Читать книгу Urantijos Knyga - Urantia Foundation - Страница 336

^{(175.4) 15:8.1} Supervisatų būstinių sferos yra taip sukonstruotos, kad jos gali veikti kaip labai efektyvūs įtampos-energijos reguliuotojai savo įvairiems sektoriams ir tarnauti kaip energijos sukoncentravimo taškai savo komponentinėms vietinėms visatoms. Jos demonstruoja galingą poveikį fizinių energijų, cirkuliuojančių per organizuotą erdvę, pusiausvyrai ir valdymui.

^{(175.5) 15:8.2} Tolimesnes reguliuojamąsias funkcijas vykdo supervisatos energijos centrai ir fiziniai kontrolieriai, gyvos ir pusiau gyvos protingos esybės, sukurtos šitam tiesioginiam tikslui. Šituos energijos centrus ir kontrolierius sunku suprasti; žemesniosios kategorijos nėra valinės, jos neturi valios, jos nepasirenka, jų funkcijos yra labai protingos, bet akivaizdžiai automatinės ir neatskiriamos nuo jų labai smarkiai specializuotos organizacijos. Supervisatų energijos centrai ir fiziniai kontrolieriai imasi nukreipti ir iš dalies kontroliuoti tas trisdešimties energijų sistemas, kurios sudaro gravitos sferą. Fizinės energijos grandinėms, kurias valdo Uversos energijos centrai, reikia šiek tiek daugiau kaip 968 milijonų metų tam, kad užbaigtų šios supervisatos apjuosimą.

^{(175.6) 15:8.3} Atsirandanti energija turi substanciją; ji turi svorį, nors svoris visada yra santykinis, priklausantis nuo skriejimo greičio, masės, ir antigravitacijos. Materijoje masė turi tendenciją skriejimo greitį energijoje sulėtinti; ir bet kur esantis energijos skriejimo greitis išreiškia: skriejimo greičio pirminį padovanojimą, minus sulėtinimą mase, sutinkamą judėjime, plius supervisatos gyvų energijos kontrolierių reguliuojančiąją funkciją ir netoli esančių labai karštų arba labai įkrautų kūnų fizinį poveikį.

^{(175.7) 15:8.4} Visuotinis planas tam, kad būtų palaikoma pusiausvyra tarp materijos ir energijos, būtinai sukelia mažesnių materialių vienetų amžiną susidarymą ir suirimą. Visatos Energijos Reguliuotojai turi sugebėjimą kondensuoti ir sulaikyti arba išplėsti ir išlaisvinti besikeičiantį energijos kiekį.

^{(175.8) 15:8.5} Gavusi sulėtinimo poveikį pakankamai ilgai, gravitacija visą energiją galiausiai paverstų į materiją, jeigu ne du faktoriai: Pirma, energijos kontrolierių antigravitacinis poveikis, ir antra, organizuota materija linksta į suirimą tam tikromis sąlygomis, kurios yra sutinkamos labai karštose žvaigždėse, ir tam tikromis ypatingomis sąlygomis erdvėje netoli labai energizuotų šaltųjų kondensuotos materijos kūnų.

^{(176.1) 15:8.6} Kada masė tampa per didele sankaupa ir kelia pavojų energijos pusiausvyrai, tada tam, kad būtų palaipsniui sumažinamos fizinės energijos grandinės, įsiterpia fiziniai kontrolieriai, nebent pačios gravitacijos tolimesnį polinkį per daug materializuoti energiją nugalėtų įvykstantis susidūrimas tarp negyvų erdvės milžinų, šitokiu būdu per akimirksnį visiškai sunaikindamas sankaupinius gravitacijos rinkinius. Per šituos susidūrimų epizodus milžiniškos materijos masės staigiai yra paverčiamos į rečiausią energijos formą, ir kova dėl visuotinės pusiausvyros yra pradedama iš naujo. Galiausiai didesnės fizinės sistemos tampa stabilizuotos, tampa fiziškai nusistovėjusios, ir yra įtraukiamos į subalansuotas ir nusistovėjusias supervisatų grandines. Po šito įvykio tokiose nusistovėjusiose sistemose daugiau nebevyks tokių susidūrimų ar kitokių naikinančių katastrofų.

^{(176.2) 15:8.7} Per energijos augimo laikotarpius būna energijos svyravimai ir karščio pulsavimai, kuriuos lydi elektriniai pasireiškimai. Energijos atoslūgio laikotarpiais būna padidėjusios tendencijos materijai kauptis, kondensuotis, ir išsiveržti iš kontrolės silpniau subalansuotose grandinėse, su dėl to atsirandančiais potvynio ir atoslūgio arba koliziniais prisiderinimais, kurie greitai atstato pusiausvyrą tarp cirkuliuojančios energijos ir tiesiogine prasme labiau stabilizuotos materijos. Numatyti ir kitokiu būdu suprasti degančių saulių ir erdvės tamsiųjų kūnų tokį tikėtiną elgesį yra dangiškųjų astronomų viena iš užduočių.

^{(176.3) 15:8.8} Mes galime atpažinti didžiąją dalį tų dėsnių, kurie valdo visatos pasiausvyrą, ir numatyti didelę dalį to, kas yra susieta su visatos stabilumu. Iš esmės, mūsų prognozės yra patikimos, bet mes visada susiduriame su tam tikromis jėgomis, kurios nevisiškai derinasi su mums žinomais energijos kontrolės ir materijos elgesio dėsniais. Visų fizinių reiškinių prognozė tampa vis sunkesnė, kada mes einame iš Rojaus tolyn į išorę į visatas. Kada mes išeiname už Rojaus Valdovų asmeninio administravimo ribų, tada susiduriame su vis didėjančiu nesugebėjimu tą apskaičiuoti pagal nustatytus standartus ir pagal įgytą patyrimą stebint vien tiktai gretimų astronominių sistemų fizinius reiškinius. Net septynių supervisatų sferose mes gyvename tarp jėgos veiksmų ir energijos reakcijų, kurios persmelkia visas mūsų sritis ir suvienyta pusiausvyra nusidrieka tolyn per visus išorinės erdvės regionus.

^{(176.4) 15:8.9} Kuo toliau mes einame į išorę, tuo tikresnė galimybė mums susidurti su tais besikeičiančiais ir nenuspėjamais reiškiniais, kurie taip neklystamai liudija apie Absoliutų ir patirtinių Dievybių nesuvokiamą buvimą-veikimą. Ir šitie reiškiniai turi rodyti tam tikrą visų daiktų visuotinę virškontrolę.

^{(176.5) 15:8.10} Orvontono supervisata, matomai, dabar išsikrauna; išorinės visatos atrodo pasikrauna neprilygstamai veiklai ateityje; centrinė Havonos visata yra amžinai stabilizuota. Gravitacija ir karščio nebuvimas (šaltis) organizuoja ir išlaiko materiją drauge; karštis ir antigravitacija griauna materiją ir paskleidžia energiją. Gyvieji energijos reguliuotojai ir jėgos organizatoriai yra visatos sukūrimo, išardymo, ir perdarymo begalinių metamorfozių ypatingo valdymo ir išmintingo reguliavimo paslaptis. Ūkai gali suirti, saulės gali išdegti, sistemos gali išnykti, o planetos gali pražūti, bet visatos neišsieikvoja.