Читать книгу Mano mažytė paslaptis - Andrea Laurence - Страница 4

Praėjo trys mėnesiai

– Kur, po velnių, Nojus? – suurzgė į telefoną Džonas Flinas, laisva ranka stipriai spausdamas kavos puodelį.

– Jo… n-nėra, pone.

Buvo girdėti, kad Melodę, brolio patarėją administraciniais klausimais, jo tonas nustebino, ir jis tuojau ėmėsi jį taisyti. Džonas prieš savo darbuotojus niekada nekeldavo balso. Tiesą sakant, šaukdavo tik ant vienintelio Nojaus. Ir dabar aprėks, jei tik ras tą netikėlį.

– Atleisk, kad riktelėjau, Melode. Nemaniau jį čia rasiąs. Jis nesėdi biure. Iš tiesų tai norėjau sužinoti, kur jis išvyko. Jis neatsiliepia namų telefonu, o jo mobilusis persijungia į balso paštą, turbūt jis jį išjungė.

Kokią akimirką Melodės nebuvo girdėti. Tada Džonas išgirdo, kaip ji, peržiūrėdama Nojaus kalendorių, tarškina klaviatūra.

– Jo kalendorius tuščias, bet prieš išvykdamas minėjo, kad skrenda į Bankoką.

Džonas vos nepaspringo kava. Su vargu nurijo gurkšnį ir padėjo puodelį toliau.

– Taip sakant, į Tailandą?

– Taip, pone.

Kad nusiramintų, jis giliai atsiduso. Jam nereikėtų ant Melodės lieti pykčio. Ji ir taip du kartus kreipėsi į jį pone, kas ir šiaip nereiškia nieko gero. Taip, jis bendrovės generalinis direktorius, bet mūvi džinsus ir dėvi Monty Python marškinėlius. Visi kreipiasi į jį vardu.

– Gal žinai, kada jis grįš?

– Ne, bet jis atsiuntė savo viešbučio telefono numerį. Galėsite su juo susisiekti.

– Puiku, Melode, ačiū. – Ji padiktavo jam telefono numerį, jis užsirašė ant rašalo sugertuko ir padėjo ragelį. Kai surinko numerį, jį bematant sujungė su brolio apartamentais. Aišku, Nojus neatsiliepė. Tikriausiai smaginasi su kokia egzotiška gražuole. Džonas paliko jam balso pašto žinutę, bet neišsidavė, dėl ko iš tiesų skambina, ir pasipiktinęs padėjo ragelį.

Tailandas.

Jei ir turėjo kokių minčių, kad Nojus nesusijęs su kilusia painiava, tai bematant išmetė jas iš galvos. Jei buhalterinė ataskaita, kurią jis laiko rankoje, atlikta teisingai, jaunylis ką tik išskrido į Pietryčių Aziją su jam nepriklausančiais trimis milijonais dolerių.

Džonas atsilošė odiniame krėsle ir pasitrynė smilkinius. Nieko gero.

Išties ne pats geriausias metas grobstymams, bet brolis jį ir anksčiau buvo gerokai apšovęs, ir ne kartą. Nojus retai dirbdavo biure; jo vaidmuo bendrovėje buvo pamaloninti motiną, tik tiek. Bet juk Nojus žino – jis tuo neabejoja, – kad jie netrukus sudarys sandorį su bendrove Game Town. Auditorius, kurį jie pasamdė, pasirodys šiandien. Jau šiandien!

Tai gali viską sužlugdyti. Pinigų suma nebuvo didelė, palyginti su tomis, kurios vartėsi bendrovės sąskaitose, bet brolis pasielgė neprotingai, nes paėmė visą sumą iškart ir pervedė į savo sąskaitą kažkokiame Karibų lengvatinio apmokestinimo banke. Besidomintieji netruks tai pastebėti. Game Town samdo FlynnSoft valdyti jų sukurto žaidimo kasmėnesinės prenumeratos paslaugą. Kas norėtų, kad tokių problemų turinti bendrovė tvarkytų jų pinigus? Džonas tikrai nenorėtų, jei būtų pasikeista vaidmenimis.

