisingai interpretuoti faktus, daktare Litlvud, – įgėlė Nikas.

– Priešingai, aš bene pirmą kartą bandau juos atskleisti, – šaltai nusijuokė Anžė. – Ar mylėjote mano seserį, pone Kirijaku?

Iš to, kad Nikas delsė atsakyti, buvo aiškiai matyti šio klausimo beprasmiškumas.

– Mes supratome vienas kitą, – pagaliau ištarė jis.

– Tuo aš net neabejoju. Juk ji buvo tokia jauna ir taip lengvai sugundoma romantiškomis kalbomis bei turtais. Tifanė tikriausiai buvo lengvas grobis tokiam rafinuotam ir patyrusiam vyrui.

– Daugiau neketinu aptarinėti jūsų sesers mirties aplinkybių, – nukirto Nikas.

Anžė pastebėjo, kad jame ledinį šaltį keičia pyktis, ir pajuto giliai viduje kirbantį pasitenkinimą.

– Jums užtenka žinoti, kad šis deimantas jai nepriklausė! – buvo akivaizdu, kaip stipriai Nikas trokšta jį susigrąžinti.

Supratusi galinti gerokai apkartinti jo gyvenimą Anžė pajuto stiprų adrenalino antplūdį. Ji dar kartą įsitikino neveltui susidariusi prastą nuomonę apie Niką Kirijaku – juk jis taip šaltai kalbėjo apie jos seserį, o kalbai pasisukus apie deimantą visas įsiplieskė. Be jokios abejonės, jį domina tik pinigai ir valdžia. Daugiau niekas. Jis labiau išgyvena praradęs deimantą, nei netekęs Tifanės. Juk aiškiai matyti, kad šis nelemtas atsitikimas jam tereiškia ne ką daugiau nei paprastą nepatogumą. Nikas tikrai nebūtų varginęsis apsilankyti čionai, jei ne tas deimantas. Anžė tuo net neabejojo, ir ši mintis privertė jos kraują kunkuliuoti. Būtina priversti jį gailėtis.