Читать книгу Urantijos Knyga - Urantia Foundation - Страница 326

^{(158.4) 14:5.1} Urantijoje jūs patiriate trumpą ir intensyvų patikrinimą per savo materialiosios egzistencijos pradinį gyvenimą. Gyvenamuosiuose pasauliuose ir aukštyn per savo sistemą, žvaigždyną, ir vietinę visatą, jūs keliaujate per kilimo morontines fazes. Supervisatos mokymo pasauliuose jūs pereinate per žengimo į priekį tikruosius dvasinius etapus ir esate parengiami tam, jog kada nors ateityje keliautumėte į Havoną. Septyniose Havonos grandinėse jūsų pasiekimas yra intelektualus, dvasinis, ir patirtinis. O kiekvienos iš šitų grandinių kiekviename pasaulyje yra konkreti užduotis, kurią reikia įgyvendinti.

^{(158.5) 14:5.2} Centrinės visatos dieviškuosiuoe pasauliuose gyvenimas yra toks turtingas ir turiningas, toks pilnas ir gausus, jog visiškai pranoksta žmogiškąją sampratą apie bet ką, ką sukurta būtybė galėtų įsivaizduoti. Šito amžinojo kūrinio visuomeninė ir ekonominė veikla yra visiškai nepanaši į materialiųjų tvarinių, gyvenančių evoliuciniuose pasauliuose, tokiuose, kaip Urantija, užsiėmimus. Havonos net ir mąstymo būdas nepanašus į mąstymo procesą Urantijoje.

^{(158.6) 14:5.3} Centrinės visatos taisyklės yra tinkamai ir neatskiriamai natūralios; elgesio taisyklės nėra savavališkos. Kiekvienas Havonos reikalavimas atskleidžia teisumo priežastį ir teisingumo taisyklę. Ir šitie du faktoriai, kartu, prilygsta tam, kas Urantijoje būtų pavadinta dorumu. Kada jūs atvyksite į Havoną, tada jums natūraliai patiks darbus atlikti taip, kaip jie turėtų būti atliekami.

^{(158.7) 14:5.4} Kada išmintingos būtybės pirmą kartą pasiekia centrinę visatą, tada jas priima ir apgyvendina Havonos septintosios grandinės pagrindiniame pasaulyje. Kada naujai atvykusieji žengia į priekį dvasiškai, pasiekia savo supervisatos Pagrindinės Dvasios tapatybės suvokimą, tada jie yra perkeliami į šeštąjį apskritimą. (Žmogiškojo proto vystymosi apskritimai ir buvo pavadinti būtent dėl šitokio organizavimo centrinėje visatoje.) Po to, kada kylantieji pasiekia Aukštybės suvokimą ir šituo yra parengiami Dievybės jaudinančiam patyrimui, tada jie yra nugabenami į penktąjį apskritimą; o pasiekę Begalinę Dvasią, jie yra perkeliami į ketvirtąjį. Po Amžinojo Sūnaus pasiekimo jie yra pergabenami į trečiąjį; ir kada jie būna suvokę Visuotinį Tėvą, tada jie vyksta gyventi į antrąją pasaulių grandinę, kur su Rojaus gausybėmis jie susipažįsta geriau. Atvykimas į Havonos pirmąją grandinę reiškia laiko kandidatų priėmimą į Rojaus tarnystę. Neribotą laiką, pagal tvarinio pakilimo trukmę ir pobūdį, jie pasiliks palaipsnio dvasinio pasiekimo vidiniame apskritime. Iš šito vidinio žiedo kylantieji piligrimai vyksta į vidų tam, kad apsigyventų Rojuje ir kad būtų priimti į Užbaigtumo Korpusą.

^{(159.1) 14:5.5} Kada gyvensite Havonoje kaip pakilimo piligrimas, tada jums bus leidžiama laisvai lankytis savojo paskyrimo grandinės pasauliuose. Jums taip pat bus leidžiama sugrįžti į planetas tuose žieduose, kuriais jūs keliavote anksčiau. Ir visa tai yra įmanoma tiems, kurie gyvena Havonos apskritimuose, be jokios būtinybės būti įsupernafimuotiems. Laiko piligrimai sugeba patys pasirengti tam, jog keliautų “įsisavinta” erdve, bet turi priklausyti nuo nustatyto metodo tam, jog keliautų “neįsisavinta” erdve; piligrimas negali nei palikti Havonos, nei vykti į priekį už jam paskirtos grandinės ribų be transportuojančio supernafimo pagalbos.