Viskas turi būti sutvarkyta, ir nedelsiant. Nors labai to nenorėtų, jis pavers dalį turto grynaisiais pinigais ir padengs trūkumą. Vėliau nulups broliui devynis kailius. Gal lieps jam parduoti itin brangų europietišką sportinį automobilį. O gal privers neatlygintinai dirbti bendrovėje, kol padengs skolą.

Kad ir kaip būtų, Nojus už tai sumokės. Džonas nespės baigti su juo dorotis, o jaunėlis ims maldauti, kad geriau iškviestų policiją.

Bet jis taip nepasielgs. Tik ne su savo broliu. Ir ne dėl meilės, kurią jaučia savo niekam tikusiam broliui, o dėl to, kad jam rūpi motina. Andželika Flin serga degeneracine širdies liga ir turi vengti įtampos. Jei Nojus – jaunėlis ir neabejotinai mylimiausias jos vaikas – būtų įkalintas, ją ištiktų sunkus širdies priepuolis. O jei sužinotų, kad Nojų policijai įdavė jo paties brolis, ji neabejotinai iš įtampos ir gėdos kristų negyva. Galų gale visa kaltė kristų Džonui, o jis kaltas likti nenori.

Jis susitvarkys su broliu, o motina to nė nesužinos.

Kalbant atvirai, Džonas gali elgtis kaip panorėjęs. Kaip privačios vaizdo žaidimų bendrovės vadovas gali sau tai leisti. Laimei, nepaklausė patarimo parduoti akcijas. Taip per vieną naktį galėjo susikrauti turtus, bet jis turėtų atsiskaityti akcininkams ir direktorių tarybai. Galbūt netektų pareigų ir tada nebegalėtų vadovauti imperijai, kurią sukūrė dar besimokydamas koledže.

Na jau ne. FlynnSoft – jo nuosavybė, ir jis nepriklausomas nuo nieko, o ypač nuo pasipūtusių administratorių, kurie tariasi labiau už jį išmanantys, kaip valdyti bendrovę. Jis kaip nors išsuks FlynnSoft ir savo brolį iš šios padėties. Savo darbuotojų labui. Jie nusipelno pinigų, kurių užsidirbs iš šios sutarties. Jei tik Nojus visko nepaleido vėjais.

Kokia painiava.

Džonas krito į savąjį generalinio direktoriaus krėslą ir nukreipė žvilgsnį į ant rašomojo stalo krašto stovinčią įrėmintą fotografiją. Joje ant ryškiai geltonų gėlių žiedų saulėje šildėsi drugys – mėlynasis morfas.

Kai atsinešė šią fotografiją į biurą, pastebėjo darbuotojus keistai į jį žvilgčiojant. Džonas nebuvo gamtos mėgėjas. Paauglystę praleido patogiai įsitaisęs miegamajame su reguliuojama oro temperatūra, domėjosi vien vaizdo žaidimais ir mergaitėmis.

Suprantama, jis negalėtų paaiškinti, kodėl toji fotografija čia stovi. Argi įmanoma papasakoti apie tokią naktį? Jokiu būdu. Niekas nepatikėtų. Jei ne rašalu pieštas įrodymas ant odos, jam pačiam atrodytų, kad tai tekilos sukeltos haliucinacijos. Jis pažvelgė į savo dešinę ranką, ant kurios tarp nykščio ir rodomojo piršto į odą buvo įsiėdusi tatuiruotė. Pirštų galais perbraukė iškilų piešinio paviršių, kaip kad aną naktį lietė šilkinę jos krūtinės odą. Ten buvo kita jo širdies puselė.

