Читать книгу Lorelė: kas ta žavinga moteris? - Kat Cantrell - Страница 4

Kai Lorelė Dikson nusprendė įsidarbinti „Leblankų labdaroje“, kad galėtų ištirti įtarimus sukčiavimu, galbūt reikėjo pasirinkti kitas, ne aptarnavimo vadovės, pareigas. Kas gi galėjo pagalvoti, kad jie iš tiesų ją priims?

Jie turėjo susižavėti jos entuziazmu ir pasiūlyti žemesnes pareigas; jas eidama būtų gavusi užtektinai galimybių bendrauti su žmonėmis, kuriuos reikėjo diskretiškai apklausti. Tačiau broliai įteikė jai raktus nuo karalystės vartų ir sykiu galimybę pasikapstyti LBL buhalterijoje. Rėmėjai turi žinoti, kad LBL ne viskas gerai, kad organizacija tik dedasi padedanti stokojantiems žmonėms, nors iš tikro pinigai keliauja į vagišių kišenes.

Viena bėda, kad kol kas ji neištaikė nė minutės pagalvoti, kaip atskleisti labdaros organizacijos suktybes. Reikia pripažinti, tai smarkiai susiję su vienu labai siutinančiu vyru vardu Ksavjeras Leblankas.

Vien todėl, kad jis pasirodo LBL bedieviškai anksti – šeštą ryto – ir dirba neišeidamas pietų, nereiškia, kad ir visi kiti turi elgtis taip pat. Tačiau visi dirbo taip pat, įskaitant Lorelę, nors jos, priešingai nei kitų darbuotojų, šalia laikinojo viršininko nekankino toks didelis nerimas.

Bet ką jai daryti, ateiti į darbą aštuntą ir atkreipti į save dėmesį? Ji gavo šį darbą pateikusi melagingą informaciją. Dabar jau negali trauktis.

Fui! Tai atpildas už tai, kad pabandė griebtis kitokių tiriamosios žurnalistikos metodų. Su šiuo reportažu Lorelė planavo susikurti vardą, reputaciją. Ją paakino teisybės jausmas ir troškimas sykiu padėti žmonėms. Jeigu ji dirbs slaptai, tikrai surinks faktų, padėsiančių atskleisti juodus Leblankų darbelius, ir šįkart nepasklis jokios gėdingos kalbos, kad jos kaltinimai nepagrįsti.

Gėdingos ir kone sužlugdžiusios jos karjerą… Kad apmaudi Lorelės klaida niekada nebus pamiršta, reikia dėkoti socialinės žiniasklaidos dalijimosi funkcijai ir vaizdo įrašų saugykloms. Tačiau ji gali pakišti skaitytojams naują žaisliuką. Svarbiausia šiame tyrime nepadaryti nė menkiausios klaidos. Atskleidusi LBL klastą, ji padarys karjerą. Šis triumfas padės pamiršti paskutinio tyrimo nesklandumus.

Bent jau tokį planą Lorelė susidėliojo galvoje; šis planas turėjo neabejotinai pavykti, bet galop pasirodė esąs skylėtas.

Pirmąsias kelias darbo valandas jai teko sekioti paskui Adelaidę. Administratorė paaiškino, kaip Ksavjeras įsivaizduoja LBL veiklą ir kaip greitai jis tikisi, kad Lorelė įgyvendins jo viziją. Regis, senoji aptarnavimo vadovė Mardžorė išeidama paliko šiokią tokią sumaištį, tačiau ponas Leblankas nepasivargino pats išdėstyti jai savo lūkesčių.

Pirmą valandą jai jau visko buvo per akis.

Pasiteisinusi alkiu ir nuovargiu, ji nutraukė Adelaidės linksmą ekskursiją po įstaigą ir griebė jautį už ragų. Ji ne prieš sunkų darbą, bet tik tada, jei laukia aiškus atpildas, o kol kas tokio nesimato. Laikas sukelti šiokį tokį sąmyšį.

Išgirdęs jos trankų beldimą, Ksavjeras Leblankas pakėlė galvą. Žydrose akyse nebuvo matyti nė menkiausios nuostabos ar smalsumo – nieko. Lorelei būtų patikę įvaldyti tokį įgūdį. Praverstų apsimetinėjant, kad išmano, ką daro.

Tačiau teks pasitenkinti mentoriumi, kuris suteiks jai reikiamų įžvalgų.

– Turite minutę? – pasiteiravo nelaukdama atsakymo. Jam teks ją priimti, nori ar ne. Kaip kitaip galės išsiaiškinti, kas atsakingas už tarp šių sienų vykstantį sukčiavimą, jeigu nepriartės prie atsakingo žmogaus?

Vyro žvilgsnis nulydėjo ryžtingai į jo kabinetą žengiančią merginą. Jis jai panašėjo į tokį, kuriam paklusni pelytė nepadarytų jokio įspūdžio.

– Kuo galiu padėti? – paklausė jis nuodėmingai žemu krūtininiu balsu.

Lorelei susipynė kojos. Jo patrauklumo koeficientas jai neturėtų rūpėti. Išvis. Ksavjerui Leblankui draudžiama būti patraukliam. Jis jos bosas, o ji priimta vien dėl savo melagysčių. Tiesa, melavo turėdama rimtą priežastį, ir visa gyvenimo aprašyme išdėstyta patirtis yra tikra, bet vis tiek…

Tai nesuteikia jai teisės jausti potraukį prie stalo sėdinčiam vyrui. Ir tai nėmaž nepadėjo nuraminti pilve suplazdėjusių drugelių, kai jo žvilgsnis nuslydo jos veidu prie lūpų. Per pokalbį jis ne kartą taip elgėsi, bet tada jai pavyko susitvardyti. Ji pamanė suklydusi. Tiesiog žvilgsnis nuklydo, ir tiek, tai nieko nereiškia. Jai tiesiog pasirodė.