Читать книгу Australijos deimantai. Antra knyga - Yvonne Lindsay - Страница 14

Štai ir atėjo vestuvių diena. Į duris pabeldė Kvinas, kad pasakytų, jog automobilis jau laukia. Danės nervai buvo įsitempę iki begalybės, o galvoje spietėsi nesuskaičiuojama daugybė klausimų. Ar jam patiks suknelė? Ar jis patiks jos šeimai, ir atvirkščiai? Ką čia veikė Džeikas? Kodėl po visą miestelį, kad ir kur pasisuktų, šmirinėja žurnalistai? O dar tas netikėtas Kvino apsigalvojimas dėl dalyvavimo vestuvėse. Kas čia dedasi? Danielė paskutinį kartą pasitaisė ilgą šifono šaliką, pasiėmė rankinę ir prisidėjo prie Kvino. Ji godžiai mėgavosi švytinčiomis jo akimis, kai jis stebėjo ją besileidžiant. Ar jos taip pat žvilgės, kai ji baigs vėrinį? Šis klausimas labiausiai jaudino Danę.

Juos nuvežė prie sraigtasparnio kilimo aikštelės ir po kelių minučių jie buvo ore – skrido virš atogrąžų miško link paplūdimio, esančio vos kelios mylios į pietus. Danielė žinojo tą vietą, tačiau nesitikėjo išvysti tokį kvapą užimantį grožį iš oro. Visas Berhopto kurortas plytėjo apačioje, apsuptas atogrąžų miško ir jūros. Ant specialiai supiltos kalvos pastatytas viešbutis su privačiu paplūdimiu aplinkui atrodė it paukštis, išskleidęs sparnus skrydžiui. Pastatas buvo iš stiklo ir metalo, o tai neįtikėtinai derėjo su aplinka, ir atrodė lyg tviskančios paukščio akys.

Akimirką Danielė manė, kad jie leisis ant milžiniško stogo, lanku juosiančio visą pastatą, su nusvirusiomis pakraigėmis.

– Įspūdinga! – jai į ausį iškvėpė Kvinas, kai sraigtasparnis lengvai nutūpė aikštelėje už kelių šimtų metrų nuo namo. Danė galėjo įsivaizduoti į vestuves atvykusių svečių reakciją – tarsi būtų pakliuvę į rojaus kampelį. Golfo mašinytės nuvežė juos iki namo. Priėmimas turėjo prasidėti pusė penkių – iš pradžių bus patiekti kokteiliai ir lengvi užkandžiai, o tada vyks santuokos ceremonija. Paskui laukia ištaigingas švediškas stalas, pasiūlysiantis pačių įvairiausių atogrąžų patiekalų. Nakčiai šiame viešbutyje liks tik nuotaka ir jaunikis, o svečiai limuzinais grįš į savo viešbučius Port Daglase. Šventėje dalyvaus tik dvidešimt šeimos narių ir artimiausių draugų.

Kvinas Everardas vilkėjo platinos spalvos smokingą ir ryšėjo raudonmedžio spalvos kaklaraištį su plonytėmis sidabrinėmis linijomis. Jis tiesiog tobulai tiko vakaro vestuvėms atogrąžose – buvo be galo rafinuotas ir gražus. Jo santūrumas prieš jos spalvingumą. Danielė išdidžiai paėmė jį už rankos ir nuėjo pro vestibiulį prie baseino, kur jau rinkosi svečiai.

Rajenas su Džesika atvyko anksčiau, kad įsikurtų jiems skirtuose apartamentuose. Kelios poros dykinėjo prie baseino. Juos aptarnavo padavėjai baltais švarkais su sidabro padėklais rankose, kurie žibėjo atspindėdami vandens žaismą.

Danielė pamojavo Soniai su Gartu, įsitaisiusiais kitoje baseino pusėje, ir pasirengė pristatyti Kviną Rajenui Blekstounui.

– Nagi, nagi, – tarė Rajenas, kai juodu priėjo. – Kaip suprantu, čia – Kvinas Everardas, – jis ištiesė ranką. – Sveikas atvykęs į liūto narvą.

Kvinas nusišypsojo ir paspaudė ištiestą ranką.

– Sveikinu, Rajenai. Man malonu čia būti.

Džesika atkišo Kvinui skruostą.

– Labai gera tave matyti, Kvinai.

– Džesika, tu atrodai tiesiog pribloškiamai.

