Читать книгу Saldžios svajos - Susan Mallery - Страница 3

Nieko keista, kad Nikolė jautėsi kvailai, kai pasiramsčiuodama lazdele šlubavo į futbolo stadioną. Ji buvo per sena penktadienio vakarą kiurksoti stadione ir stebėti rungtynes… O gal per jauna? Nėra nei moksleivė, nei motina, turinti vaikų, kurie mokytųsi vidurinėje mokykloje. Tai ką, po perkūnais, ji čia veikia?

– Štai kuo viskas baigiasi, kai sumanai pasikalbėti su kepyklos darbuotoju, – sumurmėjo po nosimi. Reikėjo numoti ranka ir praeiti pro šalį. Bet ne. Ji sustojo pašnekinti Raulį, kuris jau visą savaitę dirbo kepykloje. Buvo tikra kvaiša, pasiteiravo, kaip jam sekasi. O kai Raulis užsiminė, kad šįvakar jam futbolo rungtynės, ji apsimetė susidomėjusi.

Aišku, galėjo neiti. Raulis ją pakvietė, bet tereikėjo pasakyti, jog yra labai užsiėmusi. Tačiau užsiėmusi ji nebuvo, o meluoti nemėgo ir nemokėjo. Moraline prasme tai tikriausiai labai geras bruožas, bet pagalvojus, kaip dabar jai teks praleisti vakarą, – tikras šlamštas.