Читать книгу Vyriška silpnybė - Avril Tremayne - Страница 3

Keitė minutėlei sustingo.

Nesustabdyk manęs. Antraip numirsiu.

Skotas ragavo jos nuostabias, putlias, raudonas lūpas. Atsivėrė jam tyliai dejuodama.

Ačiū, ačiū, ačiū.

Jo liežuvis įslydo vidun, susipynė su josios… o ji buvo nuostabi. Saldi, karšta, aistringa. Tokia pat aistringa kaip ir jis. Tokia skani. Keitė kvepėjo dieviškai. Suspausta tarp durų ir jo kūno atrodė visiškai pasirengusi. Skotas troško prisiglausti dar arčiau, tačiau buvo pavojinga – jie galėjo išvirsti laukan prie Debės stalo. Ekshibicionizmas jo nežavėjo.

Bet tuomet Keitė apsivijo jį rankomis ir prisispaudė dar stipriau. Stebuklas. Ištraukė jo marškinius iš kelnių ir pakišusi po jais rankas nuslydo nugara. Aukštyn ir žemyn, bet be jokio švelnumo. Vien laukinis alkis.