Toji puselė dingo kartu su moterimi, dėvinčia plaštakės kaukę. Jis nė nenujautė, kad jo lofte bendrovės suruoštas Užgavėnių vakarėlis virs nepamirštama naktimi su tekila, mylėjimusi su bevarde moterimi ir vėlų vakarą pasidarytomis tatuiruotėmis. Bet nežinia kodėl toji moteris, kad ir kas ji būtų, beveik iškart užkariavo jo dėmesį. Jam niekaip neišėjo iš galvos, kaip ji tyliai aiktelėjo, kai jis laižė druską jai nuo kaklo, ar kai maldavo, kad ją paimtų.

Net spręsdamas visus tuos su Game Town susijusius reikalus, mintimis nuolat grįžta prie jos. Ji prašė su ja praleisti vieną naktį. Nieko neklausinėti. Tik pasiduoti užgaidoms. Jos spalvinga blizganti plaštakės kaukė dengė visą galvą, išskyrus glotnų tamsių plaukų kuodelį, putnias lūpas ir kerinčias smaragdo žalumo akis.

Ir kaipgi jam šovė į galvą ją paleisti?

Buvo tikras kvailys. Tik dabar tai suprato. Per visus tuos metus teko būti su daugybe moterų. Visos jos buvo gražios. Daugelį jų lydėjo sėkmė arba buvo vienaip ar kitaip talentingos. Jas traukė jo verslo sėkmė ir prabangus gyvenimas. Daugumai vyrų patinka moterys, kurios kabinasi jiems ant kaklo. Tik ne jam. Džonui paprastai greitai tokios nusibosdavo ir jis ieškodavo kitų. Jis jau buvo pelnęs labiausiai pageidaujamo ir labiausiai užkietėjusio Manhatano viengungio reputaciją.

Bet plaštakė jį sudomino. Net praėjus trims mėnesiams sugaudavo save apie ją galvojant. Svarstė, kur ji galėtų būti. Kas ji tokia. Bandė įsivaizduoti, ar toji moteris tikrovėje tokia pati kaip jo prisiminimuose. Ji reikalavo, kad iš ryto jos nebeliestų, lyg vidurnaktį, su paskutiniu laikrodžio dūžiu, būtų kažkuo kitu. O gal tai tik jo svajonės? Jei būtų matęs jos veidą ir žinojęs, kuo ji vardu, ar būtų tapusi viena iš tų, kurias kadaise mylėjo ir ilgainiui pamiršo? Nežinia.

Džonas perbraukė delnu savo ilgus tamsiai rudus plaukus ir suėmė juos į saują. Reikia apie tai nebegalvoti. Ją pamiršti. Jei, ieškodamas tos tatuiruotės, lįs kiekvienai sutiktai moteriai po palaidine, netruks gauti antausį. Arba jam bus iškelta byla. Ar netgi jį suims.

Bet jis nieko sau negali padaryti.

Džonas atsiduso ir nukreipė žvilgsnį į kompiuterį. Jam reikėjo susikaupti. Netrukus Nojus grįš namo, ir jam smarkiai klius, bet iki tol reikia viską sutvarkyti. Kontaktinių asmenų sąraše susirado buhalterį Polą. Tas peržiūrės jo turimą turtą ir suras taip reikalingų grynųjų pinigų. Džonas visados stengiasi, kad pinigai neštų jam naudą, ir daug investuoja, ne taip, kaip jo brolis, kuris švaisto pinigus į kairę ir į dešinę pirkdamasis visokiausius niekalus.

Jis gaus grynųjų pinigų, bet turės praeiti keletas dienų, kol pajudės finansinis mechanizmas.

Šiuo metu turi galvoti, kaip uždėti apynasrį tam teismo ekspertui, kurį siunčia bendrovė Game Town. Antrą valandą jis turėtų pasirodyti. Niekas nepranešė eksperto pavardės, todėl jis nežino, ko tikėtis. Veiksmo planas priklausys nuo to, kas ateis.

