Читать книгу Medus ir pipirai. Miniatiūros - Valentinas Ruzanovas - Страница 3
Myli buožgalvius
Оглавление– O, šitie žmonės! – pasakė aukšta varlė alyviniu lietpalčiu ir atsisėdo ant stoties taburetės. Liko pusvalandis iki jos brangaus dėdės atvykimo, ir, nekantriai paklaidžiojusi po peroną, ji įsikūrė šalia kavinės lango.
– Jis patiekiamas valgyti!
– Kas yra, padavėjas?
– Mažos žalios.
Ašaros varlės akyse visiškai nereiškė, kad ji gerai supranta prancūzų kalbą, o peržiūrėjusi žodyną varlė nurimo, kad šis dialogas gali reikšti bet ką, bet ne tai, ką ji išgąsdino.
– Žalia, sakai?
– Taip, pone. Jūsų mėgstamiausios letenėlės.
Nustebusi veidą, varlė sumurmėjo ir sušuko visai stočiai šį negražų žodį, ištirpusį artėjančio garvežio švilpuke.
– Pe… to… fi… tu!