Ji iš tiesų taip atrodė. Nuotaka buvo pasidabinusi šampano spalvos suknele, nužerta brangakmeniais, o tarp krūtų žibėjo rausvai auksinių ir rožinių deimantų sagė.

– Rajeno dovana, – sukuždėjo ji Danei. Šią taip pakerėjo papuošalas, kad ji instinktyviai ištiesė ranką ir perbraukė jį pirštų galiukais. Sagės švytėjimas krito ant apvalaus Džesikos pilvo, tačiau neįstengė nustelbti išdidžios šypsenos ir begalinį grožį bei šilumą spinduliuojančių rudų akių. Kol Kvinas su Rajenu rinkosi gėrimus, Džesika pasisuko ir tvirtai apkabino

Danielę.

– Negaliu nė nusakyti, kokia esu tau dėkinga. Ši vieta – stulbinamai graži.

– Taip ir maniau, kad tau patiks.

– Daniele, viskas tiesiog tobula. Vieta, oras, valgiaraštis ir apartamentai. Neketinu iš ten kelti kojos kokią savaitę!

Nuotaka suėmė Danę už rankų ir žengė kelis žingsnius į šoną.

– Tu labai gražiai atrodai. Suknelės spalva pabrėžia nepaprastai gražius tavo plaukus…

Danielė tikėjosi išvysti keletą pakeltų antakių dėl išsirinktos suknelės – ypač mamos. Ji buvo be petnešėlių, atvira nugara, medžiaga ryškiai oranžinės spalvos, o prie jos priderintas lengvos medžiagos viršutinis sijonas buvo išmargintas ryškiai rausva ir oranžine spalvomis. Kai ji judėjo, besileidžiančios saulės spinduliai smagiai žaidė jos drabužio audiniu.

– Judu su Kvinu atrodote labai mielai.

Danielė nusišypsojo.

– Dėkoju, kad pakvietėte ir jį, nors pranešiau taip vėlai.

Džesika linktelėjo ir gurkštelėjo apelsinų sulčių.

– Buvau su juo susitikusi keliuose priėmimuose ir juvelyrinių dirbinių parodose. Jis žavingas, be to, puikiai išmano savo darbą. Tiesą sakant, jis daug gražesnis, nei pridera būti vyrui.

Danielė pasivaišino gardžiu kąsneliu nuo padavėjo padėklo ir mintijo, kad neketina ginčytis su Džesika. Jos būsimoji giminaitė įdėmiai sekė ją akimis.

– Ar tai dalis darbo, o gal tarp jūsų kažkas rezgasi?

– Manau, kad mūsų santykius pasilaikysiu sau, nuotaka siaubūne.

Ji stabtelėjo, o šypsena palengva ėmė gesti. Danė spoksojo anapus baseino.

– Tu tik pažiūrėk.

Jos motina su Gartu surengė tikrą pasirodymą Kim ir dar vienai porai. Danė suvokė, kad jie turėjo ilgai repetuoti šį tango.

– Ar Sonia minėjo tau, kad juodu lanko šokių pamokas?

– Ne. Ji prasitarė tik apie buriavimą, – Danė siurbtelėjo šampano. – Jie dailiai atrodo kartu.

– Jiems gera kartu, – sumurmėjo Džesika, o Danei sužnybė širdį – pasidarė liūdna, kad ji nieko nežinojo apie santykius, kurie, regis, jau įsibėgėjo. Tada susipurtė. Mama dar niekada neatrodė taip puikiai ir ji nuoširdžiai dėl jos džiaugėsi. Tiesiog prireiks kiek laiko priprasti.

– Vos prieš savaitę ji man pūtė miglą į akis, esą jie – tik draugai.

Danielė prisiartino prie Kvino ir įspraudė savo ranką jam į parankę.

– Eime, pasisveikinsime su mama, kol ji šokio žingsneliu nenugarmėjo į baseiną.

Kvinas ir Sonia akimirksniu susičiulbėjo, o Gartas – Blekstounų kompanijos sekretorius ir ilgalaikis Hovardo draugas bei patikėtinis – neparodė jokio neprielankumo ženklo Kvinui. Kimberlė irgi širdingai juos pasveikino, o Danė sužinojo, kad jie buvo susitikę anksčiau – Europos deimantų namuose. Tuo tarpu Rikas Perinis buvo šaltesnis jos palydovui ir visą vakarą nenuleido nuo jo akių. Ji nieko negalėjo pakeisti, tad nusprendė nesukti dėl to galvos – niekas neturi temdyti šių nuostabių vestuvių.

