Читать книгу Nuoširdus ryšys - Jules Bennett - Страница 2

Lilė pralaimėjo mūšį, bet ne karą. Negyvens pas Našą, tačiau dabar jis lydėjo ją į jos namelį. Buvo įsitikinusi, kad Našas pasirengęs ten nakvoti.

Lilė susijaudino – galbūt slaptas romanas pagaliau išlįs į dienos šviesą? Našas pažadėjo saugoti paslaptį, be to, darbą arklidėse pradeda dar neišaušus, todėl niekas nieko nepastebės. Lilė nenorėjo, jog Našas manytų, kad ji jo gėdijasi. Tikrai ne. Deja, ji privalo saugoti savo reputaciją. Prieš kelerius metus įsivėlė į skandalą ir žurnalistams patiktų parašyti, kad „gera mergaitė paslydo dar kartą“. Negalima leisti, kad taip nutiktų.

Našas žinojo, kad anksčiau į viešumą pateko kompromituojantis vaizdo klipas su Lile. Nuo tada ji labai slepia savo asmeninį gyvenimą. Juk ir pats yra paslaptingas, todėl šis romanas spaudos atstovams būtų tikras saldainiukas. Reikia išsaugoti paslaptį, kurią juodu sėkmingai slėpė keletą mėnesių.

Ačiū Dievui, kad apsaugininkai neįleidžia žurnalistų į Beringtonų žemes. Visgi Lilė pernelyg nerimavo. O jei juodu pastebės kas iš filmo komandos? Jei viską išplepės paparacams? Lilė nepakeltų dar vieno skandalo – neturi jėgų kovoti, maža to, dar viena pikantiška istorija galutinai sugniuždytų jos motiną.

– Nusiramink, – Našas spustelėjo Lilės ranką. – Aplink tamsu, mūsų niekas nemato.

Tiesa. Aplink nieko nebuvo, tačiau Lilė buvo įpratusi slėptis arklidžių pastogėje, kur jų niekas nematydavo ir negirdėdavo. Dabar jie žingsniavo Beringtonų žemėmis, o Lilė jautėsi ypač pažeidžiama. Jųdviejų žingsniai buvo vos girdimi. Aplinkui tvyrojo kone kurtinanti tyla – tik retkarčiais pasigirsdavo svirplių čirpimas, arklių žvengimas ir varlių kurkimas. Lilė ir Našas buvo visiškai vieni.

Dar nežinodama, kad laukiasi, Lilė norėjo pasikalbėti su Našu apie savo jausmus… Apie tai, kad viskas daug rimčiau, nei ji tikėjosi. Iš pat pradžių Lilė su Našu pasišnekėjo ir nusprendė, kad šis romanas tebus trumpalaikė šėlionė, tačiau laikui bėgant jos širdyje užgimė meilė. Visgi šios tiesos dar negalima atskleisti, kitaip Našas pamanytų, kad Lilė meluoja, norėdama greičiau nusitempti jį prie altoriaus.

Našas apkabino Lilę ir tą akimirką ji pasijautė ypač saugi. Tik jiems susipažinus, Lilė pajuto, kad šis vyras stiprus, turintis autoritetą.

Lilės patėvis taip pat buvo galingas, tačiau galios siekė pinigais. O štai Našas – kitoks. Neturėjo pinigų, tačiau buvo garbingas, keliantis pagarbią baimę. Nors Lilė jautė Našui beprotišką trauką, jie beveik nepažinojo vienas kito, o į pasaulį jau beldėsi jų kūdikis.

Lovoje jie buvo puikūs partneriai, tačiau tai dar nereiškia, kad Našas sugebėtų prisitaikyti prie chaotiško Lilės gyvenimo būdo. Be to, ji nežinotų, kaip deramai išreikšti savo jausmus viešumoje. Visi meilės santykiai, apie kuriuos suuosdavo žurnalistai, baigdavosi Lilės išnaudojimu.

Jiems įėjus į namelį, Našas užrakino duris. Sukaitusius jųdviejų kūnus atgaivino oro kondicionierius. Virtuvėje švietė blausi lempelė, todėl namelyje tvyrojo jauki, romantiška atmosfera.

Našas nužvelgė Lilę. Ji žinojo, ką tai reiškia. Taip Našas žvelgdavo kiekvieną vakarą. Vėliau, jau užmigusi, Lilė tą žvilgsnį regėdavo ir sapnuose. Našas Džeimsas priverčia užmiršti viską pasaulyje: realybę ir atsakomybę.

Našas pirmą kartą atsidūrė Lilės namelyje. Ji išsyk pajuto, kad jo artumas yra visa apimantis, dominuojantis, ir sudrebėjo.