^{(159.2) 14:5.6} Šitas milžiniškas centrinis kūrinys turi gaivinantį originalumą. Be fizinio materijos organizavimo ir intelektualių būtybių ir kitų gyvų daiktų bazinių kategorijų fundamentalios sandaros, Havonos pasauliai neturi nieko bendro. Kiekviena iš šitų planetų yra originalus, unikalus, ir išimtinis kūrinys; kiekviena planeta yra neprilygstamas, nuostabus, ir tobulas tvėrinys. Ir šitas individualumo skirtingumas nusidriekia iki planetinės egzistencijos visų fizinių, intelektualių, ir dvasinių aspektų. Kiekviena iš šitų vieno milijardo tobulumo sferų buvo išvystyta ir išgražinta pagal gyvenančiojo Dienų Amžinojo planus. Ir kaip tik dėl to nėra dviejų viena į kitą panašių planetų.

^{(159.3) 14:5.7} Tol, kol jūs nenukeliausite paskutiniąja Havonos grandine ir neaplankysite paskutiniojo iš Havonos pasaulių, tol iš tiesų iš jūsų karjeros neišnyks jaudinančio patyrimo tonusas ir žingeidumo akstinas. Ir tada iš tikrųjų amžinybės akstinas, vedimo į priekį impulsas, pakeis savo pirmtaką, laiko jaudinančio patyrimo vilionę.

^{(159.4) 14:5.8} Monotonija rodo kūrybinės vaizduotės nesubrendimą ir intelektualaus suderinimo su dvasiniu apdovanojimu neveiklumą. Iki to meto, kada kylantysis mirtingasis pradeda tyrinėti šituos dangiškuosius pasaulius, jis jau būna pasiekęs emocinę, intelektualią, ir visuomeninę, jeigu ne dvasinę, brandą.

^{(159.5) 14:5.9} Kada jūs Havonoje žengsite į priekį iš grandinės į grandinę, tada ne tiktai iš tikrųjų susidursite su tokiais pasikeitimais, apie kuriuos net ir nesvajojote, bet jūsų nuostabos nebus įmanoma išreikšti ir tada, kada eisite į priekį iš planetos į planetą kiekvienos grandinės viduje. Kiekvienas iš šito milijardo tyrinėjamų pasaulių yra tikras nustebimų universitetas. Nuolatinis pritrenkimas, nesibaigiantis stebėjimasis yra patirtis tų, kurie keliauja šitomis grandinėmis ir kurie lankosi šitose gigantiškose sferose. Monotonija nėra Havonos karjeros dalis.

^{(159.6) 14:5.10} Nuotykių pomėgis, žingeidumas, ir monotonijos baimė—šitie bruožai yra būdingi besivystančio žmogaus prigimčiai—buvo ten sudėti ne tam, kad tiesiog jus apsunkintų ir erzintų per jūsų trumpą gyvenimą žemėje, bet vietoje šito tam, kad netiesiogiai užsimintų apie tai, jog mirtis yra begalinės jaudinančio patyrimo karjeros, laukiamo amžinojo gyvenimo, ir amžinosios atradimo kelionės tiktai pradžia.

^{(160.1) 14:5.11} Žingeidumas—išsiaiškinimo dvasia, atradimo akstinas, tyrinėjimo trauka—yra evoliucinių erdvės tvarinių įgimtas ir dieviškas apdovanojimas. Šitie natūralūs impulsai nebuvo jums suteikti vien tiktai tam, kad jus nuviltų ir prislėgtų. Tas tiesa, per jūsų trumpą gyvenimą žemėje šitie ambicingi akstinai neretai turi būti pažaboti, dažnai turi būti patiriamas nusivylimas, bet jie turi būti iki galo įgyvendinti ir šlovingai patenkinti per ilgus ateities amžius.