Читать книгу Dvigubas žaidimas - Andrėja - Страница 6

Pirmadienio rytas išaušo pasidabinęs puriu baltu sniegu. Į kabinetą įgriuvęs bendradarbis puolė prie virdulio.

– Šaltukas spirgina, tiesa? – suburbėjo jis trindamas rankas. – Labas rytas. Matau, tu jau seniai čia. Ką išsiaiškinai?

– Vien tik spėlionės, – tarė Linas neatitraukdamas akių nuo dokumentų ant stalo. – Yra įtariamoji. Manau, kad tai gali būti merginos darbas. Padaryta tiksliai, švariai ir tyliai.

– Reikia peržiūrėt kazino apsaugos…

– Peržiūrėjau šeštadienį, – nutraukė jį Linas. – Ir dar kartą šįryt. Nieko įtartino.

Linas trumpai išdėstė spėliones apie merginos vaidmenį šioje byloje. Tomas truktelėjo pečiais.

– Gali būti ir taip. Bet yra dar viena versija, paaiškėjo keli nauji faktai. Mes pašnekinome Gartausko vairuotoją. Jis kai ką papasakojo.

Tomas sužinojo, kad prieš važiuodamas į kazino Rytis Gartauskas buvo užsukęs į viešbutį, kur susitiko su drauge. Apsaugos darbuotojai ir barmenas papasakojo, jog vienas viešbučio svečias įkyriai piršosi Ryčio merginai į draugiją ir mažai trūko konfliktui įsiplieksti, tačiau ši sugebėjusi atsikratyti nepageidaujamo pašnekovo. Visi jie tvirtino, kad atstumtasis vyras buvo labai nepatenkintas ir išėjo iš viešbučio paskui Gartauską ir jo draugę.

– Deja, bare neveikė stebėjimo kameros… – Tomas caktelėjo liežuviu.

– Vadinasi, turime dar vieną įtariamąjį, – tyliai tarė Linas. – Tik nežinome, kas jis toks. Vis dėlto pagrindinė įtariamoji kol kas yra Gartausko draugė. Antras – bare prie jos priekabiavęs vyras. Ir trečias – nežinomas asmuo, laukęs Gartausko prie Žaldokynės. – Linas persibraukė delnais per veidą ir atsiduso. – Tikiuosi, rasime bent vieną iš jų. Beje, o kodėl vairuotojo nebuvo prie Žaldokynės?

– Todėl, kad iš kazino Gartauskas išvažiavo tik su žaviąja drauge. Nežinia, ką jis buvo sumanęs, tačiau liudininkų jam nereikėjo. Klausyk, sakei, kad peržiūrėjai juostas iš kazino, gal pastebėjai aplink slampinėjantį aukštą, tamsiaplaukį, jau gerokai žilstelėjusį vyrą? Barmenas prisiminė, kad Gartauskui išėjus jis irgi iškart sukruto eiti. Galėjo juos sekti.

Linas susimąstė ir persukęs juostą nuo pradžios vėl sutelkė dėmesį į ekraną. Neilgai trukus pastebėjo vyriškį, kuris nenuleido akių nuo porelės. Jis nelošė, tik įdėmiai juos stebėjo, stengdamasis laikytis nuošaliai. Linas apsidžiaugė, kad vyras stoviniavo tiesiai prieš stebėjimo kameras. Buvo galima išspausdinti jo nuotrauką.

Tomas greitai subėgiojo į viešbučio barą ir grįžo išsišiepęs.

– Tai jis, Linai. Barmenas ir apsaugininkai atpažino. Netrukus sužinosime, kas jis toks. Barmenas minėjo, kad jis elgėsi šiurkščiai, o kai Gartausko mergina atsisakė su juo bendrauti, ėmė grasinti: Tu dar pasigailėsi… tu manęs atsiprašysi… ar panašiai.

– Gal mergina pakliuvo į jo nagus? – susimąstęs tarė Linas. – Prieš žmogžudystę arba vėliau? Todėl jos niekas ir nematė.

