Читать книгу Tiesiai į širdį - Lynne Graham - Страница 3

Nikolajus spaudė Ebei ranką kiek ilgiau nei būtina ir nusivedė pasakęs:

– Tu šįvakar čia pati gražiausia moteris.

– Esu pamaloninta, kad pastebėjote mane, juk taip įsigilinęs kalbėjote telefonu, – juokaudama burbtelėjo Ebė ir suirzo supratusi, kad jis nenuleidžia akių nuo dailių jos lūpų. Pagalvojo, ką jaustų jį bučiuodama ir šia mintimi pasibaisėjo.

Nepaisydamas šioje užuominoje slypinčios pašaipos Nikolajus nusišypsojo, o Karolina įspėjamai dirstelėjo į Ebę.

– Deja, verslas užima didžiąją mano gyvenimo dalį. Leisk nupirkti tau tą mėlyną suknelę. Būtų tikra nuodėmė leisti ją dėvėti kitai moteriai.

Ebę taip nustebino šis nerūpestingas pasiūlymas, kad jos lūpos prasivėrė, ji sumirksėjo.

– Ne, ačiū, pone Arlovai. Mėgstu pati sau pirktis drabužius.

– Nikolajau, – paragino jis, laukdamas iš jos tokios pat reakcijos, kaip ir iš visų jos lyties atstovių.

Nuo svaiginančio jo tamsių akių žvilgsnio jai užgniaužė kvapą, ėmė mausti pilvą. Kaip vyro, jo blakstienos buvo nepaprastai ilgos ir dailios. Jos speneliai sustandėjo ir ji išsigando, kad tai bus matyti pro marškinėlius. Skubiai sukryžiavo rankas. Dar niekada jos kūnas taip nejautė vyro artumo, ir tai kėlė nerimą.

– Nemanau, kad pakankamai gerai tave pažįstu…

– Labai norėčiau šią padėtį pakeisti, – kuo ramiausiai pertraukė jis. – Gal, kai šis renginys baigsis, norėtum nueiti į klubą? Ar pavakarieniauti?

– Ne, aš irgi turbūt baigsiuos. Šiandien kėliausi ketvirtą, – ramiai, bet atkakliai atsakė Ebė.

Į maištingą jos veidą įsmigo įpykusių tamsių kaip juodmedis akių žvilgsnis.

– Ar tave visuomet taip sunku išsitempti į pasimatymą?

– Tiesiog nenoriu geriau tavęs pažinti, – sąžiningai prisipažino Ebė. – Nešvaistyk su manimi savo laiko.