Saulei leidžiantis už medžių viršūnių, Rajenas su Džesika tapo vyru ir žmona. Lyg pagal užsakymą kakadu užtraukė vakaro giesmę. Ceremonija buvo labai jausminga, tad nebūtum radęs nė vienos moters sausomis akimis.

Po visko svečiai galėjo prisikrauti lėkštes krabų, strutienos, vietinės žuvies ir galybę kitų gardžių patiekalų. Prie ilgo stalo vietos pakako visiems. Džesika pranešė, kad kiekvienas svečias, skanaudamas naują patiekalą, turėtų prisėsti vis prie kito žmogaus.

Danielė pažinojo beveik visus, išskyrus kelias mokyklos laikų nuotakos drauges ir jos tėvus. Džesikos tėvas sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, tačiau visai neleido juo rūpintis, nors žmona ir duktė buvo jam be galo dėmesingos.

Sonia puse lūpų prasitarė, kad ji rimtai svarsto galimybę įsigyti namą, kurį jie su Rajenu apžiūrėjo. Jei motina išsikraustys iš Miramare, tai reikš vienos eros pabaigą. Taip, Danė nepažinojo tėvo, tačiau bent jau turėjo namus. Tačiau Sonia atrodė tokia atsigavusi ir gyvybinga, kokios duktė jos dar nebuvo mačiusi. Visas jos gyvenimas buvo nulemtas – jauna mergina su vaiku ant rankų, o dar atsakomybė už Rajeną ir Kim. Danielę džiugino mintis, kad jos motina galų gale pradės gyventi.

Kitas jos kaimynas buvo Džeradas Hamondas ir jo dailioji sužadėtinė Brajena. Regis, dailusis teisininkas buvo aprimęs dėl dviejų šeimų nesantaikos. Mėgaudamasi desertu ji papasakojo, kad prieš kelias savaites turėjo malonumą susipažinti su Metu Hamondu.

– Jis užsiminė, kad netrukus gal visi susitiksime.

– Puikios naujienos, – Džeradas atrodė tikrai patenkintas. Jis pasisuko į Brajeną. – Jei visiems tiktų, susitikimą galėtume surengti pas mus Melburne.

Brajena pritariamai linksėjo galva, o tada atsiliepė į nuotakos kvietimą iš kito stalo galo. Danė pažvelgė į tą pusę, kur Sonia buvo pasinėrusi į pokalbį su Gartu.

– Mama negali sulaukti, kada su juo susitiks.

– Su kuo susitiks? – Rikas Perinis prisėdo Brajenos vietoje.

Danielė ilgai žiūrėjo į Riką. Niekas taip nesidžiaugė kaip ji, kai Rikas su Kimberle vėl susituokė praeitą mėnesį. Nors juodu ir buvo išsiskyrę, o santykiai tarp Riko ir Rajeno ne visada tryško meilumu, jis – jų šeimos dalis. Kaip ir ji. Jis karštai ją gynė po žlugusių sužadėtuvių ir patirto pažeminimo. Labai palaikė Sonią pastaraisiais nelengvais mėnesiais. Danielė buvo jam už tai dėkinga. O dar už tai, kad sugrąžino Kimberlę namo.

– Su Metu Hamondu, – atsakė ji. – Praeitą savaitę buvo pas mane užsukęs.

Rikas įsisiurbė žvilgsniu jai į veidą.

– Čia?

Ji linktelėjo ir susizgribo, kad nereikėtų minėti paskutinio gauto užsakymo. Tiesa, Metas neprašė Nuotakos Rožės projekto laikyti paslaptyje, tačiau Blekstounai tikrai neims ploti katučių dėl prarasto palikimo dalies ir pakeisto žymių rausvųjų deimantų pavadinimo. Danielė tetroško, kad šis vakaras būtų nepakartojamas.

– Ir kodėl Metui prireikė su tavimi pasimatyti, mažyle? – paklausė Rikas ir metė žvilgsnį į Džeradą.

Danė dažnai jautėsi lyg būtų mažoji Riko sesuo.

– Žinoma, dėl verslo, vyresnėli.

Melsvos Riko akys sutvisko.

– Tu tokia veikli verslininkė, Daniele – Hamondui reikėtų pasisaugoti, kad neliktų be apatinių kelnių.

Danielės dėmesį patraukė vos matoma įtampa Džerado veide. Ar kada nors bus pamiršta ta prakeikta nesantaika? Žinoma, ji truko dešimtmečius, tačiau kodėl nauja karta turi dėl to kentėti? Ji vėl pasisuko į Riką.