– Ir man kilo tokia mintis. Pamėginsime išsiaiškinti, kas jis toks.

Suskambėjo vidinio ryšio telefonas. Vyrai susižvalgė suprasdami, kad skambinti gali tik viršininkas. Tomas pakėlė ragelį.

– Pas viršininką, su ataskaita apie naująją bylą, – pro dantis iškošė Tomas. – Jis laukia.

Kokia gali būti ataskaita? – mintyse bambėjo Linas. – Tik kelios dienos, kai rastas lavonas. Ką galima per tiek laiko išsiaiškinti? Bet valdžia yra valdžia. Jis išsitraukė iš aplanko kelis dokumentus, užrakino seifą ir išėjo iš kabineto.

– Na, vyrai, tai ką turime? Ką išsiaiškinote? – Viršininkas nužvelgė pareigūnus.

Po ilgokos pauzės, tarsi surikiavęs galvoje faktų kratinį, prabilo Linas:

– Turime trisdešimt septynerių metų vyro lavoną. Tai Rytis Gartauskas. Mėgo prabangų gyvenimą, tačiau jo pajamų šaltinis nelabai skaidrus. Yra patekęs į policijos akiratį už smulkų chuliganizmą. Buvo lošėjas, dažnas Lietuvos kazino lankytojas. Lošė iš didelių sumų, kai kam liko nemažai skolingas. Turėjo ir draugų, ir priešų, nes prekiavo narkotikais. Ne kartą baustas už jų laikymą. Nužudymo motyvas galėjo būti penktadienį kazino išlošti pinigai, suma nemenka – du šimtai tūkstančių. Pinigus iš kazino Gartauskas išsinešė, o aptikus automobilyje jo lavoną jų ten jau nebuvo, tai išvada peršasi pati.

– Įtariamųjų yra?

– Konkretaus asmens kol kas negalime įvardyti. Kas nors galėjo jį pasekti nuo kazino norėdamas apiplėšti. Galėjo būti iš tų žmonių, kuriems jis skolingas. O gal… – Linas susimąstė.

– Kalbėk. – Viršininkas pabarbeno tušinuku į stalą.

– Kazino Rytis Gartauskas buvo ne vienas – mes peržiūrėjome apsaugos kamerų įrašus. Jis atėjo ir išėjo su mergina. Ir išvažiavo jie kartu. Greičiausiai taip sėkmingai sužaidus prie ruletės stalo važiavo smagiai užbaigti vakaro. Tačiau prie Žaldokynės merginos niekas nepastebėjo. Ir liudininkai apie ją neužsimena. Bet gal tiesiog neatkreipė dėmesio. Kas ji tokia, dar neišsiaiškinome. Vienas iš kazino darbuotojų minėjo, kad ji prostitutė vardu Mona ir dažnai atlydi turtingus klientus. Tačiau tai dar turime patikrinti.

– Reikia kuo greičiau surasti tą Moną. Kaip suprantu, ji viena iš įtariamųjų. Ko gero, daug kas gali paaiškėti.

Linas linktelėjo.

– Taip. Bet yra dar vienas vyras. Prieš pasirodydamas kazino, Gartauskas su Mona susitiko Novotel viešbutyje. Pasak barmeno ir apsaugos darbuotojų, ten jai į draugiją įkyriai piršosi solidus vyras. Barmenas minėjo, kad jis Monai grasino. Gali būti, kad jis pasekė juos ir pašalino Gartauską kaip nepageidaujamą konkurentą. Kazino stebėjimo kameros jį labai aiškiai užfiksavo. Jis sekė ir stebėjo mūsų porelę. Bandome išsiaiškinti, kas toks tas vyras.

Viršininkas linktelėjo ir vėl pabeldė į stalą.

– Kartoju: suraskite merginą ir daug kas paaiškės. Jeigu ji prostitutė, sužinokite, kur dažniausiai lankosi, ir surenkite reidą.