Читать книгу Aš ir kita aš - Gena Showalter - Страница 5

Tigrė niekada nenusileidžia pašnekovui. Visada taria paskutinį žodį, kad netaptų oponento emocinių šiukšlių saugykla.

– Na, tai kada kabinsi savo naująjį bosą?

– Cha cha… – Suraukiau kaktą, bandydama įtikinti pusseserę Kerą, kad užsičiauptų.

Tuo metu jau žiojosi kita pusseserė Melodė. Žinojau, kad leptelės ką nors tiesmukai, nes visada kalba su pašaipa. Sušnairavau žudančiu žvilgsniu. Paveikė! Tikrai paveikė! Nepučianti miglos Melė užsičiaupė. Gal man jau tikrai pavyksta nutaisyti miną „surysiu tave gyvą“?

Atsipalaidavusi įsitaisiau kėdėje. Pro rožines virtuvės užuolaidas skverbėsi saulės spinduliai, šiluma apgaubė visą stalą. Virtuvėje tvyrojo kavos aromatas. Kiekvieną pirmadienio rytą, prieš išskubėdamos į darbą, o Melė – į universitetą, susėsdavome prie stalo Keros virtuvėje ir puotaudavome, tiksliau, rydavome pusseserės paruoštas vaišes. Ji tiekia vakarėliams maistą bei gėrimus ir dabar rašo naujų, egzotiškų, receptų knygą. Šiaip giminaitė puiki kulinarė, bet šie „egzotiški“ receptai yra tikras šlamštas ir žudo jos talentą. Laikydamasi Keros dietos, jau netekau trijų su puse kilogramo. Man reikia visų kilogramų, kokius tik galiu gauti! Nepradėkite manęs nekęsti, bet aš iš tų moterų, kurioms nereikia žiūrėti, ką valgo. Esu liesa, manau, pernelyg, visada tokia buvau. Žinokite, yra ir blogoji pusė. Mane vadina giltine. Mano krūtinė nedidelė. Atrodau kaip išbadėjusi. Patėvis kartą net konsultavo dėl mitybos sutrikimų.

Šįryt saugiai krimtome riestainius ir keksiukus su mėlynėmis iš parduotuvės. Ačiū Dievui, Kera neturėjo laiko ruošti egzotinių gėrybių. Nebūčiau atlaikiusi dar vienų tokių pusryčių kaip praeitą savaitę, kai patiekė stručio kiaušinių omletą su kepsniniu braškių ir mėlynojo pelėsinio sūrio padažu. Vien prisiminus susuka skrandį.

– Tai kabini jį ar ne? – paklausė Kera.

– Roisas man neatrodo patrauklus. – Vyliausi, kad nuskambės įtikinamai, bet nenuskambėjo. – Todėl nekabinsiu. Ir apskritai, kaip suprasti tą konkursą į žmonas?

– Pauelas – meilės ieškantis ekscentrikas, – nukirto Kera, lyg tai viską paaiškintų.

Melė atsikando didelį gabalą riestainio, sukramtė ir nurijo.

– Jis vyras. Vyrams patinka nuogų moterų nuotraukos, jie padarytų bet ką, kad tokių fotografijų gautų. Štai ir viskas.

Skamba logiškai.

Melė ir Kera – identiškos dvynės, bet labai skirtingos. Kera gimė su angelu ant peties, o Melei ant peties tupėjo velnias. Šviesius plaukus Melė išsimargino raudonomis sruogomis, turi kelias tatuiruotes, įvairiose vietose segi auskarus. Kera, priešingai, atrodo trapi, angeliška. Abi metro šešiasdešimt penkių centimetrų ūgio, smulkios, mėlynakės.