Читать книгу Žavingasis Natanielis - Sarah Morgan - Страница 3

Tuščiame skersgatvyje aidėjo ant metalinių avarinio išėjimo laiptelių statomų jų pėdų garsas; nuo paskutinių laiptelių Keitė nušoko tiesiai ant grindinio greta savo Vespos.

Šaltas vasario oras žnaibė jiems odą; Natanielis su neslepiama nuostaba išrietęs antakį žvelgė į motorolerį.

– Tai taip tu suvoki, kokia transporto priemonė sprukti yra tinkamiausia?

– Gal tai ir ne feraris, bet…

– Tikrai ne feraris.

– Jis greitesnis, nei atrodo. Privalumas tas, kad tavęs net mirusio niekas nesitikėtų išvysti ant tokios transporto priemonės. – Keitė permetė koją per motorolerio sėdynę ir įjungė variklį kaip tik tą akimirką, kai iš už kampo, rėkdami tarsi galvą pametę žvėrys pasirodė paparacai.

Pasipylė blyksčių lietus, ir Keitė susigūžė.

– Nenoriu, kad mane fotografuotų, nekenčiu fotografuotis.

Natanielis šoko ant motorolerio Keitei už nugaros, ranka apkabino ją per liemenį ir prisislinko arčiau.

– Judam. Jeigu tik šis daiktas sugeba judėti.

Prigludus tvirtam Natanielio kūnui, Keitė pajuto, kaip ją tarsi ietis perveria geismas. Pirmykštė, laukinė, deginanti liepsna ją šokiravo. Tokio galingo ir stipraus pojūčio dar niekada nebuvo patyrusi. Jausdama ant pilvo tvirtą Natanielio delną, Keitė įtraukė raumenis ir prisiekė kasdien padaryti mažiausiai šimtą atsilenkimų.

Antrąją ranka Natanielis nekantriai apėmė josios.

– Važiuok! – Perimdamas motorolerio valdymą jis pasuko greičio rankeną, ir Vespa šovė į priekį su tokia jėga, kad Keitės nugara susiliejo su Natanielio krūtine. Įkalinta stiprių jo rankų ir prispausta prie standžių raumenų, ji pajuto, kaip baimė atslūgsta. Jos šalmas trinktelėjo jam į petį, ir tą pat akimirką Keitė pagalvojo apie viso pasaulio moteris, kurios atiduotų visas gyvenimo santaupas, kad tik susikeistų su ja vietomis.

Neįtikėtina, – mąstė ji. – Natanielis Vulfas – ant mano Vespos.

Staiga ji suprato turinti visiškai naują priežastį baimintis – Natanielis net neketino mažinti greičio. Iš motorolerio jis stengėsi išspausti kiekvieną galios atomą. Keitei į veidą pūtė vėjas, plaukų galiukai stojosi piestu.

– Sulėtink greitį! – Ji net nenutuokė, kad jos maža, patikima ir rami Vespa sugeba išvystyti tokį greitį. Keitė per vėlai prisiminė, kad Natanielis Vulfas laisvalaikiu dalyvauja motociklų lenktynėse ir jog kai kurie režisieriai netgi atsisako su juo dirbti dėl pašėlusio jo būdo.

Tikras Holivudo blogiukas.

Natanielis drąsiai, be menkiausios baimės spaudė iš motorolerio gyvastį, ir Keitė apimta panikos suinkštė. Žurnalistai jai ne itin patiko, tačiau ko nors užmušti ji taip pat nenorėjo.

– Kas nors negerai? – Jo juokas nuaidėjo jai prie pat ausies, ir Keitė išlemeno vieną žodį:

– Greitis…

– Spaudžiu kiek galiu, mieloji, bet kitą kartą padaryk mums abiem paslaugą – nusipirk sportinio tipo motociklą. Šis – tikras šlamštas.

Motoroleris šovė tiesiai į žurnalistų minią; Keitei norėjosi klykti, bet neišpsrūdo nė garselis. Apimta siaubo, ji pamėgino pasukti greičio rankeną atgal, bet tvirti ir stiprūs Natanielio pirštai dar tvirčiau sugniaužė jos plaštaką ir toliau kontroliavo kiekvieną veiksmą.