Читать книгу Nenuspėjama moteris - Lindsay McKenna - Страница 3

– Ši misija bus visai kitokia, nei jūs įpratę, – Maikas Hiustonas ėmė pasakoti Meisui ir Džesei. Buvo antra valanda popiet. Jis buvo patenkintas, kad jiedu pasitarime pasirodė sekundžių tikslumu.

Dženė Rait ėmė dalyti informacinius aprašus.

– Dženė paruošė likusią informaciją. Vakar jums davėme pagrindinę misijos apžvalgą. Ačiū, Džene.

Ji nusišypsojo.

– Nėra už ką. Gal dar ko nors reikia, Maikai?

Jis taip pat atsakė jai šypsena.

– Manau, viską turime, Džene. Ačiū.

Linktelėjusi ji apsisuko ir išėjo laukan, už savęs tyliai uždarydama duris.

– Atverskite aplankus, – tarė Maikas, kai jie liko vieni.

Nudelbusi akis žemyn Džesė išskleidė turinį ant stalo priešais save. Pakėlusi akis pamatė į ją spoksantį Meisą. Ji ne visai suprato, ką išvydo jo veide: nepritarimą, nuostabą ar dar ką nors. Po vakarykščių pietų ji taip pat jautėsi keistai, bet suprato, kad dėl to kaltas nuovargis po skrydžio.

Šiandien ji vilkėjo raudonas laisvas medvilnines kelnes, raudoną glaustinukę su balta ilgarankove palaidine ant viršaus ir buvo užsisegusi ryškias geltonas petnešas. Raudona ir geltona buvo jos mėgstamiausios spalvos, tad kodėl nevilkėjus jų kartu?

Štai kur šuo pakastas! Ji tiesiog per daug pašėlusi, laisva ir spontaniška tokiam ypatingai konservatyviam, senamadiškam tipui.

– Prieš save turite, – pradėjo Maikas, – Roberto Marstono dosjė. Jis kanadietis, gimęs Toronte. Aštuoniasdešimties metų amžiaus milijardierius. Marstonui priklauso daugiau žiniasklaidos kanalų ir įmonių kabelinėje televizijoje, spaudoje ir kino rinkoje nei bet kuriam kitam žmogui pasaulyje. Jo namai yra Toronte, bet pastaruosius dešimt metų jis dirba iš savo namų Honkongo viloje, kuri pavadinta Lihua