Читать книгу Prie altoriaus – su buvusiuoju - Kat Cantrell - Страница 2

Kara bėgo, kol nesusmuko ant balto smėlio ir neprapliupo ašaromis. Ji užtrenkė kambario, kurį dalijosi su Meredite, duris. Trenkė smarkiai. Laimei, jos sesuo jau buvo pabudusi.

– Kodėl su manimi taip pasielgei?

Antklodė ant Mereditės lovos šiek tiek sujudėjo ir iš po jos pasigirdo nerišlus murmėjimas.

– Angliškai, prašyčiau. – Kara nuo lovos nuplėšė antklodę. – Čia gal koks trisdešimt laipsnių karščio. Kaip gali miegoti taip apsikamšiusi?

Mereditė prisimerkusi pasižiūrėjo į Karą.

– Į kurį klausimą nori atsakymo? Jei negausiu kavos, atsakyti galėsiu tik į vieną.

– Keitas. Juk žinojai, kad pakvietė jis.

Per pokalbius ji net iš kelių žmonių buvo girdėjusi apie naująjį jo konsultavimo verslą, bet ignoruodavo visus, kas tik ištardavo Keito vardą, ir nesusivokė, kad Karališkoji įmonių grupė valdo šį viešbutį.