– Mums reikia pasišnekėti, – pradėjo Lilė. Ji žinojo, kuo gali baigtis šis vizitas, todėl reikia imtis iniciatyvos. – Nenorėjau tavęs supančioti.

– Žinau, – Našas priėjo arčiau ir prisiglaudė krūtine prie Lilės. – Taip pat žinau, kad trokštu tavęs. Troškau anksčiau ir trokštu dabar. Nėštumas nieko nekeičia, Lile.

Vaje. Kuri mergina išsaugotų sveiką protą, kai šalia esantis vyras taip kalba? Lilė sudrebėjo vien nuo geidulingo Našo žvilgsnio. Štai kodėl jie privalėjo susitikinėti slapta. Našas į Lilę spoksodavo taip, lyg norėtų ją suvalgyti. Moters žvilgsnyje taip pat degė nevaldoma aistra. Viešumoje jiems nepavyktų to nuslėpti.

Našo kūno aromatas buvo vyriškas, stiprus – ne veltui dienų dienas pluša arklidėse. Vyras, kuris moka švelniai elgtis su gyvūnais ir moterimis, buvo slapčiausių Lilės svajonių išsipildymas. Tiesą sakant, iki pažinties su Našu nesuprato, kad jai reikia būtent tokio vyro.

– Mums nereikėtų to daryti, – priešinosi Lilė. O Našas glostė jos smakrą ir tempė žemyn elastingą suknelę. – Reikia daug ką aptarti, tiesa?

Našas linktelėjo ir pažvelgė jai į akis.

– Taip, tačiau dabar tavo kūnas trokšta mano prisilietimo. Negaliu į tai nekreipti dėmesio, o tu?

Našas įsistebeilijo į Lilę.

– O gal tau gėda, kad šiame namelyje lankosi arklių prižiūrėtojas?

Lilė suėmė jo rankas ir švelniai spustelėjo.

– Niekada nesakiau, kad tavęs gėdijuosi. Paprastai nesiveliu į vienos nakties nuotykius, be to, mudviejų santykiai yra tik mūsų. Niekam nedera į juos kištis. Tik tiek.

Lilė Našo veide išvydo abejonės šešėlį, tačiau netrukus jis dingo. Galbūt čia buvo tik jos vaizduotė?

– Negaliu tau atsispirti, – sušnabždėjo moteris. – Ir kodėl ši aistra tokia stipri?

Našas pasilenkė ir ėmė bučiuoti Lilei kaklą taip, kad netrukus ji atlošė galvą. Barzda trynėsi į jos odą – tai dar labiau jaudino. Kartais Našas apsikirpdavo barzdą, tačiau niekada nesiskusdavo. Ji dėl to labai džiaugėsi – nuo šiol ji jaučia alergiją vyrams, kurie neturi barzdos ir ūsų.

– Aistra – visa persmelkianti emocija, – glamonėdamas Lilę kalbėjo Našas. – O tai, kas mudu sieja, yra dar daugiau. To neįmanoma pavadinti vienu žodžiu.

Netrukus jis atsegė Lilės suknelę ir ši nuslydo ant grindų. Tada atsegė liemenėlę ir nutraukė kelnaites.

Našas nusivilko marškinėlius ir sviedė juos į šalį. Tvirti raumenys, kuriuos dengė tamsūs krūtinės plaukai, atsirado ne nuo treniruočių brangiame sporto klube. Kūnas buvo tvirtas, nes Našas kasdien sunkiai dirbo.

– Dievinu tavo žvilgsnį, – sušnibždėjo Našas ir nunešė Lilę į miegamąjį.

Jis paguldė moterį ant lovos ir atsisegė džinsus. Lilė nesuprato, kas vyksta. Na, gerai, suprato, tačiau argi tai nėra klaida? Juk dabar reikėtų kalbėti apie mažylį ir kurti ateities planus.

Tačiau kai Našas visu svoriu užgulė, ji atsipalaidavo ir mėgavosi tobulu vyro kūnu. Būtent to Lilė troško visa siela – saugumo, kurį patiria Našo glėbyje.

Našas buvo teisus. Aistra – pernelyg paprastas žodis tam, kas juos sieja. O kaip pavadinti? Vos susipažinę, jie negalvodami atsidavė aistrai. Turėjo būti trumpalaikis romanas ir nieko daugiau.

Visgi Lilės jausmai Našui buvo kur kas gilesni. Nemanė, kad po jai nutikusių įvykių sugebės dar kartą pamilti. Ar Lilė gali visam pasauliui atskleisti savo jausmus? O gal ši meilė nėra tikra?