Читать книгу Urantijos Knyga - Urantia Foundation - Страница 437

^{(293.5) 26:8.1} Havonos ketvirtoji grandinė kartais yra vadinama “Sūnų grandinė.” Iš šitos grandinės pasaulių kylantieji piligrimai vyksta į Rojų, kad pasiektų supratingą ryšį su Amžinuoju Sūnumi, tuo tarpu besileidžiantieji piligrimai šitos grandinės pasauliuose pasiekia laiko ir erdvės Sūnų Kūrėjų prigimties ir misijos naują suvokimą. Šitoje grandinėje yra septyni pasauliai, kuriuose Rojaus Mykolų rezervinis korpusas turi specialią abipusio tarnavimo tiek kylantiesiems, tiek besileidžiantiesiems piligrimams tarnystės mokyklą; ir būtent šituose Sūnų Mykolų pasauliuose laiko piligrimai ir amžinybės piligrimai prieina prie pirmojo tikrai abipusio vienas kito supratimo. Daugeliu atžvilgių šitos grandinės patyrimai yra labiausiai intriguojantys per visą gyvenimą Havonoje.

^{(294.1) 26:8.2} Sūnaus suradėjai yra superafiniai tarnai ketvirtosios grandinės kylantiesiems piligrimams. Priedo prie bendro darbo, ruošiant savo kandidatus suvokimui apie Amžinojo Sūnaus ryšius su Trejybe, šitie Sūnaus suradėjai turi taip išsamiai mokyti savo globotinius, kad šiems visiškai pasisektų: pirma, adekvačiai dvasiškai suvokti Sūnų; antra, patenkinamai atpažinti Sūnaus asmenybę; ir trečia, tinkamai atskirti Sūnų nuo Begalinės Dvasios asmenybės.

^{(294.2) 26:8.3} Pasiekus Begalinę Dvasią, daugiau nebebūna jokių egzaminų. Vidinių žiedų išbandymai yra piligrimų kandidatų, kada juos abgaubia Dievybių apkabinimas, veiksmai. Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą. Nesėkmės atveju niekada nepateikiama jokių priežasčių, taip pat nei patiems kandidatams, nei jų įvairiems mokytojams ir vadovams niekada nepriekaištaujama ir jie nekritikuojami. Rojuje, nepasisekimas niekada nelaikomas pralaimėjimu; į atidėjimą niekada nežiūrima kaip į gėdą; laiko akivaizdūs nepasisekimai niekada nėra supainiojami su reikšmingais amžinybės uždelsimais.

^{(294.3) 26:8.4} Nedaugelis piligrimų patiria uždelsimą tariamoje nesėkmėje, siekiant Dievybės pažinimo. Beveik visi pasiekia Begalinę Dvasią, nors kartais koks piligrimas iš pirmosios supervisatos patiria nesėkmę pirmuoju bandymu. Piligrimai, kurie pasiekia Dvasią, retai kada nesuranda Sūnaus; tie, kuriems iš tiesų nepavyksta pažinti pirmuoju mėginimu, tie beveik visi yra kilę iš trečiosios ir penktosios supervisatų. Didžioji dauguma tų, kuriems nepasisekė pasiekti Tėvo pirmuoju mėginimu, po to, kada jie būna suradę tiek Dvasią, tiek Sūnų, yra kilę iš šeštosios supervisatos, nors nedaugelis tų, kuriems lygiai taip pat nepavyko, yra kilę iš antrosios ir trečiosios supervisatų. Ir visa tai atrodo aiškiai pažymi, jog yra kažkokia rimta ir pakankama priežastis dėl šitų akivaizdžių nepasisekimų; tikrovėje, tiesiog neišvengiamų uždelsimų.

^{(294.4) 26:8.5} Tie kandidatai, kurie, siekdami Dievybės pažinimo, pralaimėjo, yra atiduodami į užduoties vyresniųjų, pirminių supernafimų grupės, jurisdikciją ir yra sugrąžinami į erdvės sferų darbą ne trumpesniam kaip vieno tūkstantmečio laikotarpiui. Jie niekada nesugrįžta į savo gimtąją supervisatą, bet visada vyksta į tą superkūrinį, kuris yra pats palankiausias jų naujajam mokymui, rengiantis antrajam Dievybės jaudinančiam pažinimui. Po šitos tarnystės, skriedami patys, jie sugrįžta į Havonos išorinį žiedą, juos nedelsiant palydi į tą žiedą, kuriame jų karjera buvo nutraukta, ir iš karto jie atnaujina savo pasirengimą jaudinančiam Dievybės patyrimui. Iš tiesų niekada nebūna taip, kad antriniams supernafimams nepavyktų sėkmingai vesti savo globotinių antrojo mėginimo metu, ir tie patys superafiniai tarnai ir kiti vadovai visada lydi šituos kandidatus šito antrojo jaudinančio patyrimo metu.