Читать книгу Paskutinis statymas – meilė - Cat Schield - Страница 2

Pasitenkinimas, apėmęs po susitikimo su Eštonu, tetruko kokią sekundę – kol Harpera išėjo iš restorano ir nužingsniavo link savo kabineto. Ir ką ji sau manė pasiimdama jo krepšį? Eštonas tikriausiai galvoja, kad ji išsikraustė iš proto.

Bet ar tai netiesa? Juk Harpera sutiko praleisti su juo vakarą ir net neabejojo, kad šis sutikimas reiškė daug daugiau nei jo patiekalų ragavimą. Taigi, ji pateko į didelę bėdą. Juk jai tekėjo seilės vien pagalvojus apie galimybę išmėginti Eštono kulinarinį meistriškumą. Ir jei tik tai bus vienintelis meistriškumas, kurį jis pademonstruos, gal Harpera ir išgyvens tą vakarą neapsikvailinusi. Bet jei jis nuspręs išmėginti jos gebėjimą atsispirti vyriškiems jo kerams, Harpera žinojo neišlaikysianti savo profesionalumo itin ilgai.

Jos oda įkaito prisiminus Eštono reakciją į jos prielaidą, kad jis nori sekso mainais už Koulo pasamdymą. Ji niekada rimtai nebūtų pagalvojusi, kad jis galėtų pasiūlyti tokį niekingą susitarimą. Bet kodėl visai neseniai padarė tokią išvadą ir, dar blogiau, metė jam šį kaltinimą? Jis visai pagrįstai pagalvojo, kad tokios mintys atskleidžia slapčiausius jos norus. Ir greičiausiai buvo teisus.

Pastaruosius devynis mėnesius Harpera skundėsi, kad tikrasis Eštonas Kroftas nėra toks nuostabus, kaip kad atrodo televizoriaus ekrane. Bet tai nebuvo visiška tiesa. Jo personažas televizijoje buvo charizmatiškas ir įdomus, šaunus vaikinas, su kuriuo visi norėtų leisti laiką. Gyvenime Eštonas atrodė nė kiek ne mažiau patrauklus. Tiesiog kelionių laidos negalėjo visiškai perteikti jo vyriškos energijos ir natūralaus seksualumo.

Dažniausiai Harpera visą dėmesį sutelkdavo į tai, kaip jis ją erzino. Ji siaubingai bijojo neatsispirti jo žavioms duobutėms skruostuose arba šelmiškai šypsenai. Jei tik tas vyras žinotų, kaip lengvai galėtų išversti ją iš kojų, greičiausiai neabejodamas tuo pasinaudotų.

Taip pagalvojusi Harpera papurtė galvą. Ji neketino miegoti su Eštonu Kroftu. Viskas būtų kitaip, jei jie susitiktų kokioje nors egzotiškoje vietoje ir ji būtų vienas iš atsitiktinių jo laimikių. Kitą rytą ji prisimintų tą vakarą kaip nuotykį, kurį buvo verta patirti. Juk Harpera praleido daugybę nuobodžių valandų ant bėgimo takelio, kurdama pikantiškiausius scenarijus, kuriuose netikėtai susitinka Eštoną Toskanos vynuogyne arba tarp antikinių Dubrovniko sienų. Ten jie grožisi saulėlydžiu ir paskui jis įkalba ją kartu pavakarieniauti nuosavos rezidencijos terasoje su vaizdu į Adrijos jūrą, kur žvakių šviesoje paima ją į glėbį ir…

Silpnas cigaretės kvapas pažadino Harperą iš svajonių. Pastačiusi Eštono krepšį šalia kabineto durų ji apžvelgė savo šventovę, kurią išeidama paliko labai tvarkingą. Ant dangaus žydrumo sofos gulėjo jos motinai priklausantis stručio odos Burberry