Читать книгу Iš kur aš. Kodėl aš čia. Kur aš einu 2.0. Užsieniečio prisiminimai - Valentinas Ruzanovas - Страница 4

Taigi, pirmą mėnesio dieną, surinkęs viską, ko man reikia, leidžiuosi į kelią. Išeidama iš namų išjungiu telefoną ir užkliūnu už marmuro akmenėlio. «Čia yra kambariai…»

Pasukęs akmenuką į rankas, lengvai įmetu jį į kuprinę. Mano ketinimai patys rimčiausi. – Ar tu kažko lauki?

Išsitraukęs iš kišenės nikelį, įmetu jį į reklaminį stendą. – Leisk man pasakyti likimus. Ištiesiu ranką. Šypsausi iš geros nuotaikos. – Tavo traukinys, čigonai! – Nyis.

(Vyšnia)