Читать книгу Urantijos Knyga - Urantia Foundation - Страница 382

4. Arbitrinės misijos

Оглавление

(226.5) 20:4.1 Prieš tai, kada apgyvendintame pasaulyje pasirodo save padovanojantis Sūnus, paprastai tą pasaulį aplanko Rojaus Avonalas su arbitrine misija. Jeigu tai yra pirminis arbitrinis apsilankymas, tuomet Avonalas visada būna įsikūnijęs kaip materiali būtybė. Jis užduoties planetoje pasirodo kaip mirtingųjų rasių visiškai suaugęs vyriškis, kaip būtybė, kurią visiškai mato ir su kuria fizinį ryšį palaiko jo laikmečio ir kartos mirtingieji tvariniai. Per visą arbitrinį įsikūnijimą Sūnaus Avonalo ryšys su vietinėmis ir visuotinėmis dvasinėmis jėgomis yra pilnutinis ir nenutrūkstantis.

(226.6) 20:4.2 Planeta gali patirti daug arbitrinių apsilankymų tiek iki, tiek ir po save padovanojančio Sūnaus pasirodymo. Joje gali lankytis tas pats arba kiti Avonalai, veikiantys kaip nuosprendžio dėl dieviškosios tvarkos skelbėjai, tačiau tokios techninės misijos, susijusios su nuosprendžiu, nėra nei savęs padovanojimo misijos, nei arbitrinės misijos, ir šie Avonalai tokiu metu niekada neįsikūnija. Net kada planetą palaimina pasikartojančios arbitrinės misijos, tada Avonalai nevisada įsikūnija mirtingųjų pavidalu; o kada jie iš tikrųjų tarnauja mirtingojo materialaus kūno pavidalu, tada jie visada pasirodo kaip šios sferos suaugusios būtybės; jie negimsta iš moters.

(227.1) 20:4.3 Kada būna įsikūniję vykdydami savęs padovanojimo misiją ar arbitrinę misiją, tada Rojaus Sūnūs turi patyrusius Derintojus, ir šitie Derintojai yra skirtingi kiekvienam įsikūnijimui. Tie Derintojai, kurie užima įsikūnijusiųjų Dievo Sūnų protą, niekada negali tikėtis, jog taps asmenybėmis susiliedami su žmogiškosiomis-dieviškosiomis būtybėmis, kuriose jie gyvena, bet dažnai jie būna įasmeninami Visuotinio Tėvo nurodymu. Tokie Derintojai suformuoja valdymo aukščiausiąją Dieviningtono tarybą Paslaptingųjų Pagalbininkų administravimui, identifikavimui, ir pasiuntimui į apgyvendintas valdas. Jie taip pat priima ir akredituoja Derintojus, kada jie sugrįžta į “Tėvo krūtinę” po savo žemiškųjų tabernakulių mirtingosios pabaigos. Šitokiu būdu ištikimi pasaulių teisėjų Derintojai tampa savosios rūšies išaukštintais vadovais.

(227.2) 20:4.4 Urantija niekada nebuvo priėmusi Sūnaus Avonalo, vykdančio arbitrinę misiją. Jeigu Urantija būtų besivysčiusi pagal apgyvendintų pasaulių bendrą planą, tai ją būtų palaiminusi arbitrinė misija kažkuriuo metu tarp Adomo laikų ir Mykolo Kristaus savęs padovanojimo. Bet Rojaus Sūnų įprastą seką jūsų planetoje visiškai sugriovė jūsų Sūnaus Kūrėjo pasirodymas su baigiamuoju savęs padovanojimu prieš vieną tūkstantį devynis šimtus metų.

(227.3) 20:4.5 Urantiją dar vis tiek gali aplankyti Avonalas, įgaliotas įsikūnyti su arbitrine misija, bet kas susiję su Rojaus Sūnų pasirodymu ateityje, tai net “angelai danguje nežino tokių apsilankymų laiko ar būdo,” nes toks pasaulis, kuriame save padovanoja Mykolas, tampa Sūnaus Šeimininko atskiros ir asmeninės globos sritimi, ir kaip toks, šis pasaulis yra visiškai pavaldus jo paties planams ir nurodymams. O jūsų pasaulio atveju tą dar labiau sukomplikavo Mykolo pažadas sugrįžti. Nepriklausomai nuo klaidingų sampratų apie Nebadono Mykolo gyvenimą Urantijoje, vienas dalykas yra tikrai autentiškas—jo pažadas sugrįžti į jūsų pasaulį. Turint omeny šitą perspektyvą, tiktai laikas gali parodyti, kokia tvarka Dievo Rojaus Sūnūs apsilankys Urantijoje ateityje.

Urantijos Knyga

Подняться наверх