Jei ekspertas vyras, Džonas iš spintos išsitrauks apdulkėjusias golfo lazdas ir nusives tą vyruką į golfo lauką. Jis pats nekenčia golfo, bet mano, kad verslo pasaulyje tai svarbi bendravimo priemonė. Kitų bendrovių bosai internetu žaidžia amerikietiškąjį futbolą. Kaip apmaudu. O jam teks žaisti aštuoniolikos duobučių golfo aikštyne; jis pavaišins ekspertą gėrimais. Kepsniais. Dar kuo nors. Jei vaikinas kaip reikiant įkauš, ne taip greitai pastebės trūkumą.

Jei tas ekspertas moteris, imsis kitokios taktikos. Golfo lazdos liks spintoje, tačiau galės pavergti ją savo žavesiu. Nesvarbu, ar ji visiška baidyklė, ar lyg ką tik nužengusi nuo podiumo Paryžiuje, Džonui išsisukti iš padėties padės charizma. Jau nuo penkiolikos metų moka apsieiti su moterimis. Mano, kad tai įgimta, ir geba tuo pasinaudoti. Bus ir vakarienė, ir gėrimų, bet tik nuotaikai pakelti.

Jis jos nė pirštu nepalies. Kam reikia, kad grįžusi į Game Town ta moteris imtų skųstis. Ne, Džonas to nedarys. Šypsena, įdėmus žvilgsnis, komplimentai – ir sėkmė garantuota, ypač jei ji pilka pelytė, nepratusi, kad jai rodytų dėmesį. Jei viskas vyktų, kaip suplanuota, jis ją taip sujaudintų, kad ji net pamirštų, kuo esanti vardu, ir klaidų finansinėse ataskaitose nepastebėtų.

Kad ir kaip būtų, Džonui vis vien pasiseks. Jei reikės susėsti su Karlu Beiliu, bendrovės Game Town generaliniu direktoriumi, ir paaiškinti jam, kas vyksta, taip ir padarys. Jei bus galima to išvengti, mielai žais golfą ar nusives vienišą ekspertę į teatrą.

Kad tik nepamirštų paklausti savo asistentės Pemės, ką šiuo metu rodo Brodvėjuje. Jam nelabai patinka miuziklai, bet daugelis, jo nuomone, visai pakenčiami. Išskyrus miuziklą „Katės“. Antrą kartą tos pačios klaidos nedarys. Tik paleido vėjais keturis šimtus dolerių, o tai daug ką apie jį pasako, turint omenyje, kad jis lengva ranka per savaitę išleido tokią pat pinigų sumą gurmanų kavinėje, kurią jo įmonė įkūrė dvidešimt trečiame aukšte.

Su apmaudu jis žvilgtelėjo į atvėsusią kavą. Kai pasikalbės su Polu, išgers karštos ir suvalgys beigelį. Jis paėmė telefoną, paskambino buhalteriui ir mintyse ištrynė kitos savaitės kalendorių. Bus užsiėmęs, nes asistuos Game Town ekspertei.

Džonas meldė, kad tai būtų moteris. Jis išties nemėgo golfo.

Aišku tik viena – jos bosas užsislaptinęs sadistas. Niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti jo sprendimo siųsti ją dviem trim savaitėms į bendrovę FlynnSoft. Timas galėjo pasirinkti bet kurį kitą darbuotoją. Kad ir Marką. Arba Di. Betgi ne, būtinai siunčia Emą. Sako, kad tik ji gali ištverti toje aplinkoje.

Įkišusi ranką pro drabužinės durų tarpą, ji spragtelėjo šviesos jungiklį ir žengė vidun. Timas tikras šmikis. Nori matyti, kaip nesmagiai ji jaučiasi. Jai norėjosi tikėti, kad buvo pasamdyta atsižvelgiant į aukštus akademinius pasiekimus Jeilio universitete ir profesorių pateiktas rekomendacijas, bet kilo įtarimas, jog jos tėvas bus prikišęs rankas.

Timui, matyt, pikta, kad kažkokio turčiaus duktė prieš jo valią pateko pas jį į skyrių, ir dabar mėgaujasi apkartinęs jai gyvenimą. Tai dar labiau padidino jos ryžtą nesuteikti jam tokio malonumo. Ji gerai atliks tą darbą. Ne – puikiai. Nesileis paveikiama FlynnSoft nevaržančios aplinkos. Nepateks į narcizo Džono Flino su ta gundančia šypsena spąstus. Turbūt ne veltui garsusis generalinis direktorius svaidys į Emą aistringus žvilgsnius. Ji gana gražios išvaizdos, bet neseniai paskalų tinklaraštyje matė jo nuotrauką: Džonas išeina iš restorano su modeliu, kurį ji atpažino iš apatinių drabužių katalogo. Ji paprasčiausiai negali konkuruoti su gražuole tobulu pilvo presu ir silikoninėmis krūtimis. Nė nemėgins.

Kad ir kaip būtų, tokie vyrai kaip Džonas Flinas jos nedomina. Jis įkūnija viską, ko jos motina Polina prigrasė saugotis. Nekartok Sintijos klaidų, – perspėjo ji. Emos vyresnioji sesuo mirė ne dėl to, kad nemokėjo pasirinkti. Ji žuvo nukritus lėktuvui. Kai po jos mirties viskas paaiškėjo, šeima buvo priblokšta. Dėl to Ema užaugusi tapo visiška sesers priešingybe.

Jei Timas būtų su ja visiškai atviras, būtų pasakęs, kad dėl to ir skyrė jai tą darbą. Di, nors kompetencijos jai nestigo, buvo aukšta liekna patraukli moteris, ir vyrai blaškė jos dėmesį. Net nuo Flino šnairom mesto žvilgsnio ji bematant suskysdavo. Teismo ekspertai privalo būti tvirti. Į Emą tikriausiai reikėtų pažvelgti atidžiau.

Ji apžvelgė tvarkingai sukabintų drabužių eiles. Nors bendrovėje FlynnSoft, kaip niekur kitur, į darbo aplinką žiūrima labai atsainiai, ji nežengs į tą pastatą mūvėdama džinsus ir įsispyrusi į šlepetes. Net jei tarp atsipalaidavusių programinės įrangos kūrėjų atrodys kaip balta varna, vis vien dėvės kostiumėlį ir aukštakulnius. Tai atsainiai aplinkai padarys tik vieną nuolaidą – apsieis be kojinių. Niujorke jau vasara ne už kalnų, ir tokiame karštyje reikėtų rengtis vėsiau.

Ji nuėmė nuo pakabo tamsiai pilką kostiumėlį ir šviesiai mėlyną palaidinę be rankovių ir pritariamai nusišypsojo. Ką tik iškrakmolyta šiugždanti palaidinė ir dailiai pasiūtas švarkelis teikė jai taip reikalingo pasitikėjimo.

Šie šarvai jai buvo reikalingi, kad pradėtų kovą su Džonu Flinu.

Kova visai netinkamas žodis. Jis nėra priešas. Jis tikriausiai pasirašys sutartį su Game Town. FlynnSoft pavyko sukurti patikimą ir veiksmingą sistemą, leidžiančią valdyti populiaraus internetinio žaidimo Begalybės karas prenumeratą ir kitus įsigijimo būdus. Pastaruoju metu jie siūlo kitą internetinių žaidimų prenumeratos valdymo sistemą toms bendrovėms, kurioms reikia pagalbos valdant didelius vartotojų srautus ar siekiant gauti papildomų pajamų. Tai leistų programinės įrangos kūrimo startuoliams vien tik kurti žaidimus, o FlynnSoft užsiimtų galutiniu gamybos procesu.

Prieš pasirašant sutartį buvo įprasta, kad teismo ekspertas peržiūrėtų pardavėjo dokumentus ir įsitikintų, jog jie tvarkingi. Karlas Beilis, kuris prieš dvidešimt metų įkūrė bendrovę Game Town, o dabar vadovavo direktorių tarybai, nemėgsta netikėtumų.