Читать книгу Aukštakulnių suviliotas - Trish Wylie - Страница 2

Ar tik taip atrodo, ar kava tikrai gardesnė, kai putose nupieštos širdelės? Juokinga – smulkmenos gali pakeisti savijautą.

Džorja Doson turi krūtis. Jis – vyras, o ji – moteris, tad tam tikra smegenų dalimi Danielis visada tai žinojo. Laimė, praeityje kauburėliai niekada neprisispaudė jam prie krūtinės taip, kad nebegalėtų nepaisyti.

Geriau būtų nesužinojęs.

Sprendžiant iš to, kaip tų krūtų speneliai pūpsojo po glotniai prigludusia palaidine, kol mergina nepaslėpė jų po sunertomis rankomis, geismo pliūpsnis buvo abipusis. Džo turėtų džiaugtis, kad jis kilnus. Jei suprastų, kad Danielis susidomėjo ne mažiau nei ji, turėtų rankose dar vieną ginklą. O jei merginai užtektų kvailumo juo pasinaudoti, Danieliui nieko kito neliktų, tik pasitelkus sunkiąją artileriją kilti į ataką ir priversti ją kapituliuoti. Kalbant kariniais terminais, tai reikštų ištraukti žiedą iš granatos, kurios negali numesti saugiu atstumu.

Antra: ji geriausia sesers draugė.

Į tokį minų lauką nežengtų nė vienas ilgalaikių planų neturintis vaikinas, net jei mergina vilkėtų vien nėriniuotus apatinius ir avėtų batelius, kurie, jo nuomone, tiktų ir lovoje. Net jei aplink stulpą pašoktų, jis vis tiek atsispirtų norui pabučiuoti.

Pasakyk tai sau prieš miegą.

Galvoje aidu nuskambėję Džo žodžiai priminė neištartą klausimą, sužibusį akyse, ir vyras stipriau paspaudė baigdamas bėgti penkias mylias. Ji įžūli, bet tikrai negali žinoti, kad jis nemiega. Arba kad bloga atsibusti išpiltam šalto prakaito nuo klyksmo paskaudusia gerkle. Tai turi baigtis, kol vėl neiškrėtė kokios kvailystės darbe arba neteko ieškotis kito buto. Jis tikrai ras būdą.

Tik spręsti nesklandumus galvojant apie Džorjos Doson krūtis – ne geriausia išeitis.

Sulėtinęs tempą Danielis pradėjo žingsniuoti, įsispraudė į pilną kavinę ir nusitempė sportinio kostiumo gobtuvą. Užsisakęs dairėsi laukdamas, kol atneš, akys užkliuvo už moters, kuri viena sėdėjo prie lango. Kaip tik to ir reikia: kitos moters.

Svarstydamas, ar čia tik ne fetišas, nužiūrinėjo ją nuo kojų – solidūs juodi aukštakulniai atvirais pirštais – ir tik tada pakilo elegantiškai sukryžiuotomis po stalu kojomis iki sijonėlio, prigludusio lyg antra oda.

Graži. Žvilgsniu kopdamas aukštyn merginai krustelėjus kėdėje, tarp baltos šiugždančios palaidinės atlapų pastebėjo putlias krūtis – tikrą dovaną. Tada akys stabtelėjo prie juodų garbanų ant pečių, jos buvo sukeltos, bet prašėsi paleidžiamos, kad mergina galėtų papurtyti palaidus plaukus. Mažučiai stačiakampio formos skaitymo akiniai papildė fantastišką paveikslą.