Читать книгу Dvigubas žaidimas - Andrėja - Страница 3

Prie restorano būriavosi smalsuoliai. Prasibrovęs pro juos Linas įžengė į įvykio vietą, kuri buvo aptverta geltona juosta. Patraukė tiesiai prie Tomo.

– Na ir ką mes čia turime?

– Lavoną. Vyras. Perrėžta gerkle. Pjūvis gana tikslus – tiesiai per pagrindinę aortą. Medikai sako, kad mirė greitai – akimirksniu nukraujavo. Matyti, jog dar mėgino lipti iš automobilio, bet nepakako jėgų. Jokių įkalčių, jokių pėdsakų. Ir nė menkiausios užuominos, kieno tai gali būti darbas. Nusikaltimo įrankio taip pat neradome.

– Švari žmogžudystė, – tyliai tarė Linas žiūrėdamas į vyro, sukniubusio ant vairo, kūną. – Kas jis toks?

– Rytis Gartauskas. Mums žinomas paukštis. Buvo lošėjas ir sukčius. Gal tai paprasčiausias susidorojimas. Gaujų kerštas. Automobilyje radau kelis Olympic Casino lošimo žetonus. Jau pasiunčiau ten vyrus, kad paklausinėtų ir paieškotų liudininkų.

Linas lėtai apėjo automobilį, įdėmiai apžiūrėjo jį iš visų pusių. Tikrai, viskas švaru – nei grumtynių žymių, nei batų pėdsakų. Jis pritūpė prie automobilio užpakalinio rato.

– Panašu, kad jo kažkas laukė pasaloje. – Linas pakėlė akis nuo grindinio ir atsistojęs vėl pažvelgė į lavoną. – Arba tai padarė žmogus, su kuriuo jis buvo susitaręs susitikti. Reikia kruopščiai apžiūrėti automobilį – gal žudikas atvažiavo kartu ir atlikęs purviną darbą paspruko. – Jis atsigręžė į Tomą. – Galime važiuoti į komisariatą. Čia daugiau nieko nerasime. Gal vaizdo kameros ką nors užfiksavo?

Tomas papurtė galvą.

– Deja. Jos apima tik kiemą prie pagrindinio įėjimo. O čia nestebima teritorija.

– Aišku. Turbūt niekas nieko nematė ir negirdėjo?

– Tu teisus. Niekas nieko nematė ir negirdėjo. Vienas restorano darbuotojas pastebėjo šį automobilį apie devintą valandą, tačiau pamanė, kad vairuotojas ko nors laukia arba ilsisi. O pasirodė, kad… – Tomas garsiai caktelėjo liežuviu.

Linas dar kartą apsidairė, bet nieko įtartino nepastebėjo. Todėl giliau susikišo rankas į palto kišenes ir patraukė prie savo